Forumi Shqiptar  

Get paid to share your links!
Click to log in with Facebook

Kthehu pas   Forumi Shqiptar > Kulturė - Art - Dije > Historia e Shqipėrisė > Shqipėria shekujt V - XV

Regjistrohuni Falas Temat e Forumi Shqiptar Modifikoni Panelin e Anetarit Shikoni koleksionin tone te videove Provoni inteligjencen tuaj Mbi 400 lojra te ndryshme Programe te ndryshme per shkarkim Postimet e reja ne Forumin Shqiptar Kontaktoni Administratorin e Faqes Lidhuni me llogarine tuaj ne Facebook

Posto temė tė re Pėrgjigje
 
Shpėrndaje nė facebook Paneli i temės Paraqitja
Vjetėr 05-10-2011, 20:27   #1
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 633,002
Pikėt nė bankė: 26,130,871
Total Points: 26,763,873
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Marrėdhėniet ndėrkombėtare tė Shqipėrisė nė kohėn e Skenderbeut

Marrėdhėniet e Skėnderbeut me vendet e Evropės Juglindore


Shtetet e Evropės Juglindore, tė prekur nga i njėjti agresor, kishin detyrė tė pėrbashkėt pėrballimin e rrezikut osman. Lufta kundėr tė njėjtit armik i afroi ato dhe i bėri aleatė tė natyrshėm. Si rrjedhim, me kohė u vendosėn lidhjet ndėrmjet shteteve, principatave e zotėrimeve tė tjera tė kėsaj pjese tė Evropės.

Krijimi nga Skėnderbeu i njė fronti lufte tė organizuar e tė fuqishme, e nxori vendin tonė nė ballė tė forcave antiosmane. Shqipėria gjithnjė e mė tepėr shikohej nga bashkėkohėsit si njė fuqi e rėndėsishme, e dorės sė parė, qė ushqente shpresa pėr dėbimin e osmanėve nga viset e pushtuara tė Evropės. Prandaj me kohė u krijuan lidhje ndėrmjet vendeve tė kėrcėnuara nga i njėjti rrezik, pushtimi osman.

Nė kėtė kuadėr dallohen marrėdhėniet e shqiptarėve me Hungarinė. Deri mė 1456, kur vdiq Janosh Huniadi, Hungaria luftoi me vendosmėri kundėr pushtuesve osmanė dhe ishte kėshtu aleati mė i rėndėsishėm i shqiptarėve. Tė dyja palėt, duke goditur tė njėjtin armik, secila nė sektorin e vet, lehtėsonin barrėn e njėra-tjetrės. Bashkėpunimin ndėrmjet tyre Skėnderbeu dhe Huniadi u pėrpoqėn ta shtrinin deri nė organizimin e fushatave ushtarake tė pėrbashkėta, me gjithė vėshtirėsitė qė rridhnin nga largėsia e madhe qė ishte midis vendeve tė tyre. Kėshtu ndodhi mė 1448, me ekspeditėn ushtarake tė Huniadit nė Fushė-Dardani dhe mė 1456 me atė tė Beogradit. Burimet historike tė kohės tregojnė se Skėnderbeu ndėrmori masa energjike pėr tė marrė pjesė nė ato dy beteja pėrkrah Huniadit, respektivisht me 20 mijė dhe 30 mijė luftėtarė. Por vėshtirėsitė qė vinin nga largėsia e madhe ndėrmjet vendeve tė tyre dhe nga qėndrimi i sundimtarėve fqinjė, vasalė tė sulltanit, qė nuk e lejuan ushtrinė e Skėnderbeut tė kalonte nėpėr rrugėt e zotėrimeve tė tyre, penguan realizimin e kėtyre projekteve. Pas vdekjes sė Huniadit, Hungaria pėrkohėsisht u tėrhoq nga veprimtaria aktive ushtarake dhe rrjedhimisht u dobėsuan lidhjet e saj me Shqipėrinė. Ato u rigjallėruan nė mesin e viteve 60, kur trupat hungareze arritėn tė ēlironin Bosnjėn Veriore.

Marrėdhėniet e Skėnderbeut me sundimtarėt sllavė tė shteteve fqinjė qenė mė tė kufizuara se me Hungarinė. Njė bashkėpunim pati me ta kryesisht gjatė luftės kundėr Venedikut nė vitin 1448, kur krahas shqiptarėve vepruan edhe reparte ushtarake tė mbretit tė Bosnjės, Stefan Tomasheviqit. Kundėr rrezikut kryesor, pushtuesve osmanė, nuk u arrit ndonjė bashkėpunim i shqiptarėve me ta, sepse synonin tė ruanin vasalitetin e tyre me sulltanėt osmanė. Despoti serb, Gjergj Brankoviēi, pengoi kalimin nėpėr zotėrimet e tij tė luftėtarėve tė Skėnderbeut qė tė bashkoheshin me forcat hungareze. Pas betejės qė trupat hungareze zhvilluan mė 18 tetor 1448 nė Fushė-Dardani, despoti serb pėrndoqi ushtrinė e shpartalluar hungareze dhe arrestoi Huniadin. Kurse mbreti i Bosnjės, Stefan Tomasheviqi, bashkoi trupat e veta me ushtrinė osmane, qė nė prill tė vitit 1456 u dėrgua kundėr Skėnderbeut. Nuk do tė vononte qė vetė ata, mė parė se tė tjerėt, t'i ndienin pasojat negative tė vasalitetit nėnshtrues tė tyre. Megjithėkėtė duke vlerėsuar rrjedhimet negative qė sillte zgjerimi i pushtimit osman, Skėnderbeu i ndihmoi ata nė ēastet mė tė vėshtira. Me rėnien e plotė tė Despotatit tė Rashės nė duart e osmanėve, despoti i saj, Stefani, djalė i Gjergj Brankoviēit, erdhi nė vitin 1459 nė Shqipėri dhe u strehua disa vjet pranė Skėnderbeut, me tė cilin u bė edhe baxhanak, duke u martuar me vajzėn e Gjergj Arianitit, Angjelinėn. Vendosja e tij nė Krujė dhe lidhjet martesore qė krijoi me drejtuesin kryesor tė qėndresės shqiptare dėshmojnė mė sė miri se lufta e shqiptarėve i mbante tė gjalla shpresat e ballkanasve pėr dėbimin e osmanėve nga viset e tyre. Nė pranverė tė vitit 1463, kur ushtritė osmane filluan pushtimin e Bosnjės, Skėnderbeu u tregua i gatshėm ta ndihmonte atė. Por ndėrsa pritej miratimi i Republikės sė Venedikut pėr tė lejuar kalimin e luftėtarėve shqiptarė nėpėr rrugėt e zotėrimet e saj, ushtritė osmane e pushtuan Bosnjėn.

Me qytetin e Raguzės, qė kishte lidhje tė ngushta me Hungarinė dhe, pėr tė ruajtur paprekshmėrinė e qytetit prej osmanėve, e cila u paguante njė tribut tė madh vjetor sulltanėve, shqiptarėt kishin lidhje tradicionale e tė vazhdueshme. Si qytet-shtet tregtar kryesor i brigjeve lindore tė detit Adriatik, Raguza kishte njė veprimtari tė gjallė tregtare nė viset e Ballkanit Perėndimor, nė Kosovė etj. Tregtarėt raguzanė vinin nė bregdetin shqiptar pėr tė shitur mallrat e tyre dhe pėr tė marrė prodhime tė ndryshme bujqėsore e blegtorale, metale, lėndė ndėrtimi, kripė etj. Shqiptarėt blinin nė Raguzė kryesisht armė dhe mjete tė tjera luftarake. Me pozitėn gjeografike dhe qėndrimin politik tė saj, Raguza ishte njė pikė shumė e rėndėsishme ndėrlidhjeje ndėrmjet shqiptarėve dhe vendeve tė tjera tė Evropės. Prandaj ajo mbante njė qėndrim tė pavendosur ndaj pushtuesve osmanė dhe nė ndonjė rast, tė pafavorshėm pėr forcat antiosmane. Skėnderbeu gjeti nė Raguzė njė mbėshtetje tė gjerė morale pėr luftėn e popullit tė vet, si dhe njė pėrkrahje tė vogėl ekonomiko-financiare. Dhe, pėr mė tej, pėr tė mos zemėruar osmanėt, nė ēastet mė tė vėshtira pėr shqiptarėt, Senati i Raguzės nuk pranoi kėrkesėn e Skėnderbeut pėr tė zbritur nė kėtė qytet, nė nėntor tė vitit 1466 dhe nė prill tė vitit pasues, gjatė nisjes e kthimit tė tij nga Italia.

Pa dyshim edhe me shtete e zotėrime tė tjera tė Gadishullit Ballkanik, Skėnderbeu ka patur marrėdhėnie, por pėr shkak tė mungesės sė dokumenteve ato kanė mbetur tė panjohura.

Burimi: Wikipedia
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 05-10-2011, 20:27   #2
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 633,002
Pikėt nė bankė: 26,130,871
Total Points: 26,763,873
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Lidhjet e Shqipėrisė me shtetet italiane

Lidhjet e Shqipėrisė me shtetet italiane

Lufta e popujve tė Evropės Juglindore, nė ballė tė sė cilės qėndronin shqiptarėt, pengoi vėrshimin osman nė drejtim tė Evropės Qendrore e Perėndimore dhe mbrojti kėshtu zhvillimin ekonomik, shoqėror, politik e kulturor tė kėtyre vendeve. Pėr kėtė rol tė luftės sė shqiptarėve, si pengesė e fuqishme pėr kalimin e osmanėve nė Evropėn Perėndimore, ishte plotėsisht i ndėrgjegjshėm edhe vetė Skėnderbeu. Mė 1460 ai i shkruante njė princi italian: "nė qoftė se unė do tė thyhesha, me siguri Italia do ta ndiente dhe si rrjedhim, ai zotėrim qė ju thoni se ėshtė juaji do tė ishte i turqve".

I nisur nga kuptimi realist se rreziku ishte i pėrbashkėt, si pėr vendet e Evropės Juglindore, tė kėrcėnuara drejtpėrdrejt nga pushtimi osman, ashtu edhe nga vendet e tjera evropiane, dhe duke vlerėsuar drejt rėndėsinė e bashkėpunimit ndėrkombėtar, Skėnderbeu u kushtoi vėmendje marrėdhėnieve me vendet qė ende nuk ishin rrezikuar drejtpėrdrejt nga osmanėt. Vėmendje tė veēantė u kushtoi Skėnderbeu marrėdhėnieve tė tij me Venedikun, Papatin, Napolin etj., si pėr afėrsinė e kėtyre shteteve me tokat shqiptare, ashtu dhe pėr interesat e synimet qė kėto vende kishin nė drejtim tė Ballkanit.

Duke shfrytėzuar gjendjen e vėshtirė tė krijuar nė vendet qė ishin nė luftė me osmanėt, Republika e Venedikut shtiu nė dorė njė sėrė qytetesh e krahinash nė Ballkan, nga tė cilat siguronte tė ardhura tė rėndėsishme dhe kushte tė favorshme pėr zhvillimin e tregtisė nė tėrė pellgun e Mesdheut e mė gjerė. Ajo pėrdori rrugė e mjete tė ndryshme pėr ruajtjen dhe pėr forcimin e pozitave tė veta nė kėto rajone, prandaj herė pas here nėnshkruante traktate paqeje me sulltanėt osmanė (si mė 1419, 1430, 1446, 1451, 1454), duke u dhėnė atyre tribut tė pėrvitshėm, pėr tė siguruar paprekshmėrinė e zotėrimeve tė veta nė Ballkan, duke pėrfshirė edhe ato qė kishte nė tokat shqiptare. Mė vonė, sidomos gjatė viteve 60, kur u dėmtuan rėndė zotėrimet e interesat tregtarė tė Republikės sė Venedikut nga pushtimet osmane nė Peloponez, qe vendosur njė afrim e bashkėpunim mė i madh ndėrmjet Skėnderbeut dhe Venedikut. Shprehje e kėtij afrimi ėshtė edhe dhėnia e titullit "fisnik venecian", mė 1463, prej dukės Kristofor More, djalit tė Skėnderbeut, Gjonit, i cili ende ishte fėmijė.

Papati u pėrpoq aktivisht tė ruante pozitat e besimit kristian nė Ballkan qė po dėmtoheshin rėndė prej pushtuesve osmanė, bartės tė njė besimi fetar tjetėr. Veprimtarinė shpirtėrore e politike tė Papatit nė drejtim tė Ballkanit e lehtėsoi Koncili XVII ekumenik, i mbajtur nė fund tė viteve 30 tė shek. XV, nė Ferrarė, ku u vendos bashkimi i tė dy kishave kristiane nėn drejtimin e Papės. Nė Shqipėri mungonte njė kishė kombėtare, qė predikimi tė bėhej nė gjuhėn shqipe. Nė Shqipėrinė e Epėrme dhe Qendrore ushtronin veprimtarinė e tyre kishat katolike, ku meshohej latinisht, dhe kishat ortodokse tė ritit sllav dhe, nė njė hapėsirė mė tė kufizuar, ato bizantine. Kurse nė Shqipėrinė e Poshtme ushtronin veprimtarinė e tyre kishat bizantine, nė tė cilat meshohej greqisht. Gjuha qė pėrdorej nė kishat e Shqipėrisė ishte e pakuptueshme pėr banorėt vendas, prandaj nė pėrgjithėsi pozitat e besimit fetar ishin tė dobėta dhe pėr kėtė Barleci, qė vetė ishte prift katolik, shkruante se "shqiptarėt janė mė tepėr luftėtarė sesa fetarė". Mungesa e shėrbimit fetar ishte aq e theksuar nė Shqipėri sa qė nė Krujė, vihej nė dukje mė 1453, nuk kishte "as prift dhe as diakon katolik". Nė kėto rrethana njė nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Skėnderbeut, peshkopi i Durrėsit, Pal Engjėlli, shkroi nė gjuhėn shqipe mė 8 nėntor tė vitit 1462 formulėn e pagėzimit, qė prindėrit t'i pagėzonin vetė fėmijėt e tyre. Nė kushte tė tilla tė pafavorshme tė veprimtarisė fetare nė Shqipėri, bashkimi politik i shqiptarėve nga Skėnderbeu vlerėsohej pozitivisht prej Papatit, si njė proces qė fuqizonte frontin e luftės antiosmane dhe lehtėsonte shėrbimin fetar e pėrhapjen e katolicizmit. Papėt e vlerėsuan shumė luftėn antiosmane tė shqiptarėve, e mbėshtetėn moralisht, e propaganduan gjerėsisht atė, i dhanė Skėnderbeut titujt Mbrojtės i krishterimit dhe Kapiten i pėrgjithshėm i Selisė sė Shenjtė. Papėt kėrcėnuan me shkishėrim ēdo prirje separatiste e afrimi me osmanėt, qė u shfaq te disa fisnikė shqiptarė, si te Dukagjinėt nė vitin 1452 etj. Nuk mungoi pėrkrahja financiare e Papatit pėr luftėn shqiptare, sidomos nė vitet 60, por gjithsesi ajo qe larg kėrkesave tė mėdha pėr mbajtjen nė kėmbė tė qėndresės sė shqiptarėve. Vend qendror dhe rol tė veēantė i dhanė papėt rolit tė ushtrisė sė Skėnderbeut nė projektet e tyre pėr organizimin e njė lufte tė pėrbashkėt nė shkallė evropiane pėr shkatėrrimin e Perandorisė Osmane, qė ata e propagandonin si njė kryqėzatė fetare.

Skėnderbeu u pėrpoq qė vendet e tjera tė merrnin pjesė aktive nė luftėn antiosmane, tė siguronte pėrkrahje e ndihmė ushtarake e materiale pėr luftėn e popullit tė tij. Pėr kėtė qėllim ai i kėrkoi Republikės sė Venedikut mė 1451 tė vendoste nė Krujė njė garnizon ushtarak pėr ta pėrfshirė atė nė luftėn antiosmane. Kjo kėrkesė nė atė kohė ishte nė kundėrshtim me politikėn veneciane, prandaj Senati e hodhi poshtė atė.

Nė kėtė drejtim disa pėrfundime pozitive arriti Skėnderbeu nė marrėdhėniet e tij me mbretin e Napolit, Alfonsin V. Ky mendonte se duke u dhėnė shqiptarėve e ballkanasve tė tjerė njė pėrkrahje tė vogėl ushtarake e materiale, do tė dėboheshin osmanėt nga Ballkani dhe nėn kurorėn e tij mund tė krijohej njė shtet i madh mesdhetar. Pėr kėtė qėllim, nė fillim tė viteve 50 Alfonsi V lidhi njė numėr traktatesh me pėrfaqėsuesit e disa zotėrve shqiptarė dhe tė viseve tė tjera tė Ballkanit. Nė bazė tė kėtyre ai zotohej se do tė dėrgonte ushtarė qė tė luftonin pėr ēlirimin e viseve tė Ballkanit, me kusht qė, pas ēlirimit tė tyre, si kryezot tė njihej Alfonsi V, kurse fisnikėt vendas do tė qeverisnin nė to si vasalė tė tij.

Nė zbatim tė traktateve tė nėnshkruara gjatė vitit 1451, Alfonsi V dėrgoi nė Krujė njė garnizon tė vogėl ushtarak dhe nė vitin 1455 disa qindra ushtarė pėr ēlirimin e viseve shqiptare qė ishin nėn pushtimin osman. Trupat napolitane u vunė nėn urdhrat e Skėnderbeut, i cili ishte komandant i pėrgjithshėm i tyre dhe zot i qytetit tė Krujės. Pas betejės sė Beratit tė vitit 1455, i informuar mirė pėr vėshtirėsitė e mėdha qė kishte zhvillimi i luftės kundėr ushtrive osmane, Alfonsi V hoqi dorė nga synimet e tij nė drejtim tė Lindjes dhe tėrhoqi nga Shqipėria ushtarėt dhe pėrfaqėsuesit e vet. Meqenėse me ndihmėn e trupave napolitane nuk u ēlirua asnjė zonė e Shqipėrisė, Skėnderbeu nuk bėri ndonjė homazh ndaj tij, siē e parashikonte traktati i vitit 1451. Skėnderbeu dhe Alfonsi V qėndruan deri nė fund aleatė. Pas vdekjes sė Alfonsit V, nė vitin 1458, i biri, Ferranti I, hoqi dorė plotėsisht nga ideja pėr t'u shtrirė nė drejtim tė Ballkanit dhe pėr rrjedhim marrėdhėniet e Mbretėrisė sė Napolit me Shqipėrinė pėrkohėsisht u dobėsuan

Burimi: Wikipedia
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 05-10-2011, 20:29   #3
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 633,002
Pikėt nė bankė: 26,130,871
Total Points: 26,763,873
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Ndihma ushtarake e Skėnderbeut pėr Mbretėrinė e Napolit

Ndihma ushtarake e Skėnderbeut pėr Mbretėrinė e Napolit

Pėr tė gjallėruar marrėdhėniet me Mbretėrinė e Napolit Skėnderbeu e gjykoi tė nevojshme t`i jepte ndihmė ushtarake mbretit Ferdinand nė luftėn qė kishte shpėrthyer midis tij dhe kundėrshtarėve tė vet politikė, qė ishin baronėt e Italisė sė Jugut. Kėta ishin bashkuar me princin francez Rene tė Anzhuinėve, i cili pretendonte fronin e Mbretėrisė sė Napolit.

Me kėtė hap Skėnderbeu shihte mundėsinė pėr tė siguruar mė pas ndihmė pėr qėndresėn e shqiptarėve prej mbretit Ferdinand dhe aleatėve tė tij, papa Piu II dhe dukės sė Milanos, Franēesk Sforcės, tė cilėt formonin bllokun politik mė tė fuqishėm nė Itali. Kėta ishin propaganduesit kryesorė tė idesė pėr organizimin e njė fushate ushtarake antiosmane me pjesėmarrjen e shumė shteteve, duke pėrfshirė edhe vendet e tyre.

Nė shtator tė vitit 1460, pasi bėri armėpushim me osmanėt, Skėnderbeu dėrgoi nė Itali grupin e parė tė luftėtarėve tė drejtuar nga i nipi, Koiko Stres Balsha. Zbarkimi i trupave shqiptare nė Itali shkaktoi tronditje tė thellė nė radhėt e kundėrshtarėve tė mbretit Ferdinand. Njė nga kundėrshtarėt kryesorė tė mbretit, princi i Tarantit, Xhovan Antonio de Orsini, i kėrkoi Skėnderbeut tė hiqte dorė nga pėrkrahja pėr mbretin Ferdinand, duke i shkruar me njė farė ironie se lufta nė Itali do tė ishte pėr tė e pasuksesshme. Nė pėrgjigjen e tij tė 31 tetorit 1460, me kulturė tė gjerė prej humanisti, duke evokuar historinė e lavdishme tė popullit tė vet, Skėnderbeu i ka shkruar princit tė Tarantit se "nė qoftė se kronikat tona nuk gėnjejnė, ne quhemi epirotė. Duhet ta dini se nė kohė tė tjera, paraardhėsit tanė kaluan nė vendin qė ju mbani sot dhe patėn bėrė luftime tė mėdha me romakėt dhe, nga sa dimė, nė tė shumtėn e herės u ndanė me nder sesa me turp".

Nė fund tė gushtit tė vitit 1461, nė krye tė 2-3 mijė luftėtarėve, Skėnderbeu u nis vetė pėr nė Itali dhe zbarkoi nė Barletė, ku gjendej i rrethuar mbreti Ferdinand, bashkė me njė pjesė tė ushtrisė sė vet. Luftėtarėt shqiptarė, me Skėnderbeun nė krye, me tė zbritur nė tokėn italiane, filluan sulmet energjike e shumė tė shpejta, duke shkaktuar panik nė radhėt e forcave kundėrshtare. Kėta hoqėn dorė nga rrethimi i Barletės, filluan tėrheqjen drejt jugut, arritėn nė Andria dhe, pasi lanė pas Barin, u vendosėn nė Akuaviva.

Skėnderbeu organizoi sulme tė njėpasnjėshme pėr tė shtėnė nė dorė qendrat e fortifikuara, qė mbaheshin nga kundėrshtarėt e mbretit Ferdinand. Pasi la nė roje tė Barletės njė pjesė e trupave, me tė tjerėt Skėnderbeu marshoi nė veri tė saj, ēliroi Sant Anxhelon dhe San Xhovani Rotondon dhe u rikthye nė Barletė. Pas kėsaj, tė pėrforcuar edhe me reparte italiane dhe duke ndjekur forcat kundėrshtare, luftėtarėt shqiptarė zbritėn deri nė jugperėndim tė Barit, nė Altamurė, dhe u futėn nė zotėrimet e princit tė Tarantit. Pėrballė gjendjes shumė tė vėshtirė ushtarake, Xhovan Antonio de Orsini hyri nė bisedime me Skėnderbeun dhe kėrkoi qė ky tė ndėrmjetėsonte pėr tė lidhur paqe me mbretin Ferdinand. Ndėrkohė udhėheqėsi shqiptar organizoi arrestimin e komandantit tė qytetit tė Tranit, i cili nuk pranoi tė bashkohej me mbretin Ferdinand, dhe, pas kėsaj, i gjithė garnizoni i atij qyteti iu dorėzua Skėnderbeut.

Luftėtarėt shqiptarė i dhanė njė ndihmė tė vyer ushtarake mbretit Ferdinand pėr tė shpartalluar kundėrshtarėt e vet dhe ajo ndikoi nė gjallėrimin e marrėdhėnieve tė Skėnderbeut me Mbretėrinė e Napolit dhe aleatėt e saj. Duke vlerėsuar ato ditė rėndėsinė e kėsaj ndihme, duka i Milanos, Franēesk Sforca, i ka shkruar Skėnderbeut nė fund tė shtatorit tė vitit 1461 se "ne kemi po atė detyrim ndaj madhėrisė suaj, siē e ka edhe ajo madhėri (Ferdinandi) ... dhe qė tani e pėrgjithmonė po afrohemi pėr tė gjitha kėnaqėsitė, nevojat dhe nderet e tė sipėrthėnit zotėrisė suaj, si njė vėlla i mirė e i pėrzemėrt". Nė shenjė mirėnjohjeje pėr kėtė ndihmė, mbreti i Napolit i dhuroi Skėnderbeut feudet e Monte Sant Anxhelos e tė San Xhovani Rotondos, si dhe njė pension vjetor prej 1 200 dukatesh. Pėr tė kryer formalitetet e nevojshme feudale pėr pronat qė iu dhuruan dhe pėr tė nxitur interesimin e shteteve italiane pėr fillimin e njė lufte tė pėrbashkėt antiosmane, gjatė muajve mars e prill tė vitit 1464 Skėnderbeu shkoi vetė nė Napoli. Skėnderbeu krijoi lidhje edhe me shtete tė tjera italiane, si me Dukatin e Milanos, Mantovėn, Sienėn etj., madje edhe me vende tė largėta evropiane si me dukatin e Burgonjės, por ato nuk ishin aq intensive si me Napolin, Venedikun e Papatin. Marrėdhėniet me Milanon e me Burgonjėn lidheshin kryesisht me projektet pėr organizimin e njė fushate tė pėrbashkėt antiosmane, pjesėmarrės tė sė cilės parashikohej se do tė ishin edhe ato. Me Spanjėn dhe me vendet e Evropės Qendrore, si me Poloninė etj., lidhjet ishin rrjedhim i sundimit nė to i po atyre dinastive qė ishin pėrkatėsisht edhe nė Napoli dhe nė Hungari.

Marrėdhėniet e Shqipėrisė me vendet e Evropės i forcuan edhe vizitorėt e vullnetarėt e huaj qė erdhėn nga vende tė ndryshme, deri nga Franca e nga Anglia, dhe luftuan nė ushtrinė e Skėnderbeut. Ndėr ta pėrmendet mė 1457 anglezi Xhon Njupor. Lidhje krijoi Skėnderbeu edhe me vende pėrtej kufijve tė Evropės. Dokumentet e kohės pėrmendin p.sh. marrėdhėniet e tij me emirin Ibrahim tė Karamanisė nė Azinė e Vogėl. Ibrahimi nė njė projekt tė tij pėr luftė tė pėrbashkėt kundėr Perandorisė Osmane njė vend qendror i dha aksionit tė shqiptarėve

Burimi: Wikipedia
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 05-10-2011, 20:31   #4
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 633,002
Pikėt nė bankė: 26,130,871
Total Points: 26,763,873
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Vendi i shqiptarėve nė projektet e fushatave ushtarake evropiane

Vendi i shqiptarėve nė projektet e fushatave ushtarake evropiane

Politika pushtuese e sulltanėve osmanė gjatė shek. XV shkaktoi nė Evropė njė shqetėsim gjithnjė nė rritje. Pėrballė kėtij rreziku forcat largpamėse tė kohės kėrkuan organizimin nė shkallė evropiane tė njė lufte tė pėrbashkėt pėr tė ndalur vėrshimin e mėtejshėm tė ushtrive osmane dhe pėr t'i dėbuar ato nga viset e pushtuara tė Ballkanit. Kėto kėrkesa u pėrhapėn sidomos pas pushtimit mė 29 maj 1453 prej sulltan Mehmetit II tė kryeqytetit tė Perandorisė Bizantine, Konstandinopojės, tė cilėn e bėri kryeqytet tė Perandorisė Osmane dhe i vuri emrin Istanbul (Stamboll). Tani frika ndaj rrezikut tė pushtimit osman u bė mė e pėrgjithshme dhe pėrfshiu edhe sundimtarėt e disa vendeve evropiane. Nė kėto rrethana filluan tė hartoheshin projekte pėr shkatėrrimin e Perandorisė Osmane, nėpėrmjet njė lufte tė pėrbashkėt, me pjesėmarrjen e shumė vendeve. Papėt e propaganduan kėtė ide gjithnjė e mė shumė, duke i dhėnė njė veshje fetare si njė "kryqėzatė kundėr tė pafeve". Por nė kėtė periudhė kushtet pėr njė veprim tė tillė nuk ishin tė favorshme, sepse shtetet e Evropės dhe sidomos ato italiane ishin tė pėrēara e nė grindje me njėra-tjetrėn. Nė projektet qė hartoheshin barra kryesore pėr realizimin e tyre u lihej popujve qė luftonin dhe kryesisht shqiptarėve dhe hungarezėve. Nė planet strategjike tė mbretit tė Napolit, Alfonsit V, parashtruar papa Nikollės V me rastin e konferencės sė shteteve italiane, qė u zhvillua nga vjeshta e vitit 1453 deri nė pranverėn e vitit 1454, si dhe nė projektet e mėvonshme, luftėtarėve tė Skėnderbeut u caktohej njė rol i rėndėsishėm nė fushatėn e pėrbashkėt kundėr osmanėve. Po kėshtu u vlerėsua qėndresa e shqiptarėve edhe nė dietat perandorake tė shteteve gjermane tė mbajtura nė Ratisbonė, Frankfurt dhe Viner-Noishtad, si dhe nė dietat hungareze, tė mbledhura gjatė viteve 1454-1455.

Edhe emiri i Karamanisė, Ibrahimi, nė projektin e tij pėr luftė tė pėrbashkėt kundėr sulltan Mehmetit II, drejtuar nė mesin e viteve 50 papės dhe mbretit tė Napolit, u jepte njė vend qendror shqiptarėve, tė udhėhequr nga Skėnderbeu. Ai kishte projektuar njė ofensivė tė madhe, qė do tė shpėrthente njėkohėsisht nė tokė dhe nė det, si nė Azi ashtu edhe nė Evropė. Kundėr ushtrive osmane, sipas projektit tė tij, do tė angazhoheshin me forca tokėsore nė Evropė shqiptarėt dhe hungarezėt, nė Azi vetė Ibrahimi, kurse nė det do tė vepronte njė flotė e fuqishme evropiane. Ibrahimi i jepte veēanėrisht rėndėsi bashkėrendimit tė operacioneve qė do tė zhvilloheshin nė frontin shqiptar dhe nė atė danubian prej hungarezėve pėr t'i vėnė forcat osmane, qė gjendeshin nė Ballkan, ndėrmjet dy zjarreve.

Idesė pėr organizimin e njė "kryqėzate kundėr tė pafeve" nė shkallė evropiane iu dha njė vend i gjerė nė propagandėn e Papatit pas vitit 1455, kur u bė papė Kaliksi III dhe sidomos nė kohėn e pasardhėsit tė tij, Piut II. Me nxitjen e kėtij tė fundit, nė vitin 1459, u organizua nė Mantovė tė Italisė njė kongres ndėrkombėtar. Nė tė morėn pjesė njė numėr i konsiderueshėm sundimtarėsh evropianė dhe u vendos qė tė fillonin pėrgatitjet pėr fillimin e njė luftė tė pėrbashkėt kundėr pushtuesve osmanė. Por ndryshe nga deklaratat e premtimet, pjesėmarrėsit nuk u angazhuan seriozisht nė organizimin e kėsaj fushate dhe rrjedhimisht ajo u shty nga viti nė vit.

Nė projektin e papa Piut II, qė u parashtrua me atė rast, ushtria e pėrbashkėt evropiane parashikohej tė kishte 40 mijė veta. Gjysma e tyre, 20 mijė ushtarė, do tė grumbulloheshin nė Itali e nė vende tė tjera evropiane dhe me papėn e dukėn e Burgonjės nė krye do tė zbarkonin nė Raguzė pėr t'u bashkuar me forcat shqiptare. Kurse pjesa tjetėr prej 20 mijė vetash do tė pėrbėhej nga luftėtarėt e Skėnderbeut. Tė gjitha kėto trupa prej 40 mijė vetash do tė formonin frontin qendror. Si komandant i pėrgjithshėm i ushtrisė sė pėrbashkėt shqiptaro-europianoperėndimore papa shpalli Skėnderbeun, tė cilit me kėtė rast do t'i jepte skeptrin mbretėror si dhe zotėrimin e Maqedonisė, pasi ajo tė ēlirohej. Nė projektin e papės parashikohej qė nė frontin e Danubit tė vepronin hungarezėt, kurse nė Greqi dhe nė det flota ushtarake e shteteve italiane.

Vendimet e Kongresit tė Mantovės Skėnderbeu i pa me interes tė veēantė. Por shpresat pėr realizimin e projektit tė papa Piut II nuk vazhduan gjatė, sepse pjesėmarrėsit kryesorė tė Kongresit tė Mantovės kishin mosmarrėveshje dhe nuk u angazhuan seriozisht pėr tė. Shumė prej tyre e propaganduan fushatėn e pėrbashkėt antiosmane, me qėllim qė tė nxirrnin sa mė shumė pėrfitime materiale pėr vete. Pėr kėtė, njė vėzhgues i kėtyre ngjarjeve Gerard de Kolis, nė mesin e viteve 60, shkruante se "zotėrinjtė kanė nxjerrė tė holla nga popujt e tyre me pretekstin e kėsaj ndėrmarrjeje dhe pastaj i kanė futur nė xhep pėr dobinė e tyre". Nė kėto rrethana, kur nuk po bėhej asnjė pėrgatitje pėr organizimin e luftės sė pėrbashkėt nė shkallė evropiane, Skėnderbeu pranoi propozimin e sulltan Mehmetit II dhe nė pranverė tė vitit 1463 lidhi me tė njė paqe me afat 10-vjeēar, e cila nuk vazhdoi gjatė. Menjėherė pas saj, vetė sulltan Mehmeti II u vu nė krye tė trupave osmane pėr pushtimin e rajoneve tė Shqipėrisė sė Epėrme e tė Ballkanit.

Nė fund tė vitit 1463 Skėnderbeu veproi energjikisht pėr tė nxitur pėrgatitjet pėr fillimin e fushatės sė pėrbashkėt antiosmane. Pėr kėtė qėllim, nė pranverė tė vitit 1464 ai shkoi vetė nė Napoli dhe dėrgoi ambasadorė nė Romė dhe te duka i Milanos, i cili kishte deklaruar se pėr tė filluar luftėn do tė dėrgonte nė Shqipėri 2 mijė kalorės dhe 1 mijė kėmbėsorė. Skėnderbeu kthehet nė Shqipėri me pėrshtypjen se mė nė fund lufta e pėrbashkėt do tė shpėrthente. Nė gusht tė vitit 1464 ai u nis nė Raguzė pėr tė pritur ushtritė evropiane qė do tė vinin nga Ankona. Por nė Ankonė u grumbulluan pak forca dhe me vdekjen aty tė papa Piut II, mė 14 gusht tė vitit 1464, dėshtoi pėrfundimisht organizimi i fushatės ushtarake tė pėrbashkėt nė shkallė evropiane kundėr pushtuesve osmanė.

Nė kėto rrethana po bėhej gjithnjė e mė i pėrgjithshėm mendimi se me luftėn e tyre shqiptarėt mbronin jo vetėm vendin e tyre, por edhe lirinė e vendeve tė tjera, sepse, siē ėshtė shprehur nė vitin 1464 mbreti i Hungarisė, Matia Korvini, sulltani ndėrmjet Shqipėrisė donte tė kalonte "si nėpėr njė urė" pėr tė pushtuar vendet e tjera. Personalitete tė shquara e largpamėse tė kohės kėrkuan fuqizimin e qėndresės sė shqiptarėve, duke i ndihmuar ata nga ana financiare. Humanisti i shquar italian Franēesk Filelfo, nė shtator tė vitit 1464, i shkruante papės se Skėnderbeu dhe mbreti i Hungarisė duheshin ndihmuar me tė holla, qė ata tė pėrgatisnin ushtri tė fuqishme tokėsore pėr shkatėrrimin e Perandorisė Osmane. Por kėto kėrkesa largpamėse nuk u realizuan. Nė fund tė vitit 1464 papa Pali II hartoi njė projekt financiar nė "pėrkrahje" tė luftės antiosmane. Papa nėpėrmjet tij kėrkonte qė vendet e ndryshme, sipas premtimeve qė i kishin bėrė nė Kongresin e Mantovės paraardhėsit tė tij, papa Piut II, tė derdhin mjetet financiare. Pėr tė nxitur realizimin e projektit financiar tė tij, papa Pali II deklaroi me kėtė rast se po vinte 100 mijė dukate nė pėrkrahje tė atyre qė luftonin.

Pas dėshtimit tė pėrpjekjeve pėr organizimin e fushatės sė pėrbashkėt evropiane, Skėnderbeu u pėrpoq qė tė fuqizonte mbrojtjen e vendit dhe tė vinte nėn drejtimin e tij, njė front sa mė tė gjerė antiosman. Ai iu drejtua vendeve qė rrezikoheshin drejtpėrdrejt prej sulmeve osmane po tė mposhtej qėndresa shqiptare. Skėnderbeu i kėrkoi Republikės sė Venedikut tė vinte nėn komandėn e tij forcat ushtarake qė ajo kishte nė zotėrimet e saj nė Shqipėri. Qysh nga fillimi i viteve 60, Venediku ishte angazhuar nė luftė me osmanėt, prandaj tani u kushtonte vėmendje tė veēantė pėrpjekjeve tė Skėnderbeut pėr forcimin dhe mbrojtjen e vendit, duke pėrfshirė edhe zotėrimet veneciane. Republika pranoi qė Skėnderbeu tė ishte komandant i pėrgjithshėm edhe pėr trupat e saj nė Shqipėri. Nė pėrforcim tė garnizonit shqiptar tė kėshtjellės sė Krujės, Skėnderbeu vendosi aty njė numėr tė kufizuar ushtarėsh venecianė si dhe ushtarė napolitanė, tė cilėt mbreti Ferdinand i dėrgoi nė ndihmė tė tij.

Pėrpjekje bėri Skėnderbeu qė tė merrte njė pjesė nga 100 mijė dukatėt qė papa Pali II i kishte deklaruar se i kishte vėnė nė dispozicion tė luftės antiosmane. Gjatė viteve 1465-1467, qė ishin vite kulmore e mė tė vėshtirat e luftės sė shqiptarėve, papa Pali II i dha Skėnderbeut rreth 6 650 dukate, qė realisht ishte njė shumė e vogėl parash nė krahasim me nevojat e mėdha tė luftės sė shqiptarėve. Kurse nga shtetet e tjera evropiane kjo ndihmė qe edhe mė e paktė.

Burimi: Wikipedia
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Posto temė tė re Pėrgjigje

Bookmarks

Paneli i temės
Paraqitja

Rregullat e postimit
S`keni tė drejtė tė postoni tema tė reja.
S`keni tė drejtė ti pėrgjigjeni postimeve
S`keni tė drejtė tė ngjisni skedarė
S`keni tė drejtė tė redaktoni postimin tuaj

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON

Zgjidh forumin

Tema tė njėjta
Tema Filluesi i temės Forumi Pėrgjigje Postimi i fundit
Ja si e shpenzon kohen nje student ne nje vit akademik. Amajla Shkollat Shqiptare 3 25-08-2012 17:58
Shqipėria nė kohėn e Gjergj Kastriotit - Skenderbeut 1443-1468 Albanian Shqipėria shekujt V - XV 0 05-10-2011 01:02
20 fakte qė nuk i dinit pėr kohėn dhe hapesiren Diamanta Shkencat e natyrės & Teknologjia 0 12-08-2010 03:20
Nafta dhe roli i saj ne mardhenien nderkombetare PerFlamurinKuqeZi Kėrkoj ndihmė 0 29-01-2010 18:04
Marredheniet mes Islamit dhe krishterimit ne Evrope Aida Feja dhe besimet fetare 0 21-08-2009 11:23


Tė gjithė oraret janė GMT. Ora tani ėshtė 18:54.


Powered by vBulletin® Version 3.8.4
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Copyright ©2006 - 2011 Forumi Shqiptar