Forumi Shqiptar  

Get paid to share your links!
Click to log in with Facebook

Kthehu pas   Forumi Shqiptar > Politika dhe Media > Dossier dhe analizė

Regjistrohuni Falas Temat e Forumi Shqiptar Modifikoni Panelin e Anetarit Shikoni koleksionin tone te videove Provoni inteligjencen tuaj Mbi 400 lojra te ndryshme Programe te ndryshme per shkarkim Postimet e reja ne Forumin Shqiptar Kontaktoni Administratorin e Faqes Lidhuni me llogarine tuaj ne Facebook

Posto temė tė re Pėrgjigje
 
Shpėrndaje nė facebook Paneli i temės Paraqitja
Vjetėr 04-10-2011, 23:02   #1
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Kanuni: Lajme dhe artikuj rreth ketij fenomeni

Mos falja e gjakut, ose liria si arrati

Nga Dr. PĖRPARIM KABO

Falet apo nuk falet gjaku, kjo ėshtė ēėshtja? Ata janė tė vendosur tė gjithė nė “burgjet” e “lirisė sė munguar”, si gjallesa tė njė djerrine qė tė dhuron peizazhin e njė epizmi natyror ku duan dhe pėrpiqen tė jetojnė. Nuk dinė se cila ėshtė koha dhe sa e gjerė ėshtė hapėsira. Njė familje e thjeshtė qė e mat gjithēka, fatin, lirinė, dinjitetin, shpresėn, ėndrrėn, tė sotmen dhe tė ardhmen me rrugėtimin e njė karroce qė ka si njė njollė nė trup tė saj njė numėr celulari. Ajo lėviz pėr tė treguar se misionin e jetės e ka gati mesjetar, ndėrsa kohė-ekzistencėn nė periudhėn e virtualitetit dixhital. Njė pėrzierje kjo mes civilizimeve tė ndryshme. Njeriu qė shpėrndanė bukėn nė fshat, kėtė “mish tė Jezuit” ruan brenda vetes gjithēka qė vjen nga thellėsitė e honeve dhe gėzohet gati si i kapur nė pafajėsi, ndėrsa bijtė e tij krijojnė vegime me mrekullitė virtuale tė botės dixhitale. Duket si njė antropologji primitive nė shpirt dhe doke, por moderne formalisht nė komunikim. Ky kontrast ėshtė njė gjetje e pėrkryer filmike qė sjell si “brumbull” lėvizės, burgun e parė. Ėshtė “burgu i bukės sė pėrditshme” qė duhet tė mundi jo thjesht varfėrinė pėr tė edukuar fėmijėt nė shkollė, tė cilėt ēuditen se si rriten dhe ushqehen edhe sfungjerėt por, se njėkohėsisht do tė duhet tė paguajė me gjak, lėvizjen e jetės. I tėrė filmi “Falja e gjakut” luan me metaforėn se sa jemi tė lirė pėr tė lėvizur. Si e mendojmė lėvizjen? A jemi njerėz tė lirisė apo rrugėt e shqiptarėve janė ende tė zėna edhe nė kohėt moderne? E mbi tė gjitha, e kemi ne shqiptarėt lirinė e jetės? Apo vijojmė mugėtirave tė shpagimit sepse kėshtu jemi gatuar? Njerėzit jepen tė mbetur peng e njė separatizmi medieval. “Mos kalo rrugės sė tokės sime por bjeri fshatit qark pėr tė dalė nė ‘xhadenė’ kryesore”. E gjithė kjo”materie” jetėsore mund tė tė duket si njė sherr banal apo njė hakėrrim i momentit. Por ja qė na rezulton nė filmin e regjisorit amerikan Joshua Marston, jo thjesht njė kurth fati. Ajo ofrohet si njė “trase e jetės” ku edhe nė shekullin XXI shqiptarėt u dashkėrka tė paguajnė me gjak dhe tė falin gjak sepse kanė mure dhe llagėme brenda vetes. Asgjė nuk zė fill nga e kaluara e largėt ku veprimet dhe kodet e gjakut jetonin jashtė hijes sė shtetit dhe autoritetit tė sistemeve tė munguara. Ky kapėrcim nė konceptimin e strukturės dhe pėrmbajtjes sė “Faljes sė Gjakut” zakonor e vetparagjykon veprėn me pavėrtetėsi historike. Episode tė tillė mund tė gjesh dhe mozaiku i tyre mund edhe tė ndėrtohej i tillė por, se ka njė moral artistik qė ritualin njerėzor e sjell “genuine”, ndryshe bie preh e njė shfokusimi problemor, pa ē’ka se fokusi vizual mund tė lėvizi estetikisht nė pėrsosmėri. Nėse do tė ndėrtohej njė film pėr “Vendetta-n” e Prosper Mérimee-s, dhe do tė devijohej deri nė deformim tė filozofisė sė “shpagimit” me gjak, reagimi Korsikanėve do tė vinte vrullshėm ndaj denatyrimit tė identitetit. Tek ne mungon me sa duket njė kujdes i tillė.


Gjithēka nė film provokohet nė njė sherr njerėzish qė fyhen nė paedukatė por qė nisen tė udhėtojnė brenda ngujimit dhe fshehjes, nė njė mbyllje izoluese nė aspektin fizik, dhe mendojnė tė takojnė “shtegun” nė tė kaluarėn e largėt tė “gjakmarrjes” tė kodit e tė moralit tė saj dhe shfaqen tė “besarėt” qė nuk janė mė ata njerėzit e ēiltėr dhe ekzotik, por ca fjalėshumė qė japin e marrin nė njė llafazanėri shterpe ose individė qė nė vend tė qeleshes sė bardhė dhe fisnike kanė njė kapele “borcelino” dhe njė listė kėrkesash pėr “pagesėn e pajtimit”. “Gjaku i falur” dhe “tregu i faljes”, ky pėrfundim tė sjellė nė dėshpėrim sepse rezulton se aktualisht ne shqiptarėt as edhe nė hullinė e sė drejtės zakonore nuk qenkėrkemi. Bashkėjetojnė kėshtu nė njė “prostituim”, traditat e papėrligjura zakonore me njerėzit e tregut qė asgjė nuk u ka mbetur nga ai visari brilant. Janė tė tillė qė dėshirojnė ta mbajnė gjallė kėtė lloj “burgosje me ngujim” sepse vet ata janė nė njė tjetėr burg, nė “burgun e kotėsisė jashtė-institucioneve” me qėllim tė vetėm pėrfitimin. Ky realitet sa do i vėrtetė qė mund tė jetė qoftė edhe si episode, qėmtuar nga bashkėskenaristėt apo regjisori falė “kohėshkurtėsisė” qė jetuan nė ato zona nuk do duhej tė mjaftonte pėr kėtė kumt tė trishtė. Sė paku tė kishin studiuar dy manuale shkencore veprėn e albanologut tė shquar austriak George Von Hann “Studime Shqiptare” dhe studimin e kohėve tė fundit tė njė japonezi me titull “Kodi zakonor shqiptar dhe nėnshtresat kulturore”. Njė vakum i tillė ka bėrė qė mes kuadrove filmike kudo qė filmi shkon pėr t’u shfaqur spektatori i huaj ta shikojė antropologjinė tonė tė tillė qė nuk ka fuqi dhe qė nuk dashkėrka tė dali jashtė kėtyre rrathėve koncentrikė qė janė tė mbyllur pėr tė parė pėrtej tyre. Njerėzit shfaqen si tė bllokuar mes mureve tė marrėzisė sė tyre, krejt tė paaftė pėr tė parė nė njė botė tjetėr qė pluskon liri dhe jetė pa brenga. Ata janė tė “kryqėzuar” dhe llahtarisen se mund tė paguash edhe pėr njė gjak qė nuk e ke borxh pasi nuk je ti vrasėsi dhe se ky i fundit si edhe shpjegohet nė film ishte dėnuar nga gjykata. E gjithė kjo mjegull marrėzie tė mban nė morsin e ngujimit dhe ballė pėrball si dekor janė njė kullė e moēme qė lyp gjakun e shpagimit dhe njė shtėpi e kohės qė nuk mund ta pėrfundojė katin e sipėrm. Nė tė dyja kėto ngrehina fėmijėt nuk shkojnė nė shkollė, janė tė dėnuar mė mungesėn e lirisė ose janė tė ngujuar nė izolimin e gjakmarrjes. Ky fakt ėshtė real. Kjo kėmbanė alarmi tė shkund nė pėrgjegjėsi. “E ardhmja e burgosur” mund tė quhej ky realitet qė ende shoqėria shqiptare mbanė mbi shpinė.

Por, se arsyeja pėrse ndodh kėshtu nė kėtė film nuk ėshtė e motivuar nuk harmonizohet me kodin zakonor. Ky “nonsense” tė lėndon, sado qė virtualiteti artistik mund tė bėjė kėrcime tė tilla nė emėr tė lirisė krijuese. Rastet e vetėgjyqėsisė tejet frekuente nė ditėt tona ndodhin dhe deklarohen kur drejtėsia nuk vepron ose keqvepron me dėnimet e saja. Tek shihja filmin, mė mundonte njė brengė jo e krijuar nga ky art magjik, por provokuar pozitivisht me njė estetik filmike tė arrirė dhe me njė lojė brilante tė protagonistėve, djalit( interpretuar nga Tristan Halilaj) dhe vajzės( interpretuar Sindi Laēej) qė hynė pa lejen dhe dėshirėn e tyre nė gjak. Mė buēiste nė shpirt: “A dinė tė sillen shqiptarėt me jetėn?” “A mos vallė ata qenkėrkan tė destinuar ta vrasin jetėn e tyre nė ēdo kohė apo keqas nė gjithėkohėsi”? Dhe mė tej akoma pėrtej jetės sė humbur, asgjė Talmudiane nuk kėndohet nė ritualin e tyre “bota pakėsohet kur vdes njė njeri, bota shtohet kur lind njė njeri”. Tė dalėsh nga kjo djerrinė shpresėhumbur, nė emėr tė njė dashurie mes dy tė rinjsh dhe tė kesh kurajė qė tė thuash mjaft, kjo ėshtė njė kreshendo filmike qė tė bėn tė rrėqethesh. Ky ėshtė njė aks nė dramacitetin filmik qė tė mbanė pezull dhe tė dhuron emocion. Autorėt e filmit e kanė trajtuar kėtė relacion nė gjithėplanėsi kumunikimi nga ato reale deri tek ato virtuale. Dashuria e “vret” ngujimin. Kjo pikėrėndesė ėshtė e vetmja qė e kthen njeriun (spektatorin) nė njė hapėsirė normale dhe nė njė drejtpeshim qė e mbanė dramacitetin filmik nė ekuilibrin e logjikės dhe mesazhit qė pėrcjell. Ata brezat e rinj duan tė dalin nga kjo “klaustrofobi mesjetare” ku gjithēka ėshtė e mbyllur dhe laget nga gjaku i derdhur dhe i falur. Brezat e rinj duan tė dalin nga trajektorja e plumbit vrasės. Sythe tė tillė po ēelnin pa frikė ndaj vrazhdėsisė sė adultėve tė ngurtė dhe tė pandjeshėm qė bllokojnė rrugėn e njė vajze apo punėn e saj tė pėrditshme pėr bukėn e familjes, thjesht se gjakėsit nuk mund tė vrasin njė femėr por mund tė poshtėrojnė atė edhe kur ėshtė ende fėmijė. Njė burrė tjetėr rend qė me “Mercedesin” e tij t’ia kalojė kalit tė lodhur tė “karrocės sė fatit”. Njė i tretė tjetėr e rraskapitė vajzėn nė “gjembat” e njė tregu me cigare kontrabandė. Kaq shumė burra antifemėr nė kėtė djerrinėn tone tė gjakmarrjes? E sjell nė mendje kėtė brengė. E shtyjė tutje me vetqetėsimin se ėshtė thjesht film. Ajo ringjallet nga kronika e zezė e ditės dhe nė pafuqi nuk mė) mjafton as edhe braktisja e kėtij realiteti duke u strehuar nė jetėn personale. Filmi nė kėtė kuptim tė zgjon, “tė godet me shuplaka” pėr tė tė bėrė esėll sepse ky realitet ėshtė i yni si pronė e marrėzisė kolektive dhe atij konservimi qė ndrydhė ēdo lumturi a pasion qė zė fill nga liria e substancės femėrore. Para se tė dashurosh u dashka tė ngujohesh, para se tė ėndėrrosh u dashkėrka t’i burgosėsh ato sepse jeton nė hapėsirėn njerėzore tė gjakmarrjes. Ishte pika kulmore kur njė person nga familja e tė vrarit i thotė “vajzės sė karrocės” mos kalo mė edhe nė rrugėn nacionale shko atje nė fshatin tėnd. Njė tkurrje e tillė e mundėsisė pėr tė jetuar nuk lė tė kondensohet asnjė ndjesi njerėzore. Ajo ē’ka mund tė shndėrrohet nga avuj nė rrjedhje ėshtė pafuqia nė peshėn e palirisė e shndėrruar nė lotin njerėzor tė sinqeritet dhe padurimit. Udhėtimi tjetėr ėshtė ai i djalit tė ngujuar brenda vetes qė e solli atė nė njė eksplorator tė murrit. Gėrvishtėt me thikėn e fatit sepse nuk duronte dot mė. Mungonte ajri lirisė. Duhej tė vritej frika. Dhe ai e vrau sė pari ndaj tė atit. “Dorėzohu nė polici”, - dhe kėtu bie ai lloj kujdesi qė ishte dhe nuk ishte i tillė. Njeriu nuk do thjeshtė tė ngopi barkun. Brezat e rinj duan tė mbushen me liri. Udhėtimi drejt shtėpisė sė atyre qė prisnin tė merrnin gjakun ėshtė njė veprim filmik qė jo vetėm tė prekte thellė por, se e sillte dramacitetin nė njė majė besueshmėrie dhe natyraliteti qė tė bėnė tė mendosh porosinė e Dhiatės sė Vjetėr, “Tė lirė nga frika”. Por nė atė moment nuk u dėgjua ndonjė kėmbanė, psalja e priftit apo kėnga e hoxhės nė minare. Duket se pėr autorėt e filmit edhe Zoti e kishte harruar kėtė humbėtirė. Atje tek hapėsira e “gjakut tė pafalur tė qėllonin edhe kur je i ngujuar. Po rruga e lirisė a ekziston pėr kėta njerėz?! “Drejt lirisė do duhet tė shkojmė vetėm apo tė gjithė sė bashku”. Autorėt e filmit kanė preferuar ikjen vetėm. Mund tė jetė edhe kėshtu. Por se sė paku vajzėn qė i mbante gjallė ėndrrėn e tė qenit i lirė, pėrse “ikanaku” drejt “liri-arratisė” nuk e pėrfilli? Tė lėsh kėshtu pa motiv, gati nė braktisje atė ē’ka tė ka ushqyer pėr tė kuptuar se sa e bukur ėshtė jeta jashtė peshės sė izolimit? E gjithė kjo zgjidhje filmike tė bėn tė ndjehesh jo mirė me motivet dhe argumentet e mesazhit qė edhe njė vepėr arti pėrcjellė. Tė braktisėsh ėndrrėn, a ėshtė kjo e pėrligjur nė njė udhėtim drejt tė panjohurės qė konsiderohet liri thjesht sepse po tė qėndroje mė atje do tė pėrfundoje nė “burgun” e fundit, nė varr? Gardhi me gurė dhe ferra mbeti atje stoik pėr tė pritur viktimėn e radhės. Ata njerėz ishin tė dėnuar nė paliri. A jemi ne shqiptarėt tė tillė dhe deri kur? Pėr autorėt e filmi “Falja e gjakut”, po, ne jemi tė tillė. Deri kur kėtė pėrgjigje do duhet ta marrim jo nga tė huajt por nga vetja sepse ky film qė merr njė materie antropologjike shqiptare nuk ėshtė film shqiptar as nė komponentėt ligjor qė e bėjnė tė tillė, as nė filozofinė filmike, as edhe nė kumtet qė rreshton si “burgje” qė tregojnė se kėta njerėz ekzotikė nuk dinė ta ndėrtojnė LIRINĖ. Fjalėt e nėnės nė fund tė filmit “se kjo ikje ėshtė mė e keqe se ngujimi sepse nuk do ta shohė mė djalin”, godasin rėndė. Por se autorėt e filmit nuk ndalen. Arratia ishte shtegu i vetėm. Dėshiroj qė tė mos kem gabuar sepse liria ėshtė jetike jo thjesht dhe vetėm si e drejta e jetės. Do duhet tė shkojmė tek njė liri tjetėr. Tė dalim nga tabutė e primitivizmit. Kjo lloj kėrshėrie qoftė edhe artistike mė shumė na dėmton se sa na jep vlerėsim. Tė ikim nga vetja pėr t’u bėrė njerėz tė lirisė. Ky ėshtė udhėtimi qė pret rrugėtimin tonė tė pėrbashkėt, pse jo edhe nė pelikulėn artistike.

Burimi: Gazeta Shqiptare
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 04-10-2011, 23:16   #2
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Kanuni i Lekė Dukagjinit

Kanuni i Lekė Dukagjinit ose kanuni i malėsisė ėshtė pėrmbledhja e ligjeve, rregullave, zakoneve shqiptare tė Shqipėrisė sė Veriut nė njė libėr, nė rrjedhėn e disa qindvjeēarėve, para dhe pas jetės sė Lekė Dukagjinit.

Thelbi i Kanunit tė Lekė Dukagjinit janė fjalėt e urta tė dala nga goja e tij, qė u ruajtėn (dhe u pasuruan) brez pas brezi pėr gati gjashtė shekuj.

Ata janė pėrēuar gojarisht nga brezi nė brez. Ligjet e "Kanunit" kane shėrbyer pėr mė shume se pesė qindvjeēarė si mėnyra e themeltė e sjelljes shoqėrore dhe vetėqeverisjes pėr klanet e Shqipėrisė sė Veriut, edhe atėherė kur rajoni sundohej nga Perandoria Osmane. Rėndėsia e Kanunit nė historinė e popullit shqiptar mund tė mbivlerėsohet pak, por rregullat dhe normat e tij vazhdojnė ende tė ushtrojnė njė ndikim tė ndjeshėm ndėr shqiptarėt qė jetojnė nė Shqipėri dhe Kosovė, si edhe nė vendet tjera nė tė cilat kanė shtegtuar shqiptarėt.

Forma e pare e tij e shkruar i referohet Leke Dukagjinit edhe pse ka ekzistuar qė mė pėrpara. Libri i Kanunit tė Lekė Dukagjinit u mblodh dhe u pajis nga At Shtjefėn Gjeēovi gjate viteve 1910-1925.

Kanuni i Lekė Dukagjinit u pėrkthye fillimisht nė gjuhėn italiane, pastaj serbisht, frėngjisht, rusisht, anglisht dhe nė ndonjė gjuhė tjetėr.

Gjithsej janė gjashtė kanune "Kanun'i vjetėr", "Kanuni i Lekė Dukagjinit", "Kanuni i Ēermenikės", "Kanuni i Papa Zhulit", "Kanuni i Labėrisė" dhe "Kanuni i Skėnderbeut" ose ndryshe "Kanuni i Arbėrisė".
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 04-10-2011, 23:16   #3
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Prejardhja

Termi Kanun ėshtė etimologjikisht i lidhur me fjalėn greke "κανών" ("canon"), qė do tė thotė rregull dhe kaloi nė gjuhen shqipe nga gjuha turke. Ndėrsa pėrkatėsia qė luhatet nga vendi nė vend "... i Lekė Dukagjinit", ose "Kanuni i Lekės", "Kanuni i Malcķs"... tregohet nga studjuesit se prejardhja mund tė datojė qė nė kohė t'Aleksandrit tė Madhe, ku me veēorinė shqipe nė shkurtimin e emrave, e vendosin emrin "... e Lekės". Įt Zef Valentini e ēon kėtė kod rregullator para periudhės mesjetare arbnore. Ajo qė ēon nė mėdyshje tė koherencės sė kodit, ėshtė shpėrhapja e madhe e Kanunit, edhe mė tej kufijve tė zotėrimeve tė Dukagjinasve.

Praktika e ligjeve tė kanunit mund tė datoje qė nė kohėn bronzit. Disa autore mendojnė se kanuni vjen nga disa fise tribale ilire. Disa tė tjerė kanė sugjeruar se kanuni ka elemente tė disa epokave prehistorike indo-evropiane. Antropologjia Edit Durham thotė se kėto ligje vijnė qė nga koha e bronzit. Disa tė tjerė thonė se ka shumė ngjashmėri midis Kanunit dhe Manusmirtrit njė traditė e hinduizmit.
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 04-10-2011, 23:17   #4
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Zhvillimi

Kodi i Leke Dukagjinit ėshtė i pėrbėrė nga 12 libra dhe rreth 1200 nene.

Katėr shtyllat e Kanunit janė:
  1. Nderi
  2. Mikpritja
  3. Sjellja
  4. Fisi
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 04-10-2011, 23:20   #5
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Mbi Kanunin

LEKĖ DUKAGJINI

Dėshmi tė kulturės sė Rilindjes Evropiane nė Shqipėrinė e para periudhės osmane

"Po kush ka qenė ky (Lekė) Dukagjini? Ai ka qenė sundimtari i kėtij vendi dhe nė tė njėjtėn kohė ligjbėrėsi i tij, mbasi ai ka hartuar Kanunin e Dukagjinit, domethėnė dispozitat, nė bazė tė tė cilave jetojnė deri nė ditėt e sotme, jo vetėm dukagjinasit, por edhe tė gjithė malėsorėt qė banojnė nė veri tė Drinit… tė cilėt kėtė emėr ia atribuojnė heroit tė tyre kombėtar"
J.G. von Hahn

Lekė Dukagjini "duhet tė ketė pasur njė personalitet imponues qė ka ndikuar kaq shumė te njerėzit, aq sa shprehja "Kėshtu ka thėnė Leka", ka mė tepėr forcė detyruese se sa tė Dhjetė Porositė e Biblės, mėsimet e Islamit e tė Krishterimit, Ligji i Sheriatit dhe i Kishės, tė gjitha duhet t'i nėnshtroheshin Kanunit tė Lekės… Fama e tij midis fiseve qė ende ruajnė emrin e tij, ia ka kaluar edhe famės sė Skėnderbeut."
Edith Durham

Lekė Dukagjini ėshtė njė figurė historike mjaft komplekse. Madje ėshtė njė figurė edhe e legjendarizuar, nėse e pranojmė kėtė term, ashtu siē e kemi pranuar pėr Heroin tonė Kombėtar Gjergj Kastriot-Skėnderbeun.
Lekė Dukagjini (1410-1481) ishte bashkėkohės i Gjergj Kastriotit (1405-1468). Historia i njeh tė dy si princėr trashėgimtarė, qė u lartėsuan, kur morėn nė sundim dy principatat qė mbanin mbiemrat e tyre: Leka - tė Dukagjinėve, pas vdekjes sė tė atit, Pal Dukagjini (1446) dhe Gjergji - tė Kastriotėve mė 1443, tetė vjet pas vdekjes sė tė atit, Gjon Kastriotit. Principata e Dukagjinėve kishte si kryeqendėr qytetin e Lezhės, pėrfshinte Zadrimėn, zonat nė veri dhe nė verilindje tė Shkodrės dhe shtrihej deri thellė trojeve tė Serbisė sė sotme me kryeqendėr tė dytė qytetin e Ulpianės afėr Prizrenit; ndėrsa Principata e Kastriotėve me kryeqendėr Krujėn, pėrfshinte Matin dhe krahinėn e Dibrės, duke u shtrirė nga kėshtjella e Rodonit nė bregdetin e Adriatikut.
Deri nė kohėn kur vihen nė krye tė principatave tė tyre, Lekė Dukagjini kishte marrė njė kulturė tė gjithanshme me frymė humaniste tė Rilindjes Evropiane, nė qytete tė tilla si Venecia, Raguza apo Shkodra; ndėrkohė qė Skėnderbeu kishte bėrė njė karrierė tė shpejtė dhe tė shkėlqyer prej ushtaraku nė oborrin e sulltan Muratit II.
Nė udhėheqje tė Besėlidhjes Shqiptare (themeluar nė Lezhė mė 1444) Skėnderbeu e ndien pėrherė pranė vetės Lekėn (fillimisht tė atin e tij Pal Dukagjinin), sepse tė dy luftuan krah pėr krah (apo edhe iu kundėrvunė njėri-tjetrit) deri sa vdiq (1468), ndėrsa Lekė Dukagjini e pasoi veprėn e tij, duke u prirė shqiptarėve nė fazėn mė tė vėshtirė tė rezistencės sė tyre antiosmane, deri nė fund tė jetės sė vet (1481).
Me tė drejtė kronistė e historianė, duke filluar nga Tivarasi, Frėngu, Barleti e Muzaka, bashkėkohės tė tyre, e deri te Gegaj e Noli tė shek.XX, kanė ndriēuar bėmat e Gjergj Kastriotit dhe nėpėr to kanė pėrmendur edhe Lekė Dukagjinin, ashtu sikundėr disa princėr tė tjerė tė kohės. Por nuk do tė mund tė thuhet se, po me tė drejtė, ata, historianė e kronistė, e kanė pėrfolur vend e pa vend Lekė Dukagjinin, vetėm e vetėm se ishin tė magjepsur prej heroit tė veprės sė tyre, Skėnderbeu. Mė me barazpeshė se historianėt kanė vepruar "legjendarizuesit" anonimė tė figurave tė tilla. Nga anonimati, Skėnderbeu u identifikua me princin dragua, qė guxon tė matet dhe fiton nė ēdo rast me kuēedrėn; ndėrsa te Lekė Dukagjini u pa princi engjėll, qė u shfaq me guxim dhe urtėsi pėr tė ruajtur nė vazhdimėsi shqiptarizmėn.
Historianėt e kanė pėrfolur qė nė krye Lekė Dukagjinin, sepse kėrkuan te ai njė pėrsonazh antagonist tė Skėndebeut pėr ta intriguar jetėshkrimin e heroit tė vetėm shqiptar, qė njohu Evropa nė pėrballjen e suksesshme shqiptaro-turke, por edhe sepse nuk donin tė fajėsonin Evropėn perėndimore, qė nuk arriti tė krijonte njė koalicion antiosman nė Ballkan. Ata nuk guxuan tė gjykonin, veēanėrisht, Republikėn e Venedikut, qė jo vetėm nuk u qėndroi aleate shqiptarėve kur mbanin mbi supet e tyre njė perandori tė tėrė tė egėrsuar kundėr Evropės, por e shrytėzoi rezistencėn e tyre pėr interesat e veta komercialiste, duke i pėrēarė princėrit shqiptarė me intriga, duke i kundėrvėnė ata njėri me tjetrin edhe me armė dhe, kur nuk ia arrinte kėsaj, duke i shpallur armiq tė Republikės dhe tė Krishtėrimit. Lekė Dukagjini ishte princi mė i fuqishėm shqiptar pas Skėnderbeut dhe mė me autoritet, prandaj u bė pre e intrigave tė politikės veneciane (dhe tė historianėve) derisa Sinjoria e ndjeu rrezikun e Portės sė Lartė, krejt afėr pragut tė shtėpisė sė vet dhe u bashkua realisht me rezistencėn e shqiptarėve, duke i shpallur luftė Perandorisė Osmane (1463). Pas kėtij viti venecianėt pushuan sė pėrfoluri Lekė Dukagjnin. Ndėrsa historianėt kanė shkruar pėr disa prej bėmave tė Lekė Dukagjinit pėrkrah Skėnderbeut, deri nė vdekjen e tij (1468) dhe mė pas nė krye tė trupave shqiptare pėrkrah forcave veneciane, derisa Sinjoria nėnshkroi paqen me Portėn e Lartė (1479). Pas kėsaj historianėt heshtin. Gojėdhėna na bėn me dije se Lekė Dukagjini e vazhdoi rezistencėn nė krye tė trimave tė principatės sė tij derisa qe gjallė.
Por tė pėrfolurit e Lekė Dukagjinit ka vazhduar edhe pas vdekjes sė tij, ashtu si ka vazhduar edhe rezistenca antiosmane nė principatėn e tij e mė gjėrė. Tė pėrfolurit pas vdekjes ka tė bėjė me veprėn, Kanunin , qė u la trashėgim Lekė Dukagjini shtetasve tė tij, shqiptarėve. Thelbi i Kanunit tė Lekė Dukagjinit janė fjalėt e urta tė dala nga goja e tij, qė u ruajtėn (dhe u pasuruan) brez pas brezi pėr gati gjashtė shekuj. Ky fenomen homerik e ka legjendarizuar emrin e Lekė Dukagjinit duke e kthyer atė nė njė mit tė vėrtetė, aq sa studiuesit e kanė pasur tė vėshtirė ta pranojnė si njė realitet historik. Prandaj disa syresh kanė vazhduar ta pėrflasin Lekė Dukagjinin, sė bashku me Kanunin e tij, ashtu si ėshtė pėrfolur e verbuar Homeri, sė bashku me Iliadėn e Odisenė e tij (Sa pėr ngjashmėri edhe Lekė Dukagjinit i ėshtė sajuar njė vėlla i verbėr). Por, duke analizuar faktet e dokumentuara biografike pėr Lekė Dukagjinin, mund tė hidhet dritė pėr kohėn dhe rrethanat kur u ngjizėn fjalėt e urta tė Kanunit tė tij.
Nė fund tė viteve ’50 tė shek.XV Principata e Dukagjinėve nuk ka mė asnjė nga qendrat e veta tė zhvilluara: Lezha u ėshtė dorėzuar venedikasve (1393), Ulpiana, kryeqytei i principatės, ėshtė shkatėrruar me themele nga turqit mė parė se tė binte nė dorėn e tyre Prizreni (1458), njė qendėr tjetėr e zhvilluar e Principatės sė Dukagjinėve. Nė kėto kushte, Lekė Dukagjini ka pushtuar kėshtjellėn e Shatit nė Zadrimė pėr ta pasur si rezidencė princėrore, por u sulmua nga Skėnderbeu, i cili ua ktheu menjėherė venedikasve. Pa njė rezidencė princėrore dhe, pėr njė farė kohe, nė mes tė tri zjarreve (turqit, venedikasit dhe Skėnderbeu), Lekė Dukagjini gjeti strehim nė thellėsi tė maleve tė principatės sė tij, ku ndėrtoi saraje e kėshtjella sė bashku me banorėt e lirė tė atyre anėve, tė cilėt kryezotin e tyre tė derės sė Dukagjinėve me gruan e tij, Teodorėn e Muzakajve tė Beratit dhe tė gjithė oborrtarėt qė i shkonin pas, i rrethuan me mikpritje e respekt. Me malėsorėt e Principatės sė Dukagjinėve, tė njohur pėr trimėritė e tyre (M.Barleti:98), Leka, jo vetėm ringriti qytezė-kėshtjellat e veta, por siguroi nė mėnyrė tė pandėrprerė njė ushtri tė mjaftueshme qė luajti rol tė rėndėsishim nė kuadrin e trupave tė Lidhjes sė Lezhės nėn komandėn e Skėnderbut dhe mė pas. Nė kėmbin tė kėsaj gatishmėrie, Lekė Dukagjini u siguroi malėsorėve tė principatės sė tij dhe tė gjithė atyre qė u bashkuan me tė pėr tė gjetur mbrojtje, veēanėrisht, pas vdekjes sė Skėnderbeut, lirinė brenda organizimit tė tyre fisnor, tė cilėn nė kushtet e krijuara e institucionalizoi me rioarganizimin e pleqėsive mbi bazė fshati e krahine. Gjatė kėsaj periudhe (1458-1481), kur ai udhėhiqte tė gjitha kuvendet dhe pleqėsitė e malėsorėve, u ngjiz Kanuni, qė u trashėgua brez pas brezi, si praktikė gjykimi dhe pėrmes fjalėve tė urta tė formuluara apo tė rithėna prej tij rast pas rasti, si sentenca juridike. Ai Kanun mbeti i pashkruar, por veproi ndėr shekuj si “Commom law” anglez, deri sa u mblodh dhe u kodifikua prej Shtjefėn Gjeēovit, nė kapėrcyell tė shekujve XIX-XX.
Nė kohėn kur Gjeēovi punonte mbi materialet e mbledhura kanunore, Kanuni, sė bashku me autorin qė e kishte dhėnė atė, ishin tė shenjtėruar prej tė gjithė shqiptarėve, pavarėsisht nga besimi fetar i tyre. Nė popull nuk mbeti i pėrfolur emri i Lekė Dukagjinit, pėrkundrazi, ai u heroizua. Fakti qė njė sundimtar ishte kthyer nė njė hero tė vėrtetė, popullor e kombėtar, mund tė shpjegohet sipas njė teorie qė thotė se masat popullore (malėsorėt), duke i pranuar sundimtarėt dhe kalorėsit si heronj tė tyre, ata vetė “identifikoheshin me vlerat e prijėsit dhe tė fisnikėrisė ose, tė paktėn, sepse atyre u duhej ta strukturonin botėn e tyre nėpėr mjet modelesh qė u jepte grupi sundues” (P.Burke:169).
Kanuni i Lekė Dukagjinit ėshtė njė vepėr unikale me frymė humaniste e periudhės sė Rilindjes Evropiane nė gjuhėn shqipe, e cila, megjithėse u pėrfol dhe vazhdon tė pėrflitet edhe sot e kėsaj dite, ėshtė vlerėsuar nga studiues seriozė, vendas dhe tė huaj, si njė “vepėr monumentale” (A.Budaēovi-Kryeziu:22), “kontribut nė thesarin e kulturės botėrore” (C. Von Schwerini Dritės 1939:502) dhe autori i saj, Lekė Dukagjini, ėshtė cilėsuar “njė personalitet imponues” (E.Durham:116) e “Hero Kombėtar” (J.Hahn:114) i popullit tė vet. Shumė shkrimtarė dhe artistė i kanė kushtuar vepra, nė mes tė tė cilėve Dritėro Agolli (“Mundja e Lekė Dukagjinit”, poezi, 1969), Henrik Lacaj (“Dy princa pėr njė vashė”, dramė historike vėnė nė skenė me regjinė e vetė autorit dhe interprtuar nga grupi teatror i kinoteatrit “Rozafat” tė Shkodrės mė 1937, ku rolin e Lekė Dukagjinit e luante aktori Loro Kovaēi), arbėreshi Anton Santori (“Alessio Ducagini”, melodramė, shkruar midis viteve 1855-1860 dhe botuar mė 1983), piktori Naxhi Bakalli (“Kuvendi i Dukagjinit”, tablo murale 4x3.2m nė Muzeun Historik tė Burrelit, 1986), piktori kosovar Engjėll Berisha (“Rrėnjėt e Dukagjinit”, vizatime 1950-1956), piktori Simon Rrota (“Lekė Dukagjini”, portret, koleksion privat nė Shkodėr), skulptori Sotir Kosta (“Lekė Dukagjini”, portret nė bronz-GKA Tiranė dhe Muzeu Kombėtar i Skėnderbeut nė Krujė, 1982) etj.
Si apokrif i Lekė Dukagjinit ka mbetur portreti i i Simon Rrotės (1887-1961), i cili e paraqet autorin e Kanunit nė pamje ballore, me njė vėshtrim tė mprehtė ku bashkohet zgjuarsia dhe urtėsia, veshur mė njė jelek tė kostumit tradicional tė malėsorėve tė veriut, me shpatė nė brez dhe me njė dorėshkrim tė Kanunit nė dorėn e majtė, qė tė sugjeron intelektualin humanist tė shek.XV. Kur bėhet fjalė pėr fisnikun fiorentinas me “njė personalitet tė jashtėzakonshėm”, Lorenzo de’ Medici, me tė cilin ne kemi dashur ta pėrafrojmė Lekė Dukagjinin qė nė fillim tė kėtij jetėshkrimi, shkruhet se “ishte njė politikan gjenial, i cili mund tė dallonte pushtetin e njėmendėt nga shfaqjet e jashtme tė tij. Frontespisi i librit tė tij e tregon nė rrugėt e Firences, tė veshur si njė qytetar i thjeshtė, tė rrethuar prej vajzash qė kėndojnė baladat e tij... Nė tė vėrtetė, Lorenzo-ja ishte njė poet i mirė dhe pėrkrahėsi mė bujar i poetėve tė tjerė si dhe i shkencėtarėve e filozofėve” (K.Clark:106). Kėshtu mund ta pėrfytyrojmė deri nė njė farė shkalle edhe Lekė Dukagjinin, poezitė e tė cilit do tė ishin sentencat e Kanunit . Nėse ky krahasim nuk do tė shkonte, si ēdo krahasim tjetėr, sė paku, Principata e Dukagjinėve mund tė pėrqasej me oborret mė tė vogla tė Italisė veriore nė ēerekun e fundit tė shek.XV, tė cilėve “Rilindja u detyrohet thuajse po aq sa Firences” (K.Clark:107). Dhe Leka mund tė pėrafrohej, ndoshta, me Dukėn e Urbinos, Frederigo Montefeltro, i cili “nuk ishte vetėm njė burrė jashtėzakonisht i kulturuar dhe i menēur, por edhe strategu i madh i kohės sė vet, qė diti tė mbronte zotėrimet e tij prej katilėve qė e rrethonin. Ishte koleksionist i pasionuar librash dhe portretet e tij tė ēmuara e tregojnė duke lexuar njė nga dorėshkrimet e tij. Eshtė i veshur me parzmore dhe tėrė pajimet luftarake... Pallatin e tij nisėn ta ndėrtonin si kėshtjellė mbi njė shkėmb thuajse tė pakalueshėm dhe vetėm mė pas, kur fituan siguri, lejuan t’i jepnin atij pamjen e butė dhe tė stėrholluar, qė e bėnė njė nga monumentet mė tė bukura arkitektonike tė botės” (K.Clark:107 ).
Ne sot nuk jemi nė gjendje as tė restaurojmė njė kėshtjellė a pallat princėror tė Lekė Dukagjinit, aq mė pak, tė mund ta vlerėsojmė atė qė nuk ekziston me superlativa: “mė i bukuri nė botė, nė mesdhe apo rajon”, sepse nė atė kohė “kėshtjella e qytete tė lulėzuara (shqiptare)… me pallate e monumente… u zhduknė nga faqja e dheut … mbetnė si hieje tė bukurisė dhe shkėlqimit tė vjetėr” (F.S.Noli:591-592). Por Kanuni i Lekė Dukagjinit ėshtė vėrtetė monumenti mė i rėndėsishėm i kulturės shqiptare gjatė periudhės sė Rilindjes Evropiane, qė ka gjalluar prej gjashtė shekujsh dhe ka luajtur njė rol tė jashtėzakonshėm nė jetėn e popullit, nė gjuhėn e tė cilit ėshtė krijuar.

Kronologjia
Shek.VII Pėrmenden pėr herė tė parė “Dukagjinėt e Arbėrisė”. Disa mendojnė se mbiemri Dukagjin rrjedh nga emri i fshatit Dukagjin, diku nė kufirin e rrethinave tė Pukės me Mirditėn, afėr fshatit Dardhė, ku kanė qenė tė vendosur fillimisht tė parėt e Principatės sė Dukagjinėve.
1202-4 Dukagjinėt pushtuan Zadrimėn dhe u shtrinė shumė shpejt nė Shqipėrinė e veriut me kryeqendėr Lezhėn. Disa mendojnė se nė kėtė kohė Dukagjinėt u shfaqėn nė trojet arbėrore tė ardhur nga Franca si kryqtarė dhe se mbiemri Dukagjin u formua nga pėrngjitja e titullit Dukė me emrin Gjin ose Duka i Gjinit, qė do tė thoshte Djali i Gjinit.
1356 Kur osmanėt shkelin pėr herė tė parė nė Ballkan, Principata e Dukagjinėve ėshtė zgjeruar nė Shqipėrinė veri-lindore dhe ka njė qendėr tė dytė nė Fand, krahinė e Mirditės sė sotme. Disa mendojnė se aso kohe Principata e Dukagjinėve pėrfaqėsohej me dy degė.
1389 Beteja e Fushėkosovės. Thyhet nga osmanėt koalicioni ballkanas, nė tė cilin bėnte pjesė edhe Principata e Dukagjinėve, sadoqė ndėr burime nuk pėrmendėn.
1393 Dukagjinėt ua dorėzojnė qytetin e Lezhės venedikasve, qė tė mos binte nėn sundimin e osmanėve, duke ruajtur tė drejtėn e njė tė tretės sė tė ardhurave.
1406 Princi Pal Dukagjini (1384-1446), i pėrmendur pėr urtėsi, vihet nė krye tė Principatės sė Dukagjinėve me kryeqendėr Ulpianėn (qytet i themeluar prej tij), ku mbretėron sė bashku me tė vėllanė Nikollė Dukagjinin, i shquar pėr trimėri.
1410 lind nė Ulpiana princi trashėgimtar i Pal Dukagjinit, Lekė Dukagjini, formimi kulturor i tė cilit mendohet tė jetė bėrė nė qendra tė zhvilluara tė kohės, si Shkodra, Raguza, Venecia. Leka ka pasur edhe njė vėlla, Palin, me zgjuarsi tė jashtėzakonshme, por tė verbėr; njė motėr, Roza, me bukuri tė rrallė e shumė krenare dhe, ndoshta, njė tjetėr me emrin Maria, qė do tė bėhet gruaja e Gjon Muzakės sė Beratit.
1432 Pal Dukagjini me tė vėllanė, Nikollėn, mbėshtesin sė bashku me Topiajt Aranit Komnenin, vjehrrin e ardhshėm tė Skėnderbeut, nė kryengritjen e tij tė suksesshme kundėr forcave osmane. Motra e Aranit Komnenit ka qenė gruaja e Pal Dukagjinit, e ėma e Lekės.
1444 Pal dhe Nikollė Dukagjini janė pjesėmarrės tė Besėlidhjes sė Skėnderbeut nė Lezhė. Ata mbėshtesin Lidhjen me 5 000 ushtarė nga 15 000 qė kishte gjithsej Skėnderbeu. Pali shoqėron Skėnderbeun nė Krujė.
1444 Beteja e Torvjollit ku marrin pjesė edhe trupat e Principatės sė Dukagjinėve nėn komandėn e Tanush Topisė. Pali, sė bashku me princėr tė tjerė, do tė presė nė Krujė Skėnderbeun pėr ta pėrshėndetur pėr fitoren.
1445 Nė dasmėn e Mamicės, sė motrės sė Skėnderbeut nė Muzakinė, shfaqet pėr herė tė parė princi Lekė Dukagjini. Dueli i tij me Lekė Zakarinė pėr dorėn e princeshės sė bukur Jerina Dushmani.
1446 Vdes Pal Dukagjini. Vendin e tij nė krye tė Principatės sė Dukagjinėve e zė i biri, Lekė Dukagjini.
1447 Vriten nė pusi Lekė Zakaria sė bashku me Bozhdar Ēėrnoviēin dhe pėr kėtė pėrflitet Lekė Dukagjini.
1447 Nikollė Dukagjini, i nxitur nga njerėzit e Skėnderbeut, pushton pėrkohėsisht Shatin, ndėrkohė qė Dejėn e kanė marrė venedikasit. Skėnderbeu i shpall luftė Venedikut.
1447 Lekė Dukagjini martohet me Teodorėn, motrėn mė tė vogėl tė Gjon Muzakės sė Beratit. Nuk patėn fėmijė. Dukagjinėt qė do tė pėrmenden pas Lekė Dukagjinit nė Itali apo nė shėrbim tė Perandorisė Osmane, rrjedhin nga familje tė adaptuara prej Pal Dukagjinit ose prej Lekės.
1447-8 Skėnderbeu rrethon Dejėn, Shkodrėn dhe Durrėsin, qytete nė zotėrim tė venedikasve. Pėrkrah Skėnderbeut ėshtė Nikollė Dukagjini.
1448 Paqja e Skėndebeut me Venedikasit. Lekė Dukagjini nuk merr pjesė.
1451 Martesa e Skėnderbeut. Lekė Dukagjini nuk merr pjesė.
1451-2 Komploti i Krrabės kundėr Skėnderbeut. Pėrflitet Lekė Dukagjini.
1452 Pajtimi i parė i Lekė Dukagjinit me Skėnderbeun nė Durrės.
1454 Breksamus, diplomat i Lekė Dukagjinit, pėrfaqėson Skėnderbeun te mbreti i Napolit. Pensioni 300 dukatėsh pėr Lekėn prej mbretit Alfons.
1458 Bie Prizreni, qendra mė e zhvilluar tregtare e kulturore e Principatės sė Dukagjinėve, ndėrkohė qė kryeqyteti, Ulpiana, duhet menduar i shkatėrruar nga themelet para Prizrenit.
1458 Lekė Dukagjini pushton kėshtjellėn e Shatit qė ishte nė zotėrim tė venedikasve. Skėnderbeu ndėrhyn me trupat e tij dhe ua kthen venedikasve.
1458-81 Lekė Dukagjini ndėrton disa kėshtjella nė thellėsi tė trojeve tė principatės sė vet, forcon pushtetin vendor tė malėsorėve, shtetas tė tij, qė jetonin brez pas brezi nė gjendje tė lirė dhe institucionalizon pėrmes praktikave gjyqėsore njė sistem juridiko-popullor, qė do tė trashėgohet pėrmes fjalėve tė urta tė thėna nga ai, si njė vepėr fondamentale e kulturės humaniste shqiptare. Kjo vepėr, e ruajtur nė njė shqipe kaq tė bukur, qė u mblodh nga Shtjefėn Gjeēovi nė kapėrcyellin e shek.XIX-XX, ėshtė Kanuni i Lekė Dukagjinit .
1461 Pėrflitet Lekė Dukagjini se u ėshtė drejtuar turqve pėr aleancė. Papa Piu II e kėrcėnon me ēkishėrim.
1463 Papa Piu II ndėrhyn pėr pajtimin e Lekė Dukagjinit me Skėnderbeun.
1463 Pajtimi i dytė me Skėnderbeun. Leka bashkohet me Lidhjen e Skėnderbeut, Venedikun dhe Ivan Cernoviēin e Malit tė Zi.
1465 nė betejėn e Sfetigradit Lekė Dukagjini shpėton prej vdekjes Skėnderbeun.
1466 Leka dhe Nikel Moneta komandojnė 13 mijė forca shqiptare pėrkrah Skėnderbeut kundėr Ballaban Pashės.
1468 nė Shkodėr thyhen trupat osmane prej ushtrisė shqiptare pa pjesėmarrjen e Skėnderbeut. Mendohet se kjo fitore ėshtė arritur nėn drejtimin e Lekė Dukagjinit.
1468 Vdes Skėnderbeu. Lekė Dukagjini ėshtė ndėr kryetrimat shqiptarė qė iu ndodh pranė deri nė ēastet e fundit tė jetės.
1477 Leka nė mbrojtje tė Krujės, ku duhet tė ketė mbetur i plagosur, pasi u pėrfol se mbet i vrarė.
1479 Venecianėt nėnshkruajnė pushtimin e Shqipėrisė prej turqve, por Lekė Dukagjini vazhdon rezistencėn kėshtjellave qė kishte ngritur thellėsive tė maleve tė principatės sė tij.
1481 Lekė Dukagjini pėrmendet pėr herė tė fundit nė dokumentet e kohės, duke kaluar nga Raguza pėr nė principatėn e tij.
1481 mendohet vdekja e Lekė Dukagjinit, pinjolli mė i fundit i Principatės sė Dukagjinėve. Asnjė dokument nuk flet pėr vendvarrimin e tij. Gojėdhėna thotė se iku duke bekuar lirinė e viseve shqiptare dhe duke mallkuar robėrimin e tyre, derisa tė zotėt tė kthehen nė trojet e veta.
Kjo profeci e Lekė Dukagjinit, materializuar nė Kanunin qė mban emrin e tij, ka vepruar mrekullisht ndėr banorėt e Principatės sė Dukagjinėve, tė cilėt kanė ruajtur gjuhėn e tyre shqipe, traditat e tė parėve, besimin fetar tė kishės perėndimore (me disa pėrjashtime) dhe lirinė pėr t’u vetadministruar (relativisht) deri nė ditėt e sotme.

Pėrmbledhje
Kanuni i Lekė Dukagjinit ėshtė njė vepėr unikale me frymė humaniste e periudhės sė Rilindjes Evropiane nė gjuhėn shqipe, e cila, megjithėse u pėrfol dhe vazhdon tė pėrflitet edhe sot e kėsaj dite, ėshtė vlerėsuar nga studiues seriozė, vendas dhe tė huaj, si njė “vepėr monumentale” (A.Buda), “kontribut nė thesarin e kulturės botėrore” (Schwerin) dhe autori i saj, Lekė Dukagjini, ėshtė cilėsuar “njė personalitet imponues” (Durham) e “Hero Kombėtar” (Hahn) i popullit tė vet.
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 04-10-2011, 23:21   #6
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Kanun e Kuvend

Kanuni ėshtė njė monument kulturor historik i sė drejtės tradicionale tė shqiptarėve. Shqiptarėt kanė trashėguar deri nė shekullin e 20-tė dy kanune: "kanunin e lekėve" - Kanunin e Lekė Dukagjinit, qė kishte pushtet nė viset mbi lumin Drin; "kanunin e gegėve" - Kanunin e Skėnderbeut, qė kishte pushtet nė gjithė pjesėn tjetėr tė Shqipėrisė veriore. Nė viset jugore tė Shqipėrisė e drejta zakonore tradicionale ka mbėrritur fragmentare. Modeli mė i plotė i organizimit tradicional tė jetės sė shqiptarėve ėshtė Kanuni i Lekė Dukagjinit.

Kanuni nuk kishte vlerė pa kuvendin, pa pleqtė e stėrpleqtė, pa dheun qė mblidhej pėr tė ndarė tė drejtėn. "Canon et convente", kanun e kuvend (marrėveshje), ky ėshtė thelbi i sė drejtės zakonore shqiptare. Vetė fjala "kanun" ėshtė huazuar nga greqishtja "canon", qė do tė thotė rregull, kufizim. Po ashtu edhe fjala "kuvend", qė do tė thotė "parlament", ėshtė huazuar nga njė rrėnjė neolatine "convente", marrėveshje.
Tradita vendėse e zgjidhjes sė problemeve tė sė drejtės ėshtė dėshmi lashtėsie e qytetėrimi. Vetėm njė popull i ngulitur prej kohėsh mund tė arrinte tė pėrpunonte nė atė shkallė me tė vėrtetė tė lartė elementėt e vetėdisiplinės dhe tė autopėrgjegjėsisė. Njė popull qė arrin tė krijojė njė kod tė normuar bashkėjetese duhet tė ketė zotėruar mė parė njė kulturė tė ngulitur etnike. Njė mėnyrė bashkėjetese e pranuar pa kushte nga tė gjithė do shekuj tė tėrė tė rregullohet me norma tė njėsuara. Kanuni shpreh ekzistencėn e njė jete urbane qytetare dhe tė njė ndėrgjegjeje bashkėsie tė hershme.
Kanuni i malėsisė, qė lidhet me emrin e Lekė Dukagjinit, por nė shumė elementė mund tė jetė edhe mė i vjetėr se kjo figurė e njohur e historisė, ėshtė njė univers juridik i lashtė, nėnshtresa tė tė cilit, pėr nga burimi, shkojnė deri nė antikitet. Formulat e betimit nuk zėnė nė gojė hyjnitė me emėr. Betimi "pėr qiell e dhe", "pėr kėt’ gur", "pėr kėt’ peshė", "pėr kėt’ bukė", shpreh njė besim mitologjik. Vetėm njė gjė me tė vėrtetė shumė e vyer mund tė kapėrcente shekuj tė tėrė pėr tė ardhur gjer nė ditėt tona. Kėto betime janė tė njėjta me ato tė grekėve tė vjetėr: Pėr Uranin (pėr qiellin), pėr Demetrėn (pėr tokėn) etj. Dhjata e re ia ndalon kategorikisht birit tė njeriut tė betohet pėr to. Kurse betimi pėr bukėn tė kujton kultin hebraik pėr "manna-n", ushqimin e shenjtė hyjnor.
Ishte ky kanun jo vetėm e drejta e rregullimit tė bashkėjetesės (convente), por edhe e drejtė familjeje, e drejtė civile, e drejtė pune e procedure, njė ansambėl i vėrtetė drejtėsie, ku pėrcaktoheshin nė mėnyrėn mė tė sintetizuar raportet e njeriut me familjen, me fisin, me miqėsinė, me flamurin e me atdheun.
Dihet se normat morale, rregullat e ndėrtimit tė jetesės sė pėrbashkėt, nė popuj tė ndryshėm, sipas pėrkatėsisė sė tyre fetare, janė identifikuar shpesh me pėrcaktimet e librave tė shenjtė. Tek shqiptarėt nuk vihet re njė gjė e tillė. Kategori tė tilla themelore tė etikės popullore, si nderi, dinjiteti, respekti, mirėsjellja, mikpritja etj. ndėr shqiptarėt janė pėrcaktuar nga "nomet e tė parėve".

1. Barazia dhe Pabarazia nė Kanun
Me gjithė ashpėrsinė e tij, Kanuni ka mundur t’i mbajė shqiptarėt nė kushte tė njė barazie tė rreptė ndaj rregullit, "qoftė edhe i Gjomark", qė do tė thotė, qoftė dhe i shtėpisė qė kishte pėr detyrė mbikėqyrjen e kanunit. Sipas kanunit, "jeta e tė mirit asht nji me jetėn e tė keqit", dhe "gjaku shkon pėr gisht", qė do tė thotė tė njėjtėn gjė.
Shkrimtari I. Kadare ka folur pėr hapėsirėn juridike tradicionale tė popullit tonė, tė ruajtur nė Kanunin e Lekė Dukagjinit, duke vėnė nė dukje njė gjymtim tė saj, pėrjashtimin e gruas nga ēdo lloj veprimtarie qė kishte tė bėnte me pėrcaktimin, ndarjen, dhėnien apo fitimin e sė drejtės, duke pėrfshirė edhe kuvendin nė odėn e miqve. Kanuni, del nga barazia edhe nė njė pėrcaktim tjetėr: tė pozitės sė privilegjuar tė klerit nė kuvend. Kanuni sanksionon qė "prifti nuk bjen mė gjak e nuk ēohet nė be" (nyje 4, § 10). Edhe "me ndollė qi meshtari tė ēohet nė be, a pėr me dlirė vendin a pėr porotnik (dėshmitar), ky vetėm do tė njihet e do tė zehet pėr 24 vetė" (po aty). Po kėshtu, sanksionohen edhe favoret e kishės si institucion. Ajo "nuk giobitet e s’ka peng mė kend" (nyje 1, § 2), pra, qendron mbi kanun. Kanuni i Lekė Dukagjinit, sikurse tė gjithė kanunet, ėshtė produkt dhe pasqyrė e sė drejtės feudale. Dy pėrjashtimet prej barazisė: pėrjashtimi i kishės prej detyrimit ndaj bashkėsisė (krahinės, flamurit) dhe pozita jashkėkanunore e gruas, janė gjurmė tė kohėrave mesjetare. Tė tjerėt, "me qenė edhe i kullės sė bajrakut", i nėnshtrohen njėsoj tė njėjtit rregull. ("Edhe pse pari a krye, pengun do t’a lėshojė n’dorė tė pleqve e t’vogjlis, po bani kush vaj me tė"- nyje 141 § 1014). Paragrafė tė tillė, si "ēmimi i jetės sė nierit asht nji" (nyje 124, 1 887); "secili mbahet rrumbull katėrqind derhem nė kandar (nė okė) tė vet" (§ 889); pėrmbajnė njė barazi tė ashpėr tė njerėzve.
Mund tė pohohet pa druajtje se barazia e rreptė qė ka sanksionuar e marrė nė mbrojtje kanuni ėshtė njė vlerė e kryehershme e tij, natyrisht paramesjetare.
Nė anėn tjetėr, edhe privilegjet e pabarazitė e kanunit janė relative. Sepse nė traditėn shqiptare kanuni nuk mund tė ndahej nga kuvendi. Ēfarė e ndalonte njėri mund ta lejonte tjetri. Ēfarė e lejonte njėri, mund ta pezullonte tjetri. Ndonėse kanuni e nėnēmonte e nuk e lejonte gruan tė rrinte nė odėn e burrave, shpesh kuvendi e ka pranuar atė, duke i vlerėsuar menēurinė dhe zotėsinė pėr tė ndarė tė drejtėn.

2. Mikpritja nė Kanun
Kanuni ka sanksionuar kultin e mikut dhe tė mikpritjes tek shqiptarėt. Kulti i mikut shenjohet nė pėrkufizimin e shtėpisė, si "e zotit dhe e mikut" ("Shtėpia e shqiptarit ėshtė e zotit dhe e mikut"). Nė kanun zoti dhe miku para shtėpisė barazohen. Nuk mund tė ketė hyjnizim mė tė madh se ky pėr mikun. Kulti i mikut, i shprehur edhe nė formulime tė tilla, si: "shtėpia e shqiptarit - e mikut dhe e shtegtarit", "dera e shpisė i hapet kujdo qi ia msyen, me kenė edhe pėrdersi" (lypsi), pėrmban njė mendėsi tė lashtė, parakristiane, judaike, biblike, qė vjen prej kohėrash profetėt mund tė shfaqeshin nė dyer besimtarėsh me rrobėn e njė shtegtari tė mjerė. Nė mendėsinė e shqiptarit, miku qė troket nė portė duhet pritur me tė gjitha nderet qė i takojnė, sepse "nuk dihet a asht lypsi a shenjti".
Nė traditėn shqiptare miku nuk kėrkon leje pėr tė hyrė nė njė shtėpi, por "ia mėsyn", qė do tė thotė se i zoti i shtėpisė ėshtė i detyruar t'ia hapė portėn me dėshirė tė vet, sepse, pėr ndryshe, miku ka tė drejtėn e vet "me hy".
Privilegji mė i madh i mikut nė kanun ėshtė ndorja. Kjo do tė thotė se miku nuk bjen nė gjak dhe ėshtė i mbrojtur prej hasmit sa kohė qė "asht me bukė tė tė zotit tė shtėpisė". Nėse miku binte nė pusinė e hasmit, mjafton tė thėrriste: "jam me bukė tė filanit" apo "jam ndorja e filanit" - domethėnė e tė zotit tė shtėpisė qė e kishte pritur, dhe kjo i jepte siguri, i shpėtonte jetėn, i hapte rrugėn.



3. Nderi nė Kanun
Nga kohėra shumė tė hershme vjen pėrmes kanunit kulti i nderit. Nderi tek shqiptarėt ndryshon nga kodet e kalorėsisė europiane tė pragut tė Rilindjes. Bėhet fjalė pėr njė nder tė ashpėr, por dinjitoz e madhėshtor nė ashpėrsinė e tij. Nderi nė kanun nuk ėshtė njė kategori morale nė kuptimin e ngushtė. Pėr kuptimet e ngushta kanuni kishte ndalime tė tjera. Njė familje shqiptare, para se tė vendoste pranimin e njė krushqie tė re, duhej tė hetonte nėse largėsia midis brezave tė gjakut e tė tamblit (nė linjė mashkullore dhe femėrore), ishte mė shumė se shtatė breza. Kishte rajone qė duhej tė kalonin 12 breza.
Pėr vendin qė i ka dhėnė popullsia malėsore nderit, qė shkrinte dy kulte, atė tė bujarisė (tė mikut) dhe tė urtėsisė (tė pleqve), mjafton t’u referohemi dy paragrafėve tė njėpasnjėshėm tė kodit:
"Ndera e marrun ka gjakun" (nyje, § 598);
"Ndera i merret burrit me i than kush se rren faqe burrave nė kuvend".
Vetė kuvendi i burrave ka etikėn e vet tė mbipushtetshme, qė pėrbėn kodin e spektaklit, tė njė spektakli qė shfaqet gjithnjė vetėm njė herė dhe nuk pėrsėritet mė, tė njė spektakli qė nuk njeh provė gjenerale. Eshtė kjo etikė qė ka krijuar atė dendėsi tė mendimit pėrherė tė pranishėm nė bisedėn malėsore, atė mirėsjellje fisnike, atė dialog aq tė kulturuar, qė vė nė peshė urtėsitė dhe mban nė eficiencė tė plotė mekanizmin e kėrkimit tė sė vėrtetės.
"Shqiptari rron pėr dy gisht nder", "Dy gisht nder e faqen e bardhė", janė dy pėrcaktime themelore pėr nderin nė kanun.
Nderi nė tė drejtėn zakonore shqiptare ėshtė e kundėrta e turpit. Po tė krahasohen "zonat" e nderit dhe tė turpit nė kanun, del se hapėsira e nderit ka qenė shumė e ngushtė dhe brenda kėsaj hapėsire njeriu shqiptar duhej tė krijonte individualitetin e tij. Kjo sepse kanuni pėrmban njė varg tė gjatė ndalimesh e tabush, qė e mbronin njeriun prej "zonės sė turpit".
Nderi bėn shtėpinė, thuhet nė kanun, por shtėpia nuk bėhet me njė brez. Pėr tė ngritur njė shtėpi duhet njė faqe, domethėnė tre breza nder radhazi.
Pushteti i nderit mbi shqiptarin ishte mbi pushtetin e faltores dhe tė shtetit.

4. Besa nė Kanun
Me kultin e nderit ėshtė i lidhur kulti i fjalės sė dhėnė, ose, siē njihet ndėr shqiptarėt, "kulti i besės". Kjo ėshtė njė fjalė qė nuk ekziston nė shumicėn e gjuhėve tė botės. Nė gjuhėt ballkanike ekziston si fjalė e huazuar nga gjuha shqipe. Shpesh, nė pėrkthime prej shqipes, fjala "besė", duke mos pasur barazi kuptimore me njė fjalė a frazeologjizėm tė gjuhės tjetėr, jepet nė formė shėnimesh shpjeguese, si njė dukuri e botės shqiptare, si albanizėm.
Besa, ose kulti i fjalės sė dhėnė, lidhet nė burim me mitin biblik tė fjalės: "Nė fillim qe fjala!". Mė parė se tė ishte shkrimi, kontrata, marrėveshja, noteria, gjyqi, shteti, popujt, njeriu, bota vetė, ishte fjala. Ky kult madhėshtor, i cili, nė popujt euro-perėndimorė, pak nga pak mori karakterin e njė idiome fetare kishtare, tek shqiptarėt ruajti gjurmėn e burimit.
Lidhja nė fjalė (pėr fjale) pėrbėnte pėr kanunin autoritetin mė tė lartė. Tė gjitha marrėdhėniet: nė gjini, nė fis, nė famulli, nė bajrak dhe nė nivelin e bashkėsisė etnike, madje edhe marėdhėnie ndėretnike, mbaheshin nė fjalė.
Besa ėshtė testamenti moral i shqiptarėve qysh prej periudhave mitologjike. Dy baladat mė tė rėndėsishme tė folklorit shqiptar, me motivin e murimit dhe motivin e ringjalljes (flijimi pėr ngritjen e njė ure dhe ngritja e vėllait nga varri pėr tė kthyer motrėn nė familje) lidhen me mbajtjen e fjalės sė dhėnė.
Nė kanun thuhet se "e folmja asht e falme": ēfarė premtohet, duhet tė kryhet.
Besa shqiptare, e njohur tek bullgarėt dhe rumunėt pikėrisht me emrin "besa", kurse tek sllavėt e jugut si "arbanaska vjera" (fj. pėr fj. "ajo qė besojnė shqiptarėt") ėshtė virtyt themelor i tyre, trashėguar prej tė parėve.

5. Kanuni ose "Jus Albanicae"
Shqipėria qe e pushtuar pėr pesė shekuj nga perandoria otomane, por Kanunin ajo nuk arriti ta nėnshtrojė. Nė shekullin e 19-tė nė Shkodėr funksiononte njė zyrė e veēantė, qė njihej me emrin "Xhibali", dhe qė kishte pėr detyrė tė hetonte se ku nuk pėrputheshin ligjet e perandorisė dhe tė sheriatit me kanunin, pėr t’u tėrhequr para konfliktit. E drejta zakonore shqiptare mund tė jetė e vetmja ndėr ato tė popujve ballkanikė qė mbeti si e drejtė paralele. I. Kadare, nė njė ese tė tij, figurativisht kėtė e ka quajtur "jus albanicae".
Sot kanuni ėshtė njė "opus finita" njė herė e pėrgjithnjė, ėshtė "njė botė e mbyllur". E. Ēabej, qysh nė vitin 1935, nė veprėn "Elemente tė literaturės dhe tė gjuhės shqipe", e pėrfshiu Kanunin nė antologjinė e vlerave letrare tė pėrzgjedhura pėr nevojat e shkollės. Nė kėtė parashtresė Kanuni gjithashtu do tė shihet si njė botė juridikisht e mbyllur dhe artistikisht e pasur. Kanuni u pėrcoll nga brezi nė brez me tė njėjtin mekanizėm si gjuha apo folklori, si njė traditė orale, nė qarkullim tė shumėfishtė gojor.
Kanuni nuk u botua dot deri nė dekadat e para tė shekullit qė jetojmė. Kjo ka shpjegimin e vet. Nė radhė tė parė, nuk duhet harruar qė e drejta zakonore e malėsisė pothuajse gjithnjė ka qenė njė e drejtė ilegale, qė nuk njihej nga pushtetet zyrtarė, sado kalimtare qė kanė qenė. Pėrveē kėsaj, kanuni mėsohej pėrmendėsh si njė trashėgim kulturor i madh, njėsoj siē mėsoheshin rapsoditė, legjendat, rrėfenjat. Ai ishte edukata juridike dhe ndėrgjegjja juridike e malėsorėve, zgjedhja e pėrbashkėt e mėnyrės sė jetesės. Mbi bazėn e tij ndėrtohej e ndryshohej morali. Prandaj pasqyrimi i vlerave shprehėse tė bisedės nė odėn e miqve, i frymės sė pėrcaktuar tė procedurės dhe rregullave tė saj tė brendshme, duke dėshmuar qytetėrimin e popullit tonė, mbron historinė e sulmuar tė tij, pra, mbron tė drejtėn e ekzistencės dhe tė zhvillimit tė lirė tė tij.
Njė popull qė e ka rregulluar me norma tė njėsuar bashkėjetesėn qė sė lashti, njė "popull me aftėsi tė shquara ligjvėnėse", siē do tė shprehej Kadareja; tregon se ai di tė vetėqeveriset, pa pasur nevojė tė marrė mėsime dhe shansi i tij nuk gjykohet nga momenti i krizės. Shansi i tij mund tė jetė pėrpara.
Vepėr e pėrbashkėt e njė populli tė tėrė, e pėrvojės historike shumėshekullore tė tij, kanuni ėshtė lidhur ngushtė me emrin e njė duke tė pėrmendur tė arbėrve tė shekullit tė 15-tė, me emrin e Lekė Dukagjinit. Kronikat e kanė treguar atė si njė nga figurat e shquara tė qendresės antiosmane, prijės e komandant tė malėsorėve, bashkėluftėtar tė Skėnderbeut. Por edhe pa kėto cilėsi, pa trimėrinė dhe titujt e fisnikėrisė qė i atriubon historia, pa pjesėmarrjen nė luftėrat pėr mbrojtjen e trojeve arbėrore dhe vetėdijen e tė qenit arbėr, Lekė Dukagjini do tė mbetej njėsoj i lavdishėm nėpėr kohėra vetėm me atė nder qė i bėri populli duke preferuar nė vend tė anonimatit emrin e tij si autor pėr kanunin e malėsisė.
S’ka dyshim qė as Lekė Dukagjini dhe as ndonjė individ tjetėr nuk mund tė kishte njė aftėsi tė tillė prej ligjvėnėsi, sa tė hartonte njė - asnjė fjalė tjetėr nuk do tė ishte kuptimisht e mjaftueshme - njė univers tė tėrė juridik, lakonik e tė kompletuar, siē ėshtė kanuni i malėsisė. Shumė-shumė, ai mund tė ishte njė Gjeēov i pesė shekuj tė shkuar, por njė Gjeēov qė e sistemoi me gojė e jo me shkrim tė drejtėn arbėrore. Ajo u pėrcoll nga njė shekull nė tjetrin si njė testament juridik. Nė mesjetė, nė epokėn e qendresės sė madhe ndaj perandorisė otomane, ndoshta u bė normimi i parė i saj, duke e ngritur atė mbi kanunet me pėrdorim tė ngushtė krahinor. Integrimi politik i arbėrve pėrballė rrezikut tė pėrbashkėt sigurisht e lehtėsoi kėtė proces.
Njė karakterizim lakonik i ka bėrė kanunit gjuhėtari i shquar E. Ēabej, nė njė nga punimet e tij mė tė hershme, pikėrisht nė tekstin "Elemente tė gjuhėsisė e tė literaturės shqipe", botuar mė 1935. Nė kėtė libėr ai thekson shprehimisht:
"I ndjeri baron Nopsca ka lėnė edhe ky njė vepėr dorėshkrim mbi kanunin. Pas kėtij dijetari burimi i kanunit duhet kėrkuar nė ligjet gjermane tė Langbardėve, tė cilat hyjtėn nė Shqipėri me anėn e Venetikut. Mirėpo ne jemi tė mendimit se nga ekzistenca e gjurmėve tė forta tė kanunit nė Labėri na del njė vatėr e re e kėtij ligji nė Shqipėrinė Jugore. Me kėtė del i besuarshėm njė burim mjaft i vjetėr dhe shqiptar i kėtij kanuni. Pėrveē kėsaj ky kanun duhet krahasuar, besojmė, jo vetėm me ligjet gjermane tė Italisė, por edhe me ligjet e popujve tė Ballkanit".
Pėr herė tė parė kanuni u mblodh, u sistemua dhe u botua nė shqip prej at Shtjefėn Gjeēovit nė vitin 1933. Gjeēovi ishte njė prelat i shquar i kishės romane, prift i urdhėrit franceskan, qė jetoi midis malėsive tė veriut dhe ishte nė kontakt me veprimin e sė drejtės sė kanunit mbi marrėdhėniet nė shoqėri. Kanuni kishte pushtet jo vetėm mbi autoritetet laike, por edhe mbi kishėn, sido qė tė pjesshėm. Gjeēovi kishte kulturė tė shėndoshė filologjike, teologjike, arkeologjike dhe juridike. Ai pėrktheu vepra tė letėrsisė botėrore nė shqip dhe shkroi letėrsi origjinale vetė. Ishte njė prej koleksionistėve tė parė tė gjetjeve arkeologjike shqiptare. Fati i koleksionit tė tij nuk dihet. Kanuni i Lekė Dukagjinit u pėrkthye fillimisht nė gjuhėn italiane, pastaj serbisht, frėngjisht, rusisht, anglisht dhe nė ndonjė gjuhė tjetėr.

Dr. Shaban Sinani
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 04-10-2011, 23:23   #7
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim Leka, pinjolli i fundit i Dukagjinasve

__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 04-10-2011, 23:25   #8
Albanian
Admin
 
Avatari i Albanian
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: Angli
Postet: 1,804
Pėlqime: 115
Pėlqyer 111 herė nė 100 postime
My Mood: Inspired
Rep: 20
Albanian will become famous soon enough
Points: 630,064
Pikėt nė bankė: 25,116,178
Total Points: 25,746,241
futi i birre se je lodh :P - GhOsT Boti modh me nela tu vu bane :P u bona per kafe na dhe ti nji - GhOsT ste bo dom nji me qumesht :P - GhOsT 
Gabim KANUNI I LEKĖ DUKAGJINIT (At Gjergj Fishta)

PARATHĀNE


1. Randsija e Folklores komtare.


Kushdo nieri i leters e i kalemit, e qi tė jetė i zoti me perftue nė mende tė vet idén «Atdhé», kupton mirfillit randsķn e madhe qi per kóm kį nė vedvedi tė mbledhunt e «folklorės» sė tij komtare.

«Folklora» āsht pasqyra e kthjelltė e psihes sė komit; āsht rrasa mermerit, mė tė cillen historija zgavrron t’endunt e tė shendunt e popujvet; asht cehja e pashterrshme e gjuhsķs e e letersķs komtare. «Folkloren», po, do tė skjyrtojsh, po deshte me shkrue historķn e komit, e cilla me hamende nuk shkruhet, por qi edhč pa tź komi jetė nuk kį; «folklores» do t’i siellesh, po deshte me shtue pasunķn e gjūhės me fjalė tė permvehtsueme, me frazeologķ shprehsore, me shembulltyra tė gjalla, dramatike; nė «folklorė» prap ké me ndeshė mė type mā tė nalta, mė karaktere mā tė forta, e mė motive mā t’ardhuna e tė perkueshme per zhvillimin e leteratyrės komtare. – Epopét mā tė mdhį e mā tė bukura tė botės: si nji «Iliade», nji «Shah-Name», nji «Niebelungen», nji «Fingal» etr. etr. kan ngallitė e janė zhvillue mbķ bazen e «folklorės» komtare.

Mjerisht disa nder atą tė bij tė fisit shqyptar, qi mbahen per intelektuala e udhėhjeksa tė fatit e tė shartevet tė komit, por qi shkolla, neper tė cillen paten kźnė pershkrue, nuk mrrījti me u a qirue shpirtin krejt prej zdramit tė do parimeve sterelizuese e shkatrrimtare, e as me u a hjekė at lmashk pedantizmi e kulimlleku vagabond-modern, qi ata quejn «kultur», perbuzin njomsķn e vallevet popullore, bājn n’asgja bukurķn gjithmonė tė njethtė e tė kerthnestė tė rapsodijavet kreshnike , kerveshin buzen mbķ randsķ tė vendimevet tė kanunit doketar – droit coutumier – mbķ fjeshtsķn e artė tė mytologķs, tė prrallavet, e mbķ marė «folkloren» t’onė komtare. E pra, sa bukurija thānjesh, sa njomsija e naltsija mendimesh nuk āsht strukė permbrenda ksajė «folklore», mė tė cillen kį punue psihja heroike e komit marė e i kan rį mė limė kavaljetet e gjata, tė palodhshme! Per shembull: kū m’a ké – s’po tham nė leteratyrė shqype: se mā kjo e shkreta hecė faqet per dhé, sie grami; por edhč nder leteratyra tė reja tė komevet tė gjytetnueme – nji pershkrim, prū me njyre mā tė gjalla, me shembulltyra mā tė pershtatuna, e me nji burrnķ mā bujare, mā fisnike e te njerzishme mbķ hijeshķn e nji vashe, se, pershkrimin, me tė cillin fatosi i rapsodķs «Martesa e Halilit», botue ne «Hżll tė Dritės» (1924, f. 261) paraqet hijeshķn e Tanushės, sė bijs sė krajlit:

"...E un Tanushen vetė e ko’ pa,

Kśr kem pasė besė me krajlķ:

Gjā mā tė mirė s’shef njeri nen ket diell?

Vetulla e sajė ndrejt, si fiskaja 1);

Shteku i ballit, si shteku i malit,

Kśr merr hana me prendue;

Syni i sajė, si kokėrra e qershķs;

E kį qerpikun, si krahi i dallndyshės;

Ftyra e sajė, si kuqet molla m’degė:

Hunda ndrejt, si kalemi i Tushes 2);

Goja e vogel, si lulja qi shperthen;

Dhāmėt e bardhė, si gurzit e lśmit,

Fķll mbas shiut, kśr po i shndritte dielli;

Qafa e sajė, si qafa e pllumit;

Shtati i sajė, si ‘i shtat ēetine;

Misht e dores, porsi rremi i shemshirit".

Kū e kį Petrarka – mbreti i vjerrshės sė bukurķs e tė dashtnķs – nji pershkrim tė hijeshķs sė grues mā tė bukur se ky? Petrarka, mshilė prej mbramjet n’odė tė vet, hupė – tė thuesh – krejt nder libra e karta tė vjetra, nė dritė tė zbetė e tė marrėt tė nji flake kandili vojit, e cilla herė trashet e herė tėhollohet – thue se po fiket m’ilik tė vetin tė shkrūmuem: grumullue nė magazinė tė fantazķs sė vet allabastra, fildisha, ixhķ, zadefa, perle etr. qi kį mūjtė me pį kund nė ndonji kishė, nė ndonji salon, a duqan sendesh tė rralla e tė kushtueshme: si edhč kroje e gurra te hartueme, lule e lulishta, kodra e suka tė blera, ograja e senjore zotnķsh etr. edhč me nji cenė, me nji duresė pernjimend monakale, vźhet e pershkruen nė poezķ idealin e vet tė bukurķs – Lauren, tue peshue ē’do mendim, tue matė ē’do fjalė, tue limue ē’do germė, e gjithmonė tue fshā, tue rektue mbas sajė, si qi edhč sod – mbas gjashtqind-shtatėqind vjetsh – tė bāhet se po i ndīen ato tė fshāme e tė dihame tė tijat. Ndersa rapsodi i malevet t’ona neper biga e hije blinit –atjé kū ktheter-rrėmysja shqype murrojė bān ēerdhen neper gallushtra tė stźnavet t’ashklatisuna, ēį neper duhme tė ndonji rrfeje zharritse, dermuese – gjithkah āsht rrethue me madhnķ te pamatne tė natyrės e me at bukurķ dermore tė luginavet tė karmatisuna e tė grykavet t’errta hijet tė qarravet e tė lisavet disa herėsh shekullorė. Ktej nji mal i blertė, me vithna, thana, e stane; andej nji bjeshkė e naltė e rryeshme, randė ngarkue me borė; pertej nji humnere mija metrash shpatit tė malit thikė n’teposhtė zgavrrue; nė fund t’asajė humnerje nji lum tue gjimue zallit; nji ēuterr m’at anė, krejtė bardh prej shkumet, tue u dikue nper krepa: e gurgullo gurra tė cemta, e vallzo bylbyla neper brej, aha e ēetina: edhč huti tue hukue, edhč ujku tue ulrue, ēakalli tue lehė: prap tingllo koēana e capit, blegro kingji i delmes, thuja bariu kangės «terthorēe» e «maje krahit», ēurliko fżll e zanamare: kce blegreshat hijevet, porsģ Zanat mrizevet: e rrethon, po, nji jetė, nji gjallnķ, nji galldim, nji gaz, si gazi i prendverės sė rruzullimit! Edhč ky, rapsodi, a se nė zheg tė ditės te mrizi i ahit, a se nė mbramet mbas darke urė voters sė vet mirėpritse, kapė lahuten nė dorė, e plot menden e zźmren me Zot e Shen Nkollė, me Orė e me Zana, me drangoj e kulshedra, me fatosa, kreshnikė, pleq, krén, bajraktarė, pansira, heshta, armė tė ngrījta, tagana, kual mejdanash, besė e burrnķ shqyptare, pa matė vjerrshė, pa lmue fjalė, e rrmye mendjet nė naltsķ e bukurķ t’argumentit, lshue krejt vedin m’flatra tė fantazķs sė vet t’entuzjazmueme – si thote Ovidi:

Est deus in nobis; agitante calescimus illo,

Sedibus ętheriis spiritas iste venit. 3)

(Fast., VI, 6-7)

tue perkue zanin me tingell tė lahutės, i a hīn me pershkrue bukurķn e Tanushės, sė bijs sė krajlit, e tue e ndigjue nji qiell e kaltert, do bjeshkė tė nalta, ulkoja e bylbyli, e shokėt e vet zźmret bujare, kudon: «E un Tanushen vet e ko’ pį – Gjā mā tė mirė s’shef nieri nen ket diell» ! E pse s’din shka janė allabastrat, fildishat, ixhķt, zadefat, perlet, mergjanet, rubinat e tjera kso ēikrrķsh salonash e duqanesh, per me pershkrue nji bukurķ jo grueje, jo fźmne – e cilla e hiejshme mund tė ndollė edhč nė mal, nė fushė, ne stan e nder shpija tė nderit tė dyshimtė – por bukurķn e nji vashe fisnike, e tė nji typi grueje bujare, ky – Titan i rķ – me fuqķ tė fjalės sė vet rrmyese, tė pushtetshme, perkulė madhnķn e natyrės nen lėmaje tė harkut tė lahutės sė vajtueshme, edhe merr ktū nji shtek malit, kū prendon hana: atjč nji ēetinė: pertej molla, qershija; nji qafė pllumi, nji krah dallndyshe: gurzit e lumit, fķll mbas shiut kśr po i shndritte dielli, lulet qi shperthejn: prap kalemin e Tushės, rremin prej shemshirit, edhč kta, kaq me nji forcė e gjallnķ shembulltyrash, naltsķ mendimesh, pershtatsķ e permvehtsķ fjalėsh, sa me tė vojtė mendja, se jé tue ndigjue kund ndonji thermķ te «Titanomakķs» s’Eziodit. Posė dįmit tė Hektorit prej Andromaket, pershkrue prej Homerit n’Iliade, nuk mė bjen nder mend, se kam lexue kund ndonji pershkrim mā tė frymzuem me fisnikķ e me burrnķ, e kū titanizmi e njomsija e shembulltyravet tė perkojn mā ambel me naltsķn e idévet, se ket pershkrimin e rapsodit malsuer mbķ bukurķn e Tanushės, sė bijs sė krajlit. Prandej, mund tė jét, ndoshta, se «Laura» e Petrarkės āsht nji «Venus», mbrū m’shkumė tė detit; por sugurisht se «Tanusha» e rapsodit tė Dukagjinit āsht e bardha ajo «Athenaja», shperthye e armatisne prej rrashtet tė Zeusit rruféflakrues.

Prej ktyne fjalve shifet kjartas randsija e madhe, qi per kóm mund tė ketė tė mbledhunt e «folklores» komtare. E do vū n’oroe, se ktū, perj ngushticet tė vendit, kjo randsķ u prū vetem nė pikpame estetike-letrare e tue skjyrtue vetem nji degė tė «folklorės»: poezķn popullore. Po t’ishte vendi, po t’a lypte puna me e peshue ket randsķ nder tė gjitha pikpamet shkencore e letrare, kishte me ū pį fort mā kjartė detyra, qi kį Qeverija e intelektualt shqyptarė, mendjet tė kthjelltė e vullndeset tė mirė, me u perkujdesė per tė mbledhunt e tė bashkuemt e ktij visari komtįr, qi āsht «folklora».



2. – Randsia e tė mledhunit tė ligjvet dokesore.


Franēeskājt shqyptarė kjenė njatą, qi nder mā tė parėt nė Shqypnķ pįn randsķn e madhe e ndīen nevojen e tė mledhunit tė «folklorės» komtare; e nder kta mā i pari kje – dritė pasėt! – Įt Shtjefen Konst. Gjeēov, qi me zéll, entuzjazm e duresė i u vū ksajė pune.

Tė kryemen kndimet e veta e tė marrmen qi muer Urdhnat e Meshtarķs, ky franēeskan i shkelqyeshem me nji herė i a nisi me mbledhė kangė e valle popullore, prralla, bestytnķ mitologike, thānje, fjale e kashė-tė lashta, lojna, lojė fjalėsh, fjalė synonime etr. tė popullit t’onė. Edhč mbas pak vjetsh bashkoi nji materjal folkloristik mjaft tė madh. Franēeskājt, at herė, ndertuen mbrenda rrethit tė vet vepren «Visari komtar», per tė mbledhunt e tė botuemt e «folklorės», nė tė cillen vepėr mueren pjesė edhč do djelm civila, atdhetarė entuzjastė shkodranė. Edhč kshtū vjetin 1910 botuen tė parin blź tė ktij kolekcjoni folkloristik, nen titullin «Visari Komtar» tė perbām prej kangėsh, vallesh popullore e rojmesh fmijsh, tė mledhuna – sidomos prej A. Shtjefen Gjeēov – n’anė tė Gegnķs. – Kjo vepėr do tė kishte vijue botimet e veta metodikisht, por erdhen kryengritjet, luftat, kohėt e vshtira e jo veē se nuk u botue mā ndoni tjeter blź, mu hupi shumica e materjalit tė bashkuem.

Gjatė ksajė kohe A. Sh. Gjeēov, tue vijue gjithnji me nji cenė e duresė tė pa shoqe nder rmime tė veta folkloristike, kishte bashkue shum materjal mbķ Kanunin e Lekė Dukagjinit: e kśr Franēeskājt (1913) ndertuen tė perkohshmen «Hylli i Dritės», nisi me botue m’tź numer per numer shinimet e pikzimet e veta mbķ kanūn. Botimi i ktij studjimi tė tij mbķ kanūn kje pritė me entuzjazm prej Shqyptarėsh e prej dijetarėsh jashta Shqypnijet. – Disį profesora Akademķsh e Universitetesh: nder tė cillėt edhč Thallņczy: me inzistenca tė mdhį lypen prej drejtimit tė sė perkohshmes autorizimin, qi me mūjtė e me perdorue ato studjime nder vepra tė veta. – Nderkaq A. Shtjefni vijote pa i a dį kurr nder rmime e studjime mbķ kanūn, edhč pat shtue materjal tjeter tė rķ kshtū, qi botimi definitiv i kanunit do tė kishte dalė, nen ē’do pikpame, nji veper pernjimend fort e interesantshme. Veē shka se u vrį mizorisht nė Jugoslavķ, e i hupen edhč dorshkrimet, posė qi vepra i mbet pa krye. Tash, Franēeskājt i kan bā bashkė kto studjime t’A. Shtjefnit Konst. Gjeēov, tė botueme rresht mbas rreshti nė «Hżll tė Dritės», e po botojn tok nė nji liber: tė sugurtė se me ket veper i ngrefim nji pomendore tė padekshme źmnit t’Autktorit, e nji sherbim tė pelqyeshem marė komit shqyptįr.

Me tė vertetė se neper botim tė «Kanūnit tė Lekė Dukagjinit» i bāhet komit nji sherbim i dobishem, mbasģ per ē’do Shtet, qi thotė, se do me jetue e me zhvillue mbas parimeve t’arsyes e tė hullķs sė gjytetnķs sė vertetė, ligjėt gojdhānse e qi permblidhen nė kanunin doketar tė komit, kan nji randsķ tė madhe fort nė vetvedi: e se prandej duhen pasė para sżsh prej gjith njatyne, qi presin e zbatojn ligjėt e Shtetit.

Te bashkuemt e shum njerzve nuk mund tė quhet – shoqnķ, po s’paten tė gjith nji qellim tė perbashktė. – Qellimi i perbashktė paracakton natyren ase esencen e shoqnķs civile tė Shtetit.

Nieri ndollė nė shoqnķ nė nji mėndyrė tė domosdoshme: prandej nieri āsht i detyruem me bashkveprue me tjerė shokė, per pranimin e qeltimit tė perbashktė. – Veprimi i perbashktė konsolidon ekzistencen e Shtetit.

Per me veprue mbas nji qellimit, nierit i duhet me kqyrė neper arsye, qi mjetet tė jenė tė perkueshme me pronim tė qellimit: neper vullndesė me nzitė fuqķt shpirtnore e fizike per pronim tė ktij qellimi. Prandej, per me bashkveprue nieri me shokė tjerė, per nji qellim tė perbashktė, lypet arsyeja e vullndesa. – Arsyeja e vullndesa zhvillojn perparimin moral e materjal tė Shtetit.

Por arsyeja e vullndesa, qi do tė bājn me veprue kolektivitetin nė hullķ me pronimin e qellimit, per arsye qi gjithkush i shef e i kupton, nuk mund tė jenė individuale, por kolektive, – tė perbashkta. Ligja āsht arsyeja e perbashktė; Auktoriteti vullndesa e perbashktė. – Nė tė pershtatunt me ligjė e me auktoritet ngallitė lumnija e mjerimi i Shtetit: i gjytetasvet marrė kolektivisht e individualisht.

Tash, mā se pari ligja, per me detyrue gjytetast, do tė jét e drejtė ase e ndershme: pse ligja e padrejtė e jo e ndershme nuk mund tė krijojė detyrė.

Sė dyti, ligja do tė jét e dobishme, e preme per tė sjellė njimend tė miren e posaēme: mbasģ shī prej ksajė tė mire ngallitė tė kźnunt e karakteri i ē’do shoqnije tė konkretueme e i ē’do auktoriteti qi e qeverisė.

Por nė ēė mndyrė mund do tė reshet kjo e mirė dobije tė perbashktė? Mjetet do tė jenė tė pershtatuna subjektit, qi do tė lvitet, do tė veprojė: ligjėt prį do tė jenė tė pershtatuna popullit, qi do t’i qesė nė punė e jo vetem nė pikapame t’idés shoqnķ, por edhč tė rrethānavet individualizuese tė tija (Tapparelli). Prandej nji ligjė mund tė jét e mirė per nji vend e e keqe per nji tjeter (Beutham). Nji ligjė e preme, po zāmė, per ingilz, aleman e tjerė popuj tė shtruem e tė gjytetnuem, sugurisht nuk bān – sado e drejtė e e ndershme tė jčt – per rrebela tė Ballkanit, fatalista tė Azķs, kanibal t’Afrikės etr. Por edhč kodi penal, per arsye qi ndeshkimi do tė jét i pershtatun me vehtjen qi ndeshkohet, si thotė Tapparelli, ndryshon mbas kohve, vendit e komevet; pse shekuj e popuj tė ndryshem duen tė mira tė ndryshme. – Lodra, fjala vjen, dikśr edhč naten permallote gjinden nė Shypnķ; por sod merzitė gjithkendin edhč diten. Kohėt ndrrojn, e na me to! Shifet kjartas, pra, se ligjėt, per me kźnė vertč tė dobishme, posė se tė drejta e tė ndershme, do tė jenė edhč tė gjashme, due me thānė: tė préme mbas psihes e mbas nevojve tė njimendta tė popullit, qi do t’i majė; e se prandej fuqija ligjdhānse e nji Shteti, para se tė presė nji ligjė tė ré, duhet t’a njofė mirė shpirtin e popullit e t’i peshojė sa duhet nevojėt e kohvet e tė vendit, per tė cillat ajo ligjė pritet. Per ndryshe ligja del dhūnė e jo hullķ jete. Prandej nji filozof i madh thotė, se ligja, para se me kenė ligjė, āsht nji fakt – nji doke, zakon, "adet" e se ligja e drejtė āsht tė shprehunt e nji faktit tė vertetė – ligjė e kanuni populluer. Kta nuk do me thāne, se dokja, zakoni, "adeti" – kanuni tė bāhet ligjė, pa kenė sankcjonue prej auktoritetit; por do me thānė, se nji auktoritet i drejtė do tė presė ligjėt, tue pasė gjithmonė para sżsh doket, zakonet – kanunin e vendit.

Por kū mā mirė e mā kjarėt se nder ligjė doketare tė nji kanuni ligjdhansėt e Shtetit kan pėr tė njoftė shpirtin, karakterin e nevojėt e verteta tė popullit? Fuqija ktyne ligjve, mā fort se prej sankcjonit tė ligjdhānsve, u vjen prej faktit se janė bā doke e prej vedit kan hī shī nė jetė tė popullit; e prandej janė mā tė gjashme, pse edhe influencen e kan mā tė madhe mbķ masat, qi merr seicilli nder ato interesat e veta. Ligjėt neper kohė e rrethāna ndrrojn: prandej edhe ligjėt e kanunint do tė ndrrojn; por, para se tė ndrrohen, jurista tė specjalizuem do tė studiojn kohen, mndyren se si me i ndrrue, tue ruejtė gjithmonė frymzimin karakteristik tė tyne edhč nder ligjė tė reja, neper tė cillat tė zevendsohen. Kshtū kan punue tė gjitha kombet e gjytetnueme, e dér dikū edhč Turkija vetė. – Prane Mehqemes Turkija mbate nė Shqypnķ edhč Xhibalin, i cilli nder do ēashtje gjykote mbas ligjvet gojdhānse tė kanunit.

Prandaj me gjith arsye tham, se botimi i «Kanunit tė Lekė Dukagjinit», perpilue prej A. Shtjefnit Konst. Gjeēov, O.F.M. – dritė pasėt! – i sjell komit nji sherbim tė dobishem, tė pelqyeshem.


3. – Kanuni i Lekė Dukagjinit.


Fjala kanūn s’kį dyshim, se etimologisht rrjedhė prej fjalet greqishte «kanón», qi don me thānė : mastįr – njajo vegel drunit a e ndonji brumit tjeter, qi vien me terhjekė viza tė ndrejta. Metaforikisht shenjon shtillin e ligjvet gojdhānse e tė pa kodifikueme, mbas tė cillave hecte dikśr hullija e jetės e e veprimit tė popullit shqyptįr.

Por pse i thonė: i Lekė Dukagjinit? qe nji ēashtje e cilla enč nuk āsht zhvillue krejt mirė e me sugurķ tė plotė. Nji palė thonė, se quhet i Lekė Dukagjinit, per arsye qi ky Leka e paska mledhė e kodifikue i pari. Ktij mendimi duket se kį kźne edhč Dr. Milan Šufflay, i cilli ne librin e vet «Serbtė edhč Shqyptarėt» (perkthye prej slavishtes) thotė nė faqe 90 – «Gojdhāna, mbas sė cillės kėto zakone ligjare tė quejtuna me źmnin «Kanuni i Lekės», āsht nė lidhje me Lekėn III. Dukagjinin» (1459-1479). E vertetė se Auktori i famshem, nuk thotė, se ky Lekė Dukagjini III. kį permbledhė e kodifikue Kanunin nė fjalė; por prej do vendeve tjera tė librit tė tij tė sypripermendun mund tė thohet edhč, se pernjimend Kanuni kį mūjtė me kźnė kodifikue prej Lekės III.

Prej vepret tė citueme tė Dr. Šufflay theksohen do fakte, qi mund tė kenė tė perpjekun me kodifikim tė ligjvet nė Shqypnķ. Qe nji herė Auktori thotė, (f. 23 et seq.) se qė prej sė tė tremdhetes qindvjete nder do gjytete tė Shqypnķs gjindeshin zyre noterjale, kū u shkruejshin e prej kahė u perhapshin lajmet gjygjtare tė vendit. «Prej trajtės e prej mbrendsķs sė lajmevet noterjale shqiptare – dukljane, shkruen mandej (f. 25 et seq.) mund tė xjerrim ndonji gjā mbķ faret e statutevet tė gjytetevet...»

Nė nji tjeter vend mandej shton (f. 27) «...qytetasit e Durrsit kishin qenė tė shternguem t’i mshehshin statutet e veta. Nė fillimin e periudhės sė Venedikut (1398) u gjet vetem nder Franciskājt e atjeshem neni i 35 i nji Statuti, i shkruem mbķ papķr». Paska pasė pra aso kohe statute tė shkrueme nė Shqypnķ.

Mā teper (op. cit. f. 87 et seq.) Dr. Šufflay kallxon, se si rreth sė tė tremdhetės qindvjetė filluen me u trajtue nė Shqypnķ si do republika tė vogla tė permbāme prej disį fshatesh a bajrakėsh, «tue marrė me vedi dż elemente tė reja: nji ushtarak e nji ligjuer» Kshtū (1414 «e mā tutjč») bāhet jashtzaonisht i fortė fisi i Hotit, kryetari i tė cillit quhej: Kapetan (Capitaneus montanae Hottorum), e rreth vjetit 1415 trajtohet lidhja e barjakvet tė Mirditės, e cilla aso kohe mund tė dyndte nji ushtrķ 12,000 luftarėsh. – Se do tė ketė pasė dikśr kso republikash tė vogla nė Shqypnķ, na difton – mbas mendimit t’źm – fakti, qi ktū ka vise, qi quhen me dy źmna pllojcė. Per shembull: Shalė e Shosh, Pukė e Iballe, Shllak e Temal, Mat e Ēidhen etr. Tash, tue kźnė se Auktori thotė, se edhe Drishti n’interland tė verit tė Shqypnķs – kį pasė Statutin e vet tė kodifikuem (op. c. f. 25) nuk āsht krejt fjalė e pa vend, me thāne, se edhč kto republika kan mūjtė me pasė tė kodifikueme ligjėt e veta – mos seecilla m’vedi, nji kanūn tė perbashktė tė gjitha.

Masandej Auktori shkruen, (f. 91 e 180 op. c.) se disį nder kryetarė fisesh nė Shqypnķ u naltsuen nė dinast tė pamvarun. T’a merr mendja prį, se kta dukė e princa, qi drejt per sė drejti e n’źmen tė vet lidhshin besė e merrshin e epshin me Shtete tė mdhį t’Europės, s’do tė kenė lānė mbas dore kodifikimin e ligjvet per vise tė veta: mbasģ aso kohe u gjindshin kso ligjėsh e kso statutesh tė kodifikueme. Prandej āsht tė gjith gjasa se «Kanuni i Lekė Dukagjinit» dikśr kį kźnė i kodifikuem. Ket punė e dishmojn edhč analogķt e shumta, qi ligjėt e Kanunit te sodshem kan me ligjė tė Romės, tė Byzantit, tė Serbvet. – Merret vesht prej vedit, se, mbas tė hīmit tė Turqvet nė Shqypnķ, «Kanuni i Lekės» kį hupė si formė kodi, e āsht perdhosė si landė drejtsije.

E po nder cillat vise tė Shqypnķs qitej nė punė, a – si thonė sot – zbatohej «Kanuni i Lekė Dukagjinit»? Qe nji tjeter pvetje, sė cilles nuk mund t’i pergjegjet me sugurķ; pse mjerisht per shum do arsye mungojn shenime pozitive mbķ ket ēashtje. Por, per me folė pergjithsisht, mund tė thohet se kį pasė vlerė legale nder Lekė (Malsorė tė Mbķshkoders) e nė Dukagjin. – Dukagjini nder kohė tė kalueme perfshīte Shalė e Shosh, Pukė e Iballe, Mirditė, Kthellė e Selitė e Zhuben (Malsķn) e Lezhės. – Per ket punė thonė nji palė, se Kanuni quhet i Lekė Dukagjinit, jo pse kį kźnė kodifikue prej Lekė Dukagjinit, por pse kį kźn zbatue nder «Lekė» e «Dukagjin»; pra: «Kanuni Lekė-Dukagjin», e jo i «Lekė Dukagjinit». Kto ēashtje tash i zhvillon me kohė historija.




L I B R I I PARĖ
K I S H A

Artikull i parė.

PJESA QYTETNORE

KRYE I PARĖ


Hija e kishės, Vorret, Pronet e pasunija e Kishės, Famullitari, Rrogtari, Puntorija e Kishės

NYE I PARĖ
Hija e Kishės.


§. 1. Kuptimi i hijes sė Kishės

Per hije kishet xehet rrethi mje ku mrrin kufini I tokės, nė tė cillen asht nertue:
a) Kisha b) bana (qela) e famullitarit.

§. 2. Tagari i Kishės

“Kisha ban tym nė famulli.”

1.- Kisha ka tager pasunijet si per gja, si per per tokė e shpija mbrendė e jashta famullijet.
2.- Kisha ka pjesė nė mal, nė vrri, nd’ujė e nė mulli tė kujris sė famullis.
3.- Kishės i duhet ba pjesė nė giobė tė famullis.
4.- Kisha ka tager me ble e me shitė, si edhe me marrė e me mbajtė tė falunat, qi i vijnė prej bujaris sė bamirve e me i vendue si t’a shofė vetė me udhė.

§. 3. Paperlimsija e Kishės.

“Kisha nuk giobitet.”
„Kisha s’ka peng me kend.“

1.- Kisha gjindet e vendosne nen sundim tė tė Parit tė Fes e jo nen ligjė tė Kanunit: prandej Kanuni s’mund ti vejė kurrnji barrė kishės, veē se ka detyrė me i dale zot, kur kjo hupė ndihmen e tij.
2.- Me bijtė ndonji kundershtim ndermjet kishės e famullis, famullia s’mund t’i lypė peng kishės; veē do tė bajė vaj te i Pari i Fes – te Ipeshkvi – e gjygjit tė kėtij, si kasha si famullia, do t’i rrijn pa fjalė.
3.- Per ēdo mungesi, qi kisha mundet me ba nė sy tė famullis, kishės s’mund t’i mirret gioba, vetun I vehet me la damet, qi t’jenė ba per shkak tė saj.
4.- Kisha s’ep pagesa as del n’ushtri, as u qet buken djemve tė Bajrakut, as shkon angari nder punė tė famullis. Veē se kur famullia dan me ba ndo’i punėper me mbajtė a per me shtue pasunin e kujris sė vendit, nė tė cilin kasha tė ket pjesė, kjo, atėherė, asht nė detyrė me la pare, me qitė buken e me que puntorin nė punė, mbas mndyert qi famullia t’i a u ketė da tė gjithve pėr tym.

§. 4. Ndera e Kishės.

“Kisha shpatė e konop s’ka.”
“Kush dhunon Kishėn, dhunon Famullin.”
“Nderen e Kishės e lypė Famullia.”
“Kishės, mullinit, farkės e tragtores nuk i pritet kush mik.”

1.- Kush dhunon kishėn ka detyrė gioben a) kishės, b) famullis, c) Flamurit (Bajrakut).- Dhunon kishėn njaj, qi fjaliset, shan a i kercnohet kuej, qi rreh a vret kend nė Hije tė kishės.
2.- Gioben fajtorit i a merr famullia e jo kisha; pse kisha shpatė e konop s’ka
3.- Kush vritet a rrihet qa nė ēė farė-do mndyre koritet prej kuejt, tuj hi a tuj dalė prej hijes sė kishės, marre kishės nuk i len; pse kishės si pritet kush mik.
4.- Por, me pasė me krisė pushka jashta Hijes sė kishės e me i ra kush ndoren kishės, atėherė aj njifet miku i kishės; e me pasė me i a ēartė kush ndoren kishės, famullia asht nė detyrė me e ēue nderen e saj nė vend (Vinctum, si aedes ejus (Dialis Flaminis) intrierit, solvit necessum est.- Gelliuws, b. 10. c. 15.-)


NYE I DYTĖ
Vorret.


§: 5.- 1.- Nė vorre tė njij vllaznije a tė njij fisi s’hin i dekuni a i vrami i vllaznis a i fisit tjeter.- Po e bani kush ket punė pa leje tė vllaznis a tė fisit, tė cilit janė vorret, Kanuni i venė detyrė me nxjerrė tė deknin prej vorrit tė huej.
2.- Me ardhė me ngulė nė katund nji shpi, qi s’ka vllazni as, fis, tė pelqyemit tė katundit, i caktohet vendi i vorrete nder tė famullis, tuj i a vu detyrė me ble qira a ndo’i send tjeter per lter.
3.- Kush fjaliset, a shan e I kercnohet kuej, e kush vret a rreh kend nder vorre, bjen nė giobė si per Hije tė kishės.


NYE I TRETĖ
Pronet e Pasunit e Kishės.

§. 6. Pronet e pasunija e kishės janė tė paprekshme.

1.- Pronet e pasunija e kishės janė tė paprekshme e s’mundet kush me vu dorė mė’to.
2.- Pronet e pasunija e kishės janė nen roje tė Mesharit tė kishės e tė famullis.
3.- Atė, qi guxon me shty kah pronet e pasunija e kishės, e bjen nė mend famullija ēmon damin, qi do t’a lajė damēori.
4.- Kur ndokush t’i a baj dam kishės kahpronet e pasunija, famullija ēmon damin, qi do t’a lajė damēori.
5.- Kush vjedhė gjanė e kishės, posė se do t’a kthejė at gja mbas kanunit tė vendit, ku gjindet kisha, ka edhe detyrė me i la gioben kishės pėr nderė tė marre, e gioben famullis per ndore tė ēartune, pse kisha asht ndorja e famullis
6.- Kur cubi e njef gabimin evet e, pa u marrė vesh dhunaq, qi i ka
ba kishės, i bjen nė dorė Meshtarit tė Famullis, tuj i a kthye gjanė e vjedhme, s’ka detyrė kurrfarė giobet: Meshtari ka tagar me e falė.
7.- Me pasė me i ra cubi nė dorė Meshtarit mbasi ky t’a ket laēit vjedhsin nė famulli, famullija ka tagar me i marr gioben si per vendi si per kishė, edhe pse famulltari t’a ket falė vgabimin, me gjith gja tė vjedhne.

§.7. Rregullimi i pasunis sė kishės

1.- Pronet e pasunin e kishės rregullon Famulltari, e famullija nuk ka tagar me lypė arsye Famulltarit per perdorim tė frytit tė xjerrun prej pasunis sė kishės.


NYE I KATERT.
Meshtari i Famullis, ase Famulltari.


§. 8. T’emnuemit e famulltarit.

1.- Famulltarin e ven Ipeshkvi nė Famulli, dhe Ipeshkvi vetun ka me hjekė prej Famullije.

§. 9. Tagari e detyrėt e Famulltarit.

1.- Famulltari ka tagar me mėsue e me qortue Famullin e me i krye zyret e Fes gjithsi t’a lypė puna e shpirtit, e kurkush i famuulis s’ka pushtet me i u pėrzie nder detyrė tė Meshtaris.
2.- Famulltari, pėr sherbim, qi i ban Famullis, ka tagar me marrė tė dhetat e kishės, mbas Kanunit tė vendit ku gjindet kisha.
3.- Famullia nuk ka detyrė me i a ēue famulltarit tė dhetat te dera; Famulltari do t’i nxjerrė e do t’i bajė me puntorė tė vet.
4.- Famulltari ka tagar me marrė frytin e pasunis sė kishės si tė tokave, ashtu dhe gjave tė gjalla, e kurrkush per te s’mund t’i lypė arsye perposė tė Parit tė vet.
5.- Famulltari ka detyrė me i ba Famullis gjith at sherbim shpirtit e Fejet, qi atij i a ven barrė Kanuni i kishės; e ma teper edhe do sherbime, si me thanė; me bekue shpijat, me thanė Meshė ndo’i herė nė motmot nder vorre tė largta prej kishės sė Famullis etj.

§. 10. Vehtja e Famulltarit asht e paprekshme.

“Prifti asht ndorja e Famullis.”
“Prifti s’bjen mė gjak.”
“Prifti s’ēohet nė be.”

1.- Kush ven gjojė nė Famullitar, a e shan e i germushet, e ven dorė mė te rreh, ase e vret aj do t’i perligjet Famullis nė mėndyrė tė Kanunit tė vendit. Famullija asht nė detyrė me e lypė nderen e Famullitarit tė vet.
2.- Me vra kush Famullitarin, gjaksin e ndjek Famullija, Bajraku e shpija e tė vramit.
3.- Me vra dorėrasi prej Famullije a prej Bajrakut, shpija e Meshtarit, nuk mund tė vrasė tjeterkend prej shpis sė gjaksit; pse ndryshej e ēon gjak te shpija.
4.- Me vra kend Meshtari, as kisha as Meshtari s’giobiten, edhe Meshtari nuk bjen nė gjak: gjakun e ban shpija e Meshtarit
5.- Rrallė e gati kurr s’ēohet Meshtari nė be 1) e vetun per punė tė madhe fort.
6.- me ndollė qi Meshtari ēohet nė be, a per me dlirė vendin a per poronik, ky vetem do tė njehet e do zehet per njizet-e-kater vetė.
7.- Kur Meshtari ban be, tuj kenė se xehet per njeri i drejt e i kushtuem sė Drejtės sė pasosme, nuk lypet qi ai tė perkasė Unjillin me dorė; por mjafton qi tė shqyptojė fjalėt e bes para Unjillit.
8.- Me ra Famulltari nen giobė s’e kapė Kanuni: asht puna e tė Parit tė vet.
9.- Po kje teper i randė faji i Meshtarit ndaj Famiullin, Meshtari do t’i shtrohet gjygjit tė Kanunit. I Pari dergon nji Meshtar tjeter me shtrue pengun nė Kanu n’emen tė Famullitarit.
10.- Meshtari i Famullis mundet me i u matė edhe me i ra ndokuj e me gjith kėta s’i lshon marre as tė rrahunit as vetė nuk bjen nė fjal para Kanunit.


NYE I PESĖT
Rrogtari i Kishės.


§. 11.- 1.- Rrogtari i kishės asht lirė me punue nė shtek tė vet.
2.- Rrogtari i kishės kudo tė shkojė e per ēė do fjalė qi do t’i trokllojė kuej te dera mbas urdhnit tė zotnis sė vet, aj shkon e tregon n’emen tė Famullitarit.
3.- Me e tundre kush rrogtarin e kishės me fjalė a me punė, zehet se tundon Famullitarin, e bjen nė giobė tė kishės mbas Kanunit.
4.- Gioba, qi mirret per punė tė rrogtarit tė kishės, nuk i perket rrogtarit, por kishės e katundit.
5.- Me vra kush rrogtarin e kishės, dorėrasi per nė kjofėt i Famullis sė vendit, ndiqet vetem prej shpis sė tė vramit; por, nė kjoft se asht i katundit tė huej, atėher e ndjek edhe Famullija, nė tė cilin rrogtari kje vra.


NYE I GJASHTĖT.
Punterija e Kishės.


§. 12. – 1- Me nga kush puntorėt e kishės, bjen nė giobė tė Famullis.
2.- Sado puntorė me pasė pėr tė kenė nė punė tė kishės gergasi lan vetem nji giobė, por ma tė randė.
3.- Gioba, qi merret per ngase tė puntoris sė kishės, dahet ndermjet kishės e puntorve.


Artikull i dytė.

PJESA NDESHKIMTARE

NYE I SHTATĖT.
Amtyra e ndeshkimeve.



§. 13. Kuptimi i ndeshkimit.
Per ndeshkim kuptohet nji e keqe, qi prej pushtedit tė ligjshem i pertrihet kuej per tė bam.

§. 14. Tė caktuemit e ndeshkimeve.
Vetem Bajraktari me krenė, e ndo’i herė edhe me tė parė tė kishės, ka tager me i a caktue ndeshkimin fajit tė bam kundra kishės.

§. 15. Tė dhanunat e ndeshkimit.
Fajtori, qi ka fye kishėn, ndeshkimi i epet prej krenėve e prej vogjliet.

§. 16. Cilltia e ndeshkimeve kundra fajtorve tė kishės
Ndeshkimet, qi nepen per faje tundra kishės, janė njikėto:

a) Tė gjykuemt per dekė;
b) Tė xjerrunt prej Bajrakut me rob e robi;
c) Tė djegunt e shpis ;
d) Tė Lanunt e tokės djerr a tė premt e pemve;
e) Gioba me gja tė gjalla ;
f) Gioba me pare.

V.O. mbas kanunit gioba me pare mundet me u la me do gja, tuj dhanė okėn e drithit 1 grosh, okėn e rakis 5 grosh, e kan e hullis 400 grosh.


NYE I TETĖT
Caktimi i ndeshkimit mbas cillsis sė fajit.


§. 17.- 1.- Kush then kishėn, asht i djegun e i pjekun e i qitun me rob e robi jashta Bajrakut. Fajtori – dorėrasi bahet batare prej Bajrakut, e shkon gjakhupė. Vllaznia e fisi ma i afermi i bakeqit e blen token e tij, e ēmimi i saj i shkon kishės sė thyeme.
2.- Kush vjedhė gjan e huej e shkon e e mshehė nė kishė, pa dije tė Famullitarit, i ka detyrė kishės 1000 grosh giobė per nderė tė marre, e 100 desh e 1 ka giob Bajrakut, posė gjasė, qi do t’i a kthejė tė zot’t nė mėndyrė tė Kanunit.
3.- Kush tė vjedhė gjanė e gjallė tė kishės, mė rreth kupreshin Kanuni, ka me la dy per nji, si gjithkuej.
4.- Kush tė vjedhė nė qelė a banė tė Famullitarit, do tė lajė dy per nji gjan e vjedhne, 100 grosh kishės, per nder tė marre, e 100 desh e 1 ka giobė Bajrakut.
5.- Aj, qi shan a ven gojė mė Meshtar tė Famullis perpara popullit, ka 100 grosh giobė kishės, e 100 desh e 1 ka giobė Bajrakut.
6.- Aj, qi i kercnohet a i germushet Famullitarit, do ti laj10 desh giobė.
7,- Kush t’i shpifet Meshtarit nė punė tė rėnd kah ndera, ka shpin e djegun e 100 desh e 1 ka giobė Bajrakut.
8.- Me vu kush dorė mė Meshar, me e rrahė, me e shty a se me pshty, aj digjet e piqet e qitet jashtavendit, tuj i a lanė token bar (djerr) per disa vjet.
9.- Ai, qi vret Meshtarin, bahet batare prej Bajrakut e gjaku i hupė. Ma teper i digjet shpija, toka i lihet bar, pemėt, vneshta e kopshtijet i priten e i rrenohen. Toka e pronet e dromet e tija jesin per kishė; por vllaznija munden me i shperblye me pare.
10.- Me i folė ndokush keq, a me nga rrogtarin e kishės, aj do t’apė 10 desh giobė Bajrakut, a se edhe ma, mbas rendis sė fajit.
11.- Aj qi vret Rrogtarin e kishės, po ke dorasi i katundit, i digjet shpija e i merren 100 desh e 1 ka per giobė.
12.- Me nga kush me fjalė a me punė puntorėt e kishės, fajtori do tė lajė gioben e 10 deshve.
13.- Aj, qi s’i vehet ndeshkimit tė kishės e tė Kanunit, Bajraku do tė mblidhet tok te shpija e tij e do ti marr gjithshka nė ket vathė.


L I B R I I D Y T Ė
F A M I L J A.

KRYE I DYTĖ
NDERTIMI I FAMILJES.

NYE I NANDĖT.
Familja e kuptueme nė vedvedi..


§. 18. Percaktimi i familjes.
Familja asht nji tė mbledhun gjymtyrėsh, tė cilėt gjallisin nen nji kulum, qellimi i tė cillvet asht tė shtuemt e gjindes nper mjet tė martesės, tė mkanbuent e tyne kah zhdrivillimi i shtatit e kah zhvillimi i mendes e i shises.


§. 19. Pjestarėt e Familjes.
Familjen e perbajn gjindja e shpis; si tė shtohen kėta, dahen nė vllazni, vllaznija nė gjini, gjinija nė fise, fiset nė flamur e tė gjith zbashku permblidhen nė nji Familje ma tė hapėt, e cila quhet Kom, e kan nji atme, nji gjak, nji gjuhė, e doke.

§. 20. Tagri, perlimi e detyra e tė zot’t tė shpis.
Mbas Kanunit, sundimi i shpis i perket ma tė vjetrit nen kulm tė shpis a se vllaut tė parė; po s’paten ato veti , qi duhen per me krye ket zyre si e lyp detyra, atbotė zgidhet kuvendisht prej shpjakve njaj, qi tė jet ma i meqem, i urtė e ma kujdestar.

Zot shpije mundet m’u ba edhe njeri i pamartuem.
I zoti i shpis ka tager:

1) me ndejė nė krye tė vendit nė shpi tė vet, edhe pse gjinden ma tė vjerer se ky nė shpi;
2) mbi armėt e veta, edhe njiqind qese n’i bashin; mbi kal tė shalės; mbi shtrojė e mblojė tė veten; mbi veglat e kafes, e kėto sende as kunaja e dahes s’i pershin;
3) mbi fitime tė gjindes sė shpis, tė rrogės a tė falmeve;
4) me ble, me shitė e me ndrrue tokė, si arė, livadhe, xana (ograja), prozhme, rendin e vadės gja tė gjalla e remet;
5) me dhanė e me merrė uha e me hi dorzanė;
6) me ndreqė shpija, ksolla vithna, etj;
7) me ēue nė punė a nė shtek gjinden e shpis;
8) me ēue gjinden e shpis per puntorė uha a edhe fjal;
9) mbi venė e raki, a me ble a me shitė a me dhanė uha;
10) me ndeshkue gjinden e shpis, kur kur mos tė hecin si e
lypė e mara e shpis.

Ndeshkimet jan njikėto:

a) Me lanė pa hanger
b) Me u hjekun armėt e krahit a tė brezit per nji a dy javė;
c) Me lidhė a me burgosun nė shpi;
d) Kryekcyemin me e da shpijet me pjesė, qi i perket, per me shporrė shnerzimin e rrezikun.

10) Me hi dorėzanė kush i shpis pertej se i ban arma; me shitė, me ble a me ndrrue gja pa leje tė zot’t tė shpis, ka tager mos mu pergjegjė, se Kanuja s’e xen per tė zakonshme as tė shitmen, as tė blemen as tė ndrruemen e as dorėzanin kėso dore, e ēdo send a gja do tė shkembet, se a’ba pa leje tė zot’t tė shpis.

§. 21. Perlimi e detyra e tė zot’t tė shpis.

1) Mu perkujdesė per tė marėt e gjindes e tė shpis;
2) Me mbajt nė fre gjinden e shpis tė mos t’i sjellin ndo’i dam a rrenim;
3) Me pri ma i pari nė punė qi i perkasin vehtjes sė tij;
4) Me mbajtė sy mbi tokėt, tė mos tė jesin djerr; mbi tufė tė gjas s’gjallė, tė mos praptohet e mara e sajė;
5) Me punue me mend e urti merenda e jashta shpijet e tė mos t’a ēoj rrenimi e fika shpin;
6) M’u perkujdesė per veshė e mbathė tė gjindes sė shpis prej fitimeve tė shpis;
7) Me mbajtė udhen e drejtsis nė shpi, e mos me i a mbajtė krahin ma teper njanitt se tjetrit;
8) M’u ble armėt djelmvet, kur tė shofė se janė ba per to.

§. 22. Tagri i sė zojės sė shpis.
E zoja e shpis ka tager:

1) Mbi tė gjtha sendet, qi bahen nė shpi;
2) Me dhanė a me lypė uha miell, bukė, krypė, djath, e tlyen ;
3) Me i urdhnue grat e shpis, me i ēue per ujė, per dru, m’u ēue bukė puntorvet, me ujėt (me vaditė), me bajtė pleh, me korrė e me mihė a me qirue.

§. 23. Perelimi i zojės sė shpis.
E zoja e shpis ka:

1) Me ba gati mjesditen e darken, me zie, me ndreqė tryezen e me da haenat;
2) Me i a vu menden bylmetit tė mos tė shkoj dam ;
3) Mos me shitė, a me ble a me ndrrue gja pa leje tė zot’t tė shpis. E zoja e shpis s’gatuen, s’shkon per ujė, s’ban dru, as pleh, as me ujėt as me korrė a me qirue, as bukė m’u ēue puntorvet;
4) Me shikue drejtsin nė tė ndrequn tė gjindes e tė fmive tė shpis; mos me i a mbajtė krahin kuej ma teper se tjetrit;
5) E zoja e shpis do tė pėrkujdeset per fmi, sa tė jen nė punė grat.

§. 24. Tagri i gjindes sė ships.
Gjindja e ships ka tager:

1) Me hjekė tė zo’n e ships per nė pashin se nuk punon per tė marėt e shpis a i ēon kah fika;
2) Me hjekė tė zojen e shpis, per n’u raftė per sysh se bracnon, a shet gja tinėz – edhe nji kokerr voejet me kenė – a n’u mbajtė krah fmivet tė vet ma teper se tė tjervet.
3) Mbi armėt e veta seicili; munden me shitė, me ndrrue, a me lanė peng, porse s’kan tager me lypė tjetren nė shpi;
4) Mbi qe ka tager bulku, qi i nget: me i ndimue kuej a uha a falė pa pasė nevojė per leje tė zot’t tė shpis;
5) Mbi tuf dhensh ka tager bariu, qi i ruen; i zoti i shpis s’ka tager me i u perzie nė ket zyre; para se tė shes gja a tė prese ndo’i kambė berri, bariut do t’i thotė, e ky e din se ēė fare berri a lope asht per t’u hjekė.

§. 25. Perlimi i gjindes sė ships asht:

1) Mos me hi dorzanė pa leje tė zot’t tė shpis ;
2) Munden me hi dorėzanė edhe pa e pvetė tė zo’n e shpis, porse per aq, sa u ban arma, se kjo asht e vehtja;
3) Nuk munden me i shkue kuej per puntorė pa leje tė zot’t tė shpis
4) Nuk munden me shit as me ble as me ndrrue gja;
5) Gjindja e ships nuk munden me mundshtue tė zo’n e shpis nė punėt e shpis a tė krahit;
6) Me ndigiue, e me shkue gjithkund t’urdhnoje i zoti i ships;
7) Kuj t’i a njese gishtin i zoti i shpis me dal n’ushtri, do tė dale;
8) Granija janė nė detyrė me punue per shpi; po u teproj koha, si tė lirohen prej punve tė shpis, munden me ba punė doret tė vetat.


NYE I DHETĖT.
Familja e kuptueme nė Katund e nė Flamur.


§. 26. Tagri i Familjes.

1) Ka tager e za nė kuvend tė katundit;
2) Ka tager nė pjesė tė giobės sė katundit;
3) Ka tager nė kujri tė katundit;
4) Ka tager me marr mė ndore kedo;
5) Ka tager me pri me unė zjarmi e me spatė nė tė djegun tė nji shpije nė fis tė vet;
6) Ka tager me pri gjobtarvetnė vathė tė fisit tė vet;
7) Me ra mė ndo’i faj tė randė shpja, per tė cilin i shkon ndeshkimi i unės sė zjarmit e i spatės, as katundi as Flamuri s’mund vej dorė mė rrenim pa pri vet fajtori.

§. 27. Perlimi i Familjes.

a) nė Katund:
1) I zoti i shpis do tė pergjegjet per ēdo dam, qi t’bajn kuej gjindja;
2) Do tė dalė nė kuvend gjith sa herė tė mblidhet katundi;
3) Do tė ēojė puntorin nė punė, qi ka katundi rrethas;

b) nė Flamur:
1) Do tė dalė nė kuvend tė Flamurit kur tė thirren “Burrė per shpi’’ ;
2) Do tė pergjigjet rrethas me katund per “dy hae bukė” djemvet tė Flamurit ;
3) Do tė lajė 400 grosh giobė Derės sė Gjomarkut per ēdo vrasė ;
4) Do tė dalė n’ushtri tė Flamurit.


L I B R I I T R E T Ė
M A R T E S A

NYE I NJIMBDHETĖT
Percaktimi e mėndyrėt e Martesės.


§. 28. Percaktimi i Martesės nė Kanun.

M’u martue mė kanun do’me thanė m’u ba shpi, me i a shtue shpis nji rob ma teper, sa per krah tė punve, sa per tė shtuem tė fmive.

§. 29. Mėndyrat e Martesės.

a) Martesa me kunorė, e pelqyeme kah Feja e kanuja e Lekės
b) Gruja e mbajtne mbi kunorė, kundra Fejet e kanujet tė Lekės;
c) Gruja e vajza e grabitme, e jasht-zakonshme kah Feja e kanuja;
d) Martesa me provė kundra Fejet e kanuiet.


NYE I DYMBDHETĖT.
Tagari i djalit e i vajzės.


§. 30. Tagri i djalit.

‘’Djali ka tager me mendue per martes tė vet, po s’pat prind’’.
Djali sa tė ket prind s’ka tager :
a) me mendue per martesė tė vet;
b) me shenjue shkuesin
c) m’u perzie nė fejesė tė vet;
d) as nė shej, as nė petka, as nė kėpucė, e as nė tė prem fejet.

§. 31. Tagri vajzės.

Vajza, edhe nė mos pasėt prindt, ajo s’ka tager me mendue per Martes tė vet, tagri asht nė dorė tė vllazenve a tė kusherijve.
Vajza s‘ka tager:
a) me zgjedhė fatin e vet; do tė shkojė per ate, per tė cilin t’a fejojn;
b) m’u perzie nė shkuesi as nė fejesė;
c) as nė kėpucė as nė petka.


NYE I TREMBDHETĖT.
Detyrėt e burrit e tė grues.


§. 32. Detyrėt e burrit ndaj gruen.

Burri a’nė detyrė:
a) me u perkujdesė per veshė e mathė e per gjithshka tė lyprt per me mbajtė jeten;
b) me ruejtė nderen e grues e mos me e lanė me u ankue per kurrnji nevojė.

§. 33. Detyrėt e grues ndaj burrin.

Grueja a’nė detyrė:
a) me i a ruejtė nderen burrit;
b) me i rrogue pa zhibla;
c) me i ndejė nen sundim;
d) m’u pergjegjė detyrve tė kunorės;
e) me rritė e me mkambė fmin me nderė;
f) me i ndejė gadi me tė veshmen e tė mathmen (kah e qepmja);
g) mos me iu perzie nė fejes tė tė bijve e tė tė bijave.

§. 34. Tagri i grues sė vejė.

Grueja ka tager me lypė prej burrit tė mbajtmen, e veshen e mathen.


NYE I KATERMBDHETĖT.
Tagri i burrit tė vejė e i grues sė vejė.


§. 35. Tagri i burrit tė vejė.

Burri i vejė, po s’pat prind, ka tager me folė vetė per martesė tė vet, (porse burri i Malevet tė Shqypnisw s’e ban ket punė, edhe nė dijtė se do t’jesė pa u martue; dokja asht me qitė nji tjeter qi tė flasė per te perkah martesa).

§. 36. Tagri i grues sė vejė.

‘’Grueja e vejė flet vetė. – Grueja e vejė i kthen krushqit m’udhė’’.
Grueja e vejė ka tager:
a) me folė vetė kah martesa;
b) me zgjidhė per fat ate, qi t’i pelqejė per sy;
c) me da me gisht shkuesin, qi t’ia biej shejin.


KRYE I TRETĖ.

SHKUESIJA . FEJESA

NYE I PESĖMBDHETĖT.
Shkuesija.


§. 37. Percaktimi i shkuesit.

Shkues thirret njaj, i cili rreket m’u fjalė-mirė a te prindja e vajzės, qi tė marrin a tė napin vajzen per at djalė.

§. 38. Tagri e perlimi i Shkuesit.

1. Shkuesi asht ndermjetsi te dhandrri e te nusja (te djali e te vajza), tė mos tė luejn fjalet as njana as tjetra lagje.
2. Shkuesi ka tager mbi 50 grosh tė shkuesit, per kpucė, tė preme prej kanuje.
3. Kpucėt e shkuesit e kan vaden nė ditė qi tė mirret nusja.
4. Shkuesin e gjen a shpija e vajzės a shpija e djalit.
5. Kpucėt e shkuesit i ban gjith-herė shpija e dhandrrit, edhe ne e shenjoft shkuesin shpija e nuses.
6. Shkuesi ka tager me folė sa per prindt e vajzės, ashtu edhe per prindt e djalit.
7. Perlimi i shkuesit asht me hecė per tė marrun vesht, per me ēue paret me t’a’n a tė vllan e dhandrrit te prindja e vajzės.
8. Shkuesi ka tager m’u perzie nė ēdo punė ndermjet prindės sė djalit e tė vazės, mje nė ditė tė martesės.


NYE I GJASHTĖMBDHETĖT.
Fejesa


§. 39. Tė ndaluemt e martesės nė Kanun.

Nė fejesė varzash do tė shikjohet:
a) Tė mos jetė gjak e gjini;
b) Tė mos jetė tė njij fisit;
c) Tė mos tė jetė mesė fisit tė djalit, qi do me e nxanė;
d) Tė mos tė jetė grueja e lshume;
e) Tė mos tė ketė kumari:

1) nė tė peshuem nė derė tė Kishės;
2) nė kunorė;
3) nė tė marrun tė flokvet;
4) tė mos tė jetė vllaznue me gjak tė pim.
Kanuja s’e ban fejesen e martesen, kur tė ndermjetson ndalimet e naltpermenduna, edhe nė katerqind breza me kenė (me gabue kush kundra kėtyne ndalimeve, fisi i vet e giobitė, e qillon qi edhe shpin i a djegė).
Nė fejesė tė lirė asht kanu qi tė shkoje shkuesi e i ati - a i vllaj – i djalit te prindja e vajzės, per me ēue shejin nė natė tė dame.
Tė himit n’anė, shkuesi do tė perpushė zjarmin, para se tė lypė vajzen; si t’a perpush zjarmin, flet. Si tė ketė hanger darkė, i ati i dhandrrit do t’i apė shkuesit nė dorė si paret, si shejin. Shkuesi si tė njehė paret mė qethit, do tė ēohet mė kambė, e lshon nė dorė tė t’et tė vajzes si paret, si shejin.

§. 40. “ Nuse pa shkuesi s’bahet”.

Vajza e grabitne a e hikne, me gjetė burrė, nuk mund tė stoliset si nuse; do tė shkojė vajzėnisht – me petka vajzėnijet – per arsye, qi u muer e shkoi jasht kanujet pa shkues.


NYE I SHTATĖMBDHETĖT.
Sheji.
“Sheji, mje ke tė hjekish dorė, t’a ban nierin t’andin”.


§. 41. Percaktimi i Shejit.

Sheji perbahet prej njij unaze tė remėt a t’argjanėt (tash vonė), se arit s’i dihet fija nder malci t’ona. “Unaza e dhetė grosh” janė me kanun. Sheji as ndrrohet as kthehet per tė gjallėt t’atij, qi e xen vajzen. Me shej perdorohet vajza, e, po duelen fjalet, prindja e vajzės shpis sė dhandrrit i kan nji gjak.

§. 42. Tagri i djalit per me lshue vajzen e zanun.

Njatė herė kur t’i teket djalit, asht i lirė me lshue vajzen e xanun, porse sheji e gjithsa pare tė ket la per vajzė i hupin; arsyeja asht: “kush e lshon vajzen nder unazė, kanuja a ban gjobė hem shejin hem paret sa tė ket la per te.” Para se ta lshojė vajzen djali, do tė bajė me dije shkuesin e ky me dy shokė tė katundit tė djalit do tė shkojė te prindja e vajzės, e nder sy tė dy shokve tė katundit tė vajzės, u kallxon, se djali, qi e pat xanė vajzen e tyne, a’tue hjekė dorė, e janė lirė me ė martue njeti.

§. 43. Vajza nen unazė nuk ka tager me lshue djalin.

Vajza e xanun nuk mundet me e lshue djalin edhe nė mos e pasėt per sy.
Po s’ndegjoi vajza me shkue m’at fat, qi e ka xanė, e edhe prindja i perkrahen sė bis, kjo s’mund tė martohet ma per tė gjallėt e dhandrrit me tjeterkend.
Prindja e vajzės janė detyrė me i a kthye shpis sė dhandrrit mje nė ma tė mbramin dysh, qi kan la per at vajzė.
Sheji e dhetė grosht e kanus, qi i janė ēue vajzės kur u xu, do tė jesin n’arkė tė sajė deri diten e dekės sė dhandrrit; e tė dije si vajza, si djali, si prindja se aj dhandrrit; e tė dije si vajza, si djali, si prindja se aj shej s’i len me luejtė.
Kah kanuja, vajza jet e lidhun, e veē me leje tė dhandrrit qi e pat xanė e per nė hjekėt dorė ky, se s’mund tė martohet, e s’a’kanun qi tė shkojė tjeterkush me e lypė, si tė dijė se gjindet e pengueme.
Edhe po e muer tjeter grue dhandrri vajza e xanun prej tij jet e lidhun se e lidhun.
Me dekė tė dhandrrit, kanuja e liron vajzen, e, po desht, mundet tė martohet per arsye qi “me dekė tė dhandrrit, sheji xehet i hupun”.
Po s’nigioi vajza me shkue m’at fat, qi e pat xanė, edhe me perdhuni do t’ia apin atij, qi e ka xanė me “Fishek mė shinė”; e per n’i raftė per sy vajza tue hikun, ky e vret me fishek tė prindės sė saj, e gjaku i vajzės shkon hupės, per arsye qi me fishek tė tyne e vrau.


NYE I TETĖMBDHETĖT.
“E premja e Fes”. – Dita mė shej.


§. 44. Percaktimi i “Fes sė preme.”

“Me pre Fen” do’ me thanė me da diten e vaden e kputme se kur me nisė krushqt per me marrė nusen.
Si t’i “pritet feja” vajzės, tuj kenė ditė mė shej, krushqt do tė nisen at ditė as kanuja s’e shtyn, as ban qi tė shtyhet.
Krushqt do tė shkojn me marrė nusen at ditė, edhe me dijt se a’tuj dekė nusja, zhagas e rrshanas do t’a ēojnė nė shpi tė dhandrrit.
Krushqve s’u ndalet udha, edhe me pasė tė dekmin nė shpi, prindja e dhandrrit e prindja e vajzės.
I dekni nė shpi, krushqt do tė nisen; nusja hinė nė shpi, I dekni del shpijet. Andej tė vajtohet, kėndej tė kėndohet. (Kjo thtohet per me diftue se as deka ket ditė s’mund t’i ndal krushqt, se me kėndue nuk kėndohet.)


NYE I NANDBĖMBDHETĖT.
Ēmimi, qi nepej e nepet per gra.


Ēmimi, qi nepej per varza a gra, tash 50 vjetė e andej, perbahej prej 50, 100, 200 mije 400 groshėsh.
Ēmimi i kanus sė vonė perbahet prej 1500 groshve, aq sa ban gjaku i grues.


NYE I NJIZETĖT.
Trshigimi I grues Shqyptare.


Grueja shqyptare farė trashigimit s’ka te prindja, as mė plang, as nė shpi, - kanuja e xen gruen si nji tepricė nė shpi.
Prindja s’mendon per pajė as per kurrnji send per vajzė tė vet; qi e xen do t’i a baje kujdesin.
Prindja e djalit, qi e xun vajzen do tė mendojn per gjith shka duhet per martesė tė saj.


KRYE I KATERT

DARSMA

NYE I NJIZETEPARĖ.
Gatimi i darsmes nė Kanun.


§. 45. Per darsem do tė gatohen:

a) Kau i darsmes do tė qesė 100 okė mish e vjamė;
b) Nji barrė miell kallamoqit;
c) 4 babune grunė – miell grunit;
d) 12 okė sheqer;
e) 8 okė oriz;
f) 4 okė mjalėt;
g) 10 okė djathė
h) 2 okė tlyen;
i) 3 okė voj tė butė;
j) 70 okė raki.
V.O. heret nė vend tė rakis ishte vena.

§. 46. Nė darsem tė Kanus hijn:

a) 12 Krushq e 13 Krushka;
b) Thirca;
c) Strafuleca;
d) Sherbtorė;
e) Kcimatare;
f) Desharėt;
g) Kangė vallesh;
h) Dhandrri e Nusja;
i) Dy dishmitarė (Kumarėt e Kunorės);
j) Kunora.

§. 47. Detyra e tė zot’t tė Darsmes.

Kater javė para para darsmet i ati i dhandrrit a i zoti i shpis do tė shkojė vetė me krye me thirrė krushqit.
Ma para thirren krushqit miq, mandej krushqit shokė.

§. 48. “Asht kanum, qi mikut t’i shkohet nė darsem me dash.”

Desh do tė ēojn:
a) Nipa e sternipa, edhe nė djep me kenė e ama do t’a ket dashin per per doret e djepinmė shpinė;
b) I ungji i dhandrrit.

§. 49.Rendi kur do tė shkohet nė darsem.

a) T’Ejten shkojn bijat e nipat;
b) Tė Premten mbrama shkojn Thirrca, Strufulleca, Magjatore, Ujatore, Deshtarėt, e Krushqit miq.
Deshtarėt, tė mrrijmit n’oborr tė dhandrrit, do tė qesin ka’i pushkė per krye.
c) Tė Shtunden nadje shkojnė Krushqit shokė.
Tė Shtunden, si tė nisen Krushqit, do tė therret gjengji i darsmes.


NYE I NJIZETEDYTĖ
Prija e Krushqvet.


§ 50. “Prirjen e kryshqve e lype e pvete e veē atij qi i perketse s’kä burrė, qi munde tė prijė”.
Asht e rrebėt kjo kanu.
Prija e krushqve s’luhet as ndrrohet.
Me bame hetue i zoti i darsmes, e me me shenjue per krushk tė parė ate, tė cilit s’i shkon prija e krushqis, posė qi bjen nė gjobe, edhe krushkaparin, qi aj e shenjoji, kanuja s’i a xen.
Krushkapari s’mundet me kenė:
a) Mik, por shoq i katundit tė dhandrrit;
b) Nuk do t’jet prej vllaznije a fisit tė dhandrit, por prej fisit tjeter.
Krushkaparin kanuja s’e shikon per dukė, por tė cilit I perket prija, e edhe fmi e shemtim per sy me kenė, shpija e dhandrrit do ta pelqeje.

§ 51. Vargu i krushqve m’udhė.

Rreshti i krushqve kur tė nisen me marr nusen, e tuj u kthye me te, mbas kanunit ashtu ėshtė njek.

I. - Krushkapari, shoq, prin
II. - Krushku mik
III. – Krushku shoq
IV. – Krushku mik
V. – Krushku shoq
VI. – Krushku mik
VII. – Krushku shoq
VIII. – Krushku mik
IX. – Krushku shoq
X. – Krushku mik
XI. – Krushku shoq
XII. – Krushku shoq me dash per doret.
XIII. – Krushka tuj e reshtė dashin.

Ma i mbrami do tė shojė i ati a i vllaj i dhandrrit me kal per doret.
Krushqit, tue u nisė per nuse, do tė qesin ka nji pushkė per krye n’oborr tė dhandrrit.


NYE I NJIZETETRETETĖ
“Krushqit pa e me nuse, e percjells a me tė deknin, s’mund t’i kalojn kuj per derė, posė me kenė shteku a udha e katunit a udha e madhe”.


§.52. Udhen e katundit e udhen e madhe, s’ka burrė qi mund t’i a ndalue kuej, edhe me kenė se i kalon para derės sė ships.

Aty, ku kalon nieri, kalon edhe bagėtija, kalon i gjalli, e kalohet me tė dekunin.
M’u rrenim m’udhė tė madhe, zhyt e mbyt, aty do tė kaloj shtektari e bagėtija, nusja me krushq, e pėrcjellsa me tė deknin.
Zameja e tė zot’t lypet – pa ndryshim – per me i kalue rrazė shpijet, e ky mundet me lirue shtekun, porse me fjalė, tė mos i jesė aty udhė, e tė mos i bahet ndera dhunė.
Me ba me u trimnue kush, a krushqit a percjellėsat me tė deknin, me i kalue per derė, kanuja e ep me i kėthye dalė, per arsye qi shtekun e shpis e tė pronvet tė veta e ka per vedi e jo per udhė tė madhe.
Me qillue se shtyhen me besat (forkade), ka ndollė, qi janė ba shokė tė deknit, e nuses i a vu futa mė krye.


NYE I NJIZETEKATERT.
“Krushku i vendit t’ia lshojė udhen krushkut mik”.


Krushqit m’udhė, tue shkue per nuse s’mund tė qesin pushkė, e kanuaj ven leēi mos me i ngue kush.
Shtektarėt, ēfarėdo kambet e nderjet tė jenė, qi ndeshen me krushq, do tė shmangin udhen sa tė kalojn krushqit.
Krushku i vendit do t’i a lshojė udhen krushkut mik; kjo asht kanu detyret e burrnijet, qi e kan pasė malet t’ona qė se mbahet nė mend.
Mu ndeshė me krushq miq nė katund a nė Flamur t’em, kanuja mė ven detyrm’u shmangė me krushqt e mi, sa tė kalojnė krushqt miq.
Mu ndeshė dy lagje krushq nė katund a nė Flamur tė huej, kanu detyret asht tė shmangen sa njana sa tjetra lagje, e tė ndahen me nderė e pa fjalė.


NYE I NJIZETEPESĖT.
“Krushku – krushk, Miku – mik”


§.53.Kanuja S’na ven leēi mos me nga mikun mė shpi t’onė.
’’Krushku a’krushk“ e kanuja na len shtekun tė lirė me e nga, edhepse na xen caranin e votres. – Me nga krushkun s’i quhet kuej pėr marre.
Qe arsyeja:
Krushqit vijn dhe biejn me vedi mish, meze, raki (venė) paret e sė bujtmes e tjera; kah kanuja krushqit han buken e vet nė shpi t’eme.

§.54. Krushqit do biejn me vedi:

1. – Dashin 12 okėsh rrumull; po erdh mengut, i ati i nuses ka tager me ngushtue Krushkaparin qi tė blejė’i dash tjetėr si e lypė kanuja;
2. – Nė ditė krezhmijet do tė bjejn 8 okė peshk tė that;
3. – Djathė 2 okė;
4. – Venė 8 okė;
5. – Raki 2 okė;
6. – 12 grosh pare tė s’bujtmes; - kėto pare janė per bukė, qi u qet krushqve shpija e nuses okė e grosh;
7. – Djalit, qi u del krushqve pėrpara 5 grosh;
8. – Grues, qi e vesh nusen 5 grosh;
9. – 10 grosh ungjittė vajzės- vllaut tė s’amės.

a) Krushqt vijn si grabitēarė e si nji tubė cubash at natė, per me ra pre e me marrė nierin si rob tė xanun, e s’vijn si miq;
b) Edhe i zoti i shpis, pra, e ka shtekun ēilė me i ngucatė2, m’u ra prej tuj u ndalė armėt, e peng me te s’mund tė qesin, se kanuja s’jau gjegjė vajin.

§.55. Darsma nė shpi tė nuses.

Nė shpi, prej sė cilės del nusja, s’a’kanun me kndue, as me qitė pushkė.
Krushqt edhe nė mrrijshin heret nė katund tė nuses, s’a’kanu m’u nisė kah shpija, pa prendue dielli e pa u muzgė.
Nji holli kaut larg’shpis sė nuses, nji prej shokėsh tė katundit tė nuses, i cili s’do tė jet as gjak as fis me nusen, do t’u dalė perpara krushqve.
Krushqt, tuj mrrijtė n’oborr tė nuses do tė qesin ka nji pushkė per krye, ashtu edhe kur tė dalin m’u nisė me nusen.
Krushkapari vetem flet, krushqt tjerė s’akanu qi tė flasin, posė n’u thirrėt a n’u pvetėt kush me emen.
Krushqt me krushken do tė hajn bukė zbashkut mė njitryezė; s’a’kanu me i da dyzash.
Si tė kryhet buka, do tė lshojn dasmorėt dhantit per nusen mbi bukė tė pathyememė tryezė.
Dhantia perbahet prejnji groshit per krye, s’a’kanu me dhanė as ma teper as mengut.


KRYE I PESĖT.
KANUNI I DHANDRRIS.

NYE I NJIZETEGJASHTĖT.
“Me dekė dhandrri, prindja e nuses janė nė detyrė me i a kthye gjysen e ēmimit shpis sė dhandrrit”.


§56. Tagri i shpis sė dhandrrit e detyra e mikut.

Me dekė dhandrri pa e marrė nusen, mikut i jet nė dorė Sheji (unaza) e dhetė grosh tė kanus, se paret tjera do t’i a kthejė prindės sė dhandrrit deri nė ma tė mbramin dysh.
U martue dhandrri e veē nji natė e kaloi me nusen e diq, gjysen e ēmimit do t’i a kthejė miku prindės sė dhandrrit.
Me dekė dhandrri n’at vjetė qiu martue , gjysen se gjysen e ēmimit i a kthen miku i prindės sė dhandrrit. Me dekė dhandrri nė krye tė dy vjetve mbas marteset, dy pjesė tė ēmimit miku i ndal pėr veti, tė treten i a kthen prindės sė dhandrrit.
Me dekė dhandrri edhe vjetin e dytė, por tuj lan fmi nė cara tė votres, miku s’i a ka farė detyret prindės sė dhandrrit, per arsye qi bija i a la shpin tė perzieme e ēmimin i a lau me fmi qi i a la nė plang.
Me dekė dhandrri nė krye tė tri vjetve, prindės sė kėtij s’i jet gja me marrė te miku, pėr arsye qi bija e ktij a bani rrogen nė derė.


NYE I NJIZETESHTATĖT.
Deka e nuses.


§.57. Tagri i prindės sė nuses.

Me dekė nusja nė krye tė tri vjetve mbas marteset, pa lanė fmi nė plang tė burrit, prindja e kėsaj kan tager me marrė petkat e rrgjanet, porse arka me dry me nji palė petka do tė jesin ke prindja e burrit.
Me dekė gruja, tuj lanė njė djalė a vajzė te burri, prindja e kėsaj kanė tager mbi rrgjanet e frytit, se tjera sende do tė jesin nė shpi tė burrit.


NYE I NJIZETETETETĖT.
„Gruja s’bjen nė gjak“ – „Grueja lshon mė gjak prinden“


Njimend se mbas kanunit t’onė „gjaku shkon per gisht“, porse kjo kanu s’e pershin gruen, per arsye, qi „Grueja s’bjen nė gjak“ edhe me qillue se vret kend.
Me vra grueja burrin e vet a kedo, prindja e kėsaj do t’apin arsye per at gjak.
Burri e blen mundin e tė jetuemt e grues, por jo jeten e saj.
Me gjetė gja gruen per faj tė burrit, prindja e kėsaj i lypin arsye mė kanu.
Me rrahė burri gruen, nuk bie nė faj kah kanuja, e as prindja s’mund t’a kerkojn tė rrahmen.
Me plyrė burri gruen, e po bani vaj kjo ke prindt, burri do t’u apė arsye.
Me mbytė grueja burrin, e m’u ēue i kunati me vra tė kunaten, pse i a vrau tė vllan, kjo s’asht e perligjme mė kanun. – Gjaku i grues s’bahet krahas me gjak tė burrit; pra, tepricen e gjakut tė burrit do t’a perligjin prindja e grues.
Sikurse janė nė detyrė prindja me dhanė arsye per ēdo punė tė ligė qi tė bajė nė derė tė burrit a kuejdo bija e tyne, ashtu ēmimin e gjakut tė saj.


NYE I NJIZETENANDĖT.
„Grueja asht shakull per me bajt“.


Grueja njifet si njė calikė per me bajtė sa tė jetė nė derė tė burrit, se prindja se hjekin dorė prej sojet, e ndalin per vedi e mbi vedi tė tė pergjegjmen per te, por edhe me lypė arsye, me ba me gjetė gja.


NYE I TRIDHETĖT.
Grueja e vejė.


Grueja, qi mbet e vejė e pa fmi, tuj u da me shpi tė burrit, petkat, qi pat pru si nuse e arken me dry i merr me vedi.
Grueja e re, qi mbetet e vejė, por me fmi, po desht me ndejė nė plang tė burrit me fmi, do tė dorzanitet me dy lagje dorzanė: dy dorzanė do tė jenė tė katundit ku mbet e vejė, se s’ka me pasė kush punė me te, e se s’do t’i a korisin emnin prindės as burrit tė dekun; dy tjerė do tė qes prindja a kushrinja e saj se s’do t’a dajn prej fmive, veē nė lypėt vet m’u da e m’u marte.
Grueja, qi mbet pa burrė e pa fmi, e, pse e shtyme nė vjetė, i lutet prindes me e lanėnė plang tė burrit, s’guxon me e trazue kush prej vllaznis a fisit tė burrit.
Grueja e vejė e pa djelm per nė pasėt varza tė martueme, ka tager me ndejė e me jetue nė plang tė burrit. Mundet me shkue edhe ke prindėt a ke ndonjana bijė e martueme me gjallit, e toka e burrit do t’I qes bukėn e gojės – tri barrė drithė per vjet deri nė dekė.
Po u marte grueja e vejė, atbotė rrnesėn e vet e gjen te burri i dytė, se toka e burrit tė parė s’qet bimė ma per tė.


NYE I TRIDHETEPARĖ.
Theku i prem.
(Me lshue gruen)


Po s’u pru grueja si duhet te burri, kanuja i nep leje me i pre thekun a flokun e me lshue.
Kunora jet, e as burri as grueja nuk mund tė martohen pėr tė gjallėt.
Po u qortue grueja, mbas tė lutmes sė dashamirve, qillon qi burri e merr perseri.
Per dy punė e ka fishekun nė shpinė grueja e per nji punė i pritet theku e lshohet.
a) per kurvni;
b) per mik tė prem.
Per kėto dy punė tė pabesijet i shoqi e vret tė shoqen, e rrin pa ndore, pa besė e pa kenė i ndjekun pėr gjak, se prindja e nuses sė vrame marrin ēmimin e gjakut, e kėtij do t’i napin fishekun e do t’i qesin dorėzanėt.
Per bracni a cubni burri e lshon gruen porse tjeter dhunė s’ka tager me i ba grues.
Grueja, qi lshohet, tuj dalė shpijet tė burrit, kurrnji send s’ka tager me marrė me vedi posė petkash, qi ka nė shtat. I hupin petkat grues sė lshueme, perse ēmimi, qi ka pasė la burri per tė, i jet ke prindt.
Me pasė djalė prej gjiut grueja e lshueme, i shoqi, edhe pse e din kathedret, asht nė detyrė me i a shenjue nji vend rreth plangut tė vet, me i a dhanė djalin e me mbajtė me vesh e me mathė e me bukė.


NYE I TRIDHETEDYTĖ.
Grueja e pa-kunorė.


Aj, qi tė marrė gruen pa kunorė, jet i lidhun kah Feja edhe kah kanuja.
Grueja e pa-kunorė farė tagrit s’ka nė shpi tė burrit.
Kanuja i nep kėto ndeshkime burrit, qi merr grue tė pa kunorė:
a) shpija i digjet e toka i jet djerr;
b) xirret prej vendit, e s’mund t’a shklasė token e vet mje qi t’a largojė gruen e mbajtne pa kunorė;
c) nė pasėt fmi me grue tė pa kunorė, njehen tė pa-ligjė e prandej s’mund tė bahen kurr perkaes (trashigues).


KRYE I GJASHTĖT.
PRINDJA. (Baba – Nana – Djelmt)

NYE I TRIDHETETRETĖ.
Baba – Burri.


§.58. Tagri I burrit mbi gruen.

Burri ka tager:
a) me kshillue e me qortue gruen;
b) b) me rrahė e me lidhė gruen e vet, kłr tė mbrrījė me i a perbuzė fjalen e urdhnit.

§.59. Tagri i babės mbi tė bijt.

Baba ką tager:

a) mbi jetė e mbl gjallnim tė tė bijve
b) me rrahė, me lidhė, me burgosė a edhč me vrą tė birin e tė bin, kanuja s'i lypė arsye, edhč ī a xźn se vret vendin: "Kush vret vedin shkon gjak hupės,
c) me nijtė tė birin nė rrogė są herė tė duej, per arsye, qi "Są tė jét i ati gjąll, i biri njehet si bulg ",
mbi fitimet e tė birit, tė rrogės a sidą kojshin ;
d) me shitė e me blé, me dhānė e me mārrė,
e) me karmue tė birin shpijet pa pjesė, kłr mos t’i rrije nen sundim e ndigiesė; porsč, si tė desė i ati, i biri vien ne trashigirn t'et.

§. 60.Detyra e babės.

a) Baba āsht me detyrė mu rrekė per tė mirė tė tė bijve si kah ndera si ka pasunija.
b) m'u blé armė djelmve. si tė bąhen per'to:
c) mos me bā testamende. si tė ket tė bijt:
d) trashigimin paraz m'u ląn djelmvet


NYE I TRIDHETEKATERT.
Nana – Grueja.


§. 61. Paperlimsija e grues.

a) Burri nuk ką tager mbi jetė tė gures
b) Grueja farė tagrit s'ką as inbi tė bijt as nė shpi,
c) Me vrą i biri t'āmen, bien nė gjak me prindt e sāmės,
d) Me rrah, me plyrė a me vrą gruen e burrit dora e huej,nderen i a kérkon burri, varren é gjakun prindja.
e) Me rrehė kunetija gruen e burrit, prindja e grues i a lypin nderen, nė mos i raftė s mbrapa i shoqi.
f) Me kenė nāna gergase (qi perzien e shpin), i biri e qet tąmen prej shpijet pā njesė e pą gjā, veē se vjetin e parė do t’i apė buken e gojės (tri barrė drithė) e tjetėr s'i ką.


NYE I TRIDHETEPESĖT.
Djelmt.


§.62. Detyra e perlinii i dielmvet

a) Bijt jau kan detyrė prindės bindjen e ndigiesen,
b) do tė rrījn nen sundim tė t'et mje qi tė desė ky,
c) smund tė siellin doren mė 'ta, as m'u rą ndesh fjalės,
d) per ēdo pūnė do tė mźrren vesht me t'anė;
e) pą lźje tė t'et s'mund tė shkojn kund,
f) pą zamź tė t'et s'mund tė blejn as s'mund tė shesin gjā, e as farė mārrdhāmet s'mund tė kenė me kend,
g) smundne me hī dorėzānė, posė per aq.. są u bājn armėi e brźzit,
h) s'munden me qitė fanė mė rrugė tė madhe edhč pse ā'plakė jetōs,
i) me pretue (me mārrė pré), me viedhė a me vrą kend i biri, i ati do tė pergiegjet per arsye qi “Fitimi e rreziku i tė bijve i perpiesėnohet t'et e vllazenve"
j) me vrą i biri t’anė, fisi a grīn dorėrasinn ase e xjerrė vendit per gjithė herė;
k) me i u mbushė menja ndonjźnit nder dielm me u dą prej t'et, del pą pjesė e pą gjā.

§.63. Tagri i Parbinis ( i dialit tė parė).

a) Djalit tė parė i perket sundimi i shpis mbas dekės sė t'et,
b) Vllau i parė do tė pvetet per gjithshka mbrenda e jashta shpijet,
c) Me kźnė derė Flamurtari, djalit tė pare tė vllaut tė parė i perket Flamuri,
d) Me kźnė derė Vojvodet, djalit tė parė tė vllaut tė parė i perket prī,ja,
e) Me kźnė Plak katundit, djalit tė vllaut te pare i perket strapleqnija.

Oroe: Są tė jét pą u dą shpija, i ungji i tė bijve tė vllaut tė parė nder zyre tė katundit e tė Flamurit, si tė dahen, s'kan tager m'u perzie nder zyre tė naltpermenduna, as i ungji as tė bijt e tij, pse jānė tė tė bijve tė vllaut tė parė.


KRYE I SHTATĖT.
TĖ DAMT.


§.64. Nė Kanū tė tė damit pershīhen.

1.Shpija, troje e vithna. 2.Toka: a)arė b)vneshta, c)livadhe, d)xāna, ograja, e)prozhme zabele, 3.Vada (rendi i ujit), 4.Mullīni , 5.Fitim e tė prishuna, 6.Armėt, 7.Rźmet, hekurishta, almistra qésh, 8.Rraqe shpijet shtroja e mbloja , 9.gjāja e gjallė:lopė, qé, kual, dele e dhi, 10.Drithi e ēdo bimė aret, 11.Bletėt, 12. Djathi e tlyeni; 13.Vźna e rakija, 14.Pleqt e tė damit.

§.64. Shpija, troje e vithna.

1. Shpija me tokė, qi tė ketė per rreth, i perket vllaut tė mbramė.
2. Prroje e vithna dahen per Vllą aq pjesėsh, s'ā zjarmijesh tė dahen vllazent.

§.66. Toka.

1.Toka e tė parve do tė dahet me terkuzė per vllą.
2.Toka e bléme prej djlemve mbas dekės sė prindės do tė dahet per pushkė.
3.Vllau i ndermjemėt ką tager me zgjedh tokė kū tė duej.
4. Ara, vneshta, livadhi, xāna ograja, prozhme e zabele do tė dahen me terkuzė per vllą, są njani,tetri.
5. Kujnija, mali e bjeshka s'dahen,'do t'a kenė zbashkut, si per drū si per kullosė

§.67. Vada.

Rendi i ujit do tė dahet me kerēik mbas oket.

§.68. Mullīni

Mullīni, si toka, dahet per vllą.

§. 69. Fitime e tė prishuna.

1.Fitimet e tė prishunąt jānė tė plangut: shpija i gzon e, pą u dą shpija,.do tė lahen.
2. Fitime tė posaēta kanuja sė veēon: "Shka tė xānė tė dąmt nė shpi, jet mbrendė."
3.Paja e grues nuk hīn nė pleqėni tė damit.
4. Dhantit, qi i mblidhen nuses nė ditė tė martesės, si te prindja, si te burri, kanuja é tė damit nuk i pershīn, jānė tė grues.

§.70. Armėt.

Armėt do ti epen vllaut tė parė

§.71. Rźme, hekurishta, alinistra qésh.

Rźmet do tė dahen per vllą. si edhé hekurishtat: spata, sheten. kosa, kmesa, kīza, sharra, thadra, dalta, etj… ashjū edhé almistra qesh.

§.72. Rraqe shpijet.

a) Shtroja e rnbloja do tė dahen per vllą:
b) vozga, govixha, fuēija, sheka, per vllą:
c) lugė, qźtha, vjedra (mielca), mtīj, turren e drūve, vegsha, vorba, kuēa, e shka tė jenė źnė drūnit e dheut, i dąn e zoja e shpis per mbas msimit tė pleqve, ashtū adhč pulat.

§.73. Glāja e gjallė.

"Berret dahen per pushkė". Nė tė dam tė berrevet, tė lopvet. tė qevet e tė kualvet mārrin vetun ata, qi jānė tė zot me bajtė armė.

§.74. Drithi.

1. Drithi dahet per gojė". Burravet, gravet e fmivet do t’u epet buka e gojės nė ditė tė tė damit.
2. Fmija djalé a vajze pa e mbushė vjetin, s’kan tager nė bukė tė gojės. Si tė mbushin vjetin, do tu dahet pjesa e bukės si tjervet.
3. Jo veē drithi, por edhč ēdo bimė tjeter e arve a e kopshtijeve, do tė dahet per gojė.

§. 75. Bletėt.
1. Zgjojt e bletve do tė dahen per vllą.
3. Mjalti dahet per gojė.

§. 76. Diathi e tlyeni.

Bylmeti e ēdo melmesė do tė dahet per gojė.

§.77. Vźna e rakija.

Vźna e rakija, me nji fjalė, glithshka hahet e pihet, do tė dahen per gojė.

§.78. Pleqt e tė damit.

1.Pleqt e tė damit do tė ienė dy a kater, a si t'a lypė nevoia e shpis, qi dahet.
2. Pleqt e tė damit kan tager me mārrė ka nji berr per krye plakut.
3. Kpucėt e pleqve tė tė damit do t'i apin zbashkut vllazent, qi dahen.
Oroe.

§.79.
a) Plakut tė shkretė do ti epen tė prishunat e drekve pą u dą shpija.
b) Vllaut tė pamartuem do ti epen tė prishunat e martesės pą u dą shpija.
c) Granija s'hījn nė pjesė tė tė damit, posė per bukė tė gojės nė tė gjitha sendet, qi hahen e pihen.
d) Grazhdi sāna e kashta dahen mbas gjājet.

§.8O. Po u mbush mendia vllazenve me u dą per tė gjallėt e t'et, kėta nuk kan tager me u perzie as nė tokė, as nė pasuni, e do tė shkojė seciIi n'at piesė, qi t’u a shźnjojė i ati.

§.81. Mbas deket tė t'et, kanuja e tė damit nuk i veēon vllazent, por, są tė jenė, aq pesėsh do t'a dajn pasunin e t'et, si tė tundshmen si edhč tė, patundshmen.

§.82. Me kźnė kater vllazen, e per nė qitshin Pleqt per m'u dą, token e tė parve do t'a dajn me terkuzė per vllą.

§.83. Me u dą dy vllazen mė nji krah e dy tjerė me nji tjeter, token e tė parve e dajn per gjymės, token e bleme prej sish per pushkė.

§.84. Me dekė njani vllą prej dy te damve, pą lānė djalė nė voter, toka, qi i pat rą nė pjesė, do tė dahet trish, posė tokėsh tė bleme mbrapa e pos gjāsė sė gjallė tė pertrīme mbasi jānė dą.

§.85. Paragrafi 83 e 84 pershīn edhč vllazen dy nanash.

§.86. Vllazent e dąm nii herė me głr e kufi, po u perzīen persri, e mbas do kohe u mbushet mendja me u sterdą, tokėt i dajn mbas kufinit tė sė dames sė parė. Per nė paēin blé tokė tė reja e pertrī gjā tė gjalla permbasi u perzien, do tė qesin ne pūnė § 83.

§.87. Me kźnė dy a mā shum vllazen, e me dekė njani tuj ląnė djalė mbrapa, kłr tė dahen, djali i vorfen dahet me t’ungjin si vllą, mźrr pjesen e t'et.


KRYE I TETĖT.
TRASHIGIMET.

NYE I TRIDHETEGJASHTĖT.
Tagari I trashigimit nė Kanu.


§. 99. Me mbajtė nė shpi varzat e plangut tė shuem, me i a bajtė kujdesin per kah vesha e mbatha.

§.100. Me martue varzat e vorfna.

§.101. Me pritė nė tė pam e me i pėrcjellė mbas kanunit.

§.102. Me u ba drekėt bisave, po diqnenė shpi tė vet para a mbas maltese.


NYE I TRIDHETETETETĖT.
Vllau i shpifun.


§.103. Vlla i shpifun, mbas Kanunit, thirrej njaj, i cili len nanės me burrė tė dytė.
§.104. Vllau i shpifun s’ka tager trashigimi as perkasie nė plang tė burrittė parė tė nanės.


KRYE I NANDĖT.
TĖ LANUNAT.
Testamendet

NYE I TRIDHETENANDĖT.
Pecaktimi i testamendeve.


Oroe: Kanūni i Lekės nuk nief testamende, e, per nė dashtė kush me lānė gjā prej pasunish tė veta per shpirt, duhet doemos pelqimi i kushrījve.

§.105. Percaktimi i tė Lānunave (i Testamendeve).

Per te lānunat a tė falmet a, si thotė gola e kombit tonė "me lānė giāsend per shpirt" mźrret vesht me lānė gja per kish, si arė a livadh, kopshtė a vźshtė, prozhem a zabel, rendin e ujit, a edhč lang e plang me t'eger e tė butė, do tė két:
a) mendt e shndoshta nė krye,
b) tė jét i lirė kah e lānmja;
c) mos tė jét i tutun prej kercnimit tė ndokuej
d) tė két tager me lānė.


NYE I KATERDHETĖT.
Mėndyrė tė lanunash.


§.106. Tė lānunat jānė dy mėndyrėsh: me barrė e pą barrė.
a) Tė lānunat me barrė (me detyrė) jānė ato kłr lānėsi i cakton kishės nji detyrė, b.f. me thānė nji a dy Meshė nė vjetė per shpirt tė tij a tė parvet tė tij, per at pasuni, qi po lźn.
b) Tė lānunat pą barrė jānė ato, kłr lānėsi lźn gjāsend per kish pą i caktue kurrfarė detyre, e xźhet si e falun.
c) Lānėsi āsht nė detyrė me mbledhė kushrinin e vet e Pleqt e fisit me dishmitarė, e, si lānėsi si kėta, do tė vźjn gisht nė leter si e lypė kanūni.


NYE I KATERDHEPARĖ.
Tagri i tė dalunit fare.


§.107. Gjithkush āsht i zoti i pasunis sė vet, e aj, i cilli don me lānė gjānė e vet per kishė, āsht i lirė e nuk mund t'a ndalė kush.

§.108. Baba edhč nė mos pasėt djelm, nuk mundet me u lānė bijave as tokė, as plāng, as shpi.

§.109. Baba. per tė gjallė tė vet, ką tager me u falė bijavet tė holla. Rraqe, ēakla, permbas deket tė t'et s'ką tager bija me lypė tė falmet e tė folmet e t'et.


NYE I KATERDHEDYTĖ.
Tagri i kushrinis.


§.11O. Kushrinija e tė dalunit fare kanė tager me shperblye token e gjānė e tė dalunit fare, porsč ēmimin e kėsaj pasunije do t‘ia dorėzojn Kishės, mbas mendes sė tė dalunit fare.

§.111. Me pasė lānė uhą e detyrė gjaqesh i daluni fare, do tė lahen prel pasunish tė shperblyeme prej kushrījsh, e tepricen do t’i a dorėzojn Kishės per shpirt tė tė dalunit fare.

§.112. Me dekė nė tė papritun i daluni fare, kushrinija, kan tager mbi giā e pasuni tė tij.

§.113. Edhč nė mos lashtė gjā me shkrim i daluni fare, kushrinila jānė nė detyrė me mendue, per shpirt tė tij, po s'e mueren nė kujdes ket pūnė kushrinija, fisi e Pleqt e katundit, kłr t'a dajn pasunin e tij, u caktojn se shka do tė lānė per Kishė.

§.114. Nė pasėt bija tė martueme i daluni fare, e per ne e shperbleshin pasunin e tij kushrinija, nė detyrė.jānė me pritė e me i perejellė mbas kanunit.

§.115. Po pat dielm, i jati nuk mundet me bā testamend.

§.116. Po diq i ati nė tė papritun, tuj lānė djalin férishte djepi, kushrinija do t'a mārrė nė kujdes pasunin e dialin mje qi tė bāhet 15 vjeē.


NYE I KATERDHETRETĖ.
Rrogtari.


§.117. Zotnija ką urdhnesen, rrogtari ndigjesen.

§.118. Rroga lahet mbas vendimit, qi tė bāhet ndermiet zotnis e rrogtarit.

§.119. Per ndo'i fāj, qi tė bāj rrogtari zotnija s'mund i a bājė giobė rrogen.

§.120. Po vodh a vrau kend rrogtari me bukė e me fjalė tė zotnis, rrogtari bjen nė faj e ne gjak, porsč dāmi āsht i zotnis. e ky do t'a xjerrė sė keq rrogtarin.

§.121. Po ndodhi cubnija a vrasa ne katund tė zotnis, do t'a largojė rrogtarin, porse do t'a percjellė me rrogė tė motmotit per arsye qi faji kje i zotnis e jo i rrogtarit.

§.122. Po bāni ndo'i mbrapshti rrogtari a nė katund tė zotnis a jashta kėtij, porsč nė mende tė vet e pą dije tė zotnis, dāmin e gioben do t'a hjekė rrogtari, e nė dashtė zotnija me e percjellė, rrogen deri n'at ditė do t’ia apė.

§.123. Me vrą kend rrogtari nė mende tė vet, gjakun e ēon te shpija e vet.

§.124. Me vrą kush rrogtarin, bjen nėgjak me shpi tė tij, por zotnis i pritet mik.

§.125. Me i u mbushė mendja zotnis me e dą rrogtarin, veē pse nuk i pelqen e pą e gletė nė faj, rrogen e vietit do t’i a lajė.

§.126. Me u dyndė zotnija me plang pre njė krahine nė nji tjeter, po s'e muer rrogtarin me vedi i a ką detyrė rrogen e vjetit, po s'u gjegj rrogtari me i shkue mbrapa, i a ką rrogen deri n'at ditė.

§.127. Po i kcej rrogtarit me u dą prej rroget para vadjet, veē pse i merzitun, zotnija do t’i apė rrogen mje m'at ditė.

§.128. Po s'heci mbas andes sė zotnis rrogtari, mund t'a dajė, 'se me vū gojė keqas mbė tź e me vū dorė nuk mundet.

§.129. Me shą keqas a me rrafé rrogtarin zotnija, e per n'u daftė ky para vadjet, per tė rrafme e per tė shame do t’i ligjohet.

§.130. Brimen e qortimin e zotnis do t'i kaperdīje rrogtari.

§.131. Me rrafé rrogtarin dora e huej, ky lypė gjygj e zotnija buken e dhūnueme.

§.132. Nė themel xźhet shpija, po kje kullė, mėdheskė a ksollė, mjaft qi tė két carānin e votres e tė qesė tym.

§.133. Ēdo ndertesė qi tė gjindet n'oborr, āsht e njitun me shpi, pse gjindet nė hije tė saj, po u tye., ką globė e dy per nji.

§.134. S'i hīhet kuej nė shpi, per pą i bā zā n'oborr.

§.135. Thirre e, s't'u pergjegj kush, a rrī e prit, a nisu nė pūnė Vande.

§.136. Po u shtyne e ēile deren, shpija xźhet e thyeme edhč e pruejtun, e cilla ką 500 grosh giobė, e rraqet e hupuna dy per nji.

§.137. Kanum thotė: kush Vi a thejė shpin kuej, per nderė tė mārrun ką 500 grosh globė. Flamurit (Bajrakut). e prej sendesh tė vjedhuna dy per nji tė zot't.

§.138. Vathi e gjās ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.139. Vathi i blet ve ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.140. Ēerraniku i tamblit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.141. Koshari i drithit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.142. Me i a thye kuej shtegun e oborrit, t'arės, tė livadhit a tė kopshtit, qi i ką pąra shpije, ką 500 grosh giobė, e tė zott pūnen tė ndreqme. nė kullosė

§.143. Bari thirret aj«. qi 1 prīn tufės g.lās

§.144. Bariu rrogtąr āsht nė detvre me i a vū menden tufės té; mos t'i damtoliet as mos Vi bāje dam kuej.

§.145. Po 1 bāni dam kuej barlu me gjā, i zoti i tufés e ląn e jo bariu.

§.146. Me 1 tretė ndo'l k ambė berri bariut. do t'a bāje me dije tė zo'n e tufés. e. si 1 zoti si edhč bariu do tė perpiqen nė hetim tė tij.

§.147. Po i treti bahut ndo 1 berr pą shźj e pą dukė, i zo ti i tufés ką tager me e cue barin deri nė bé, po i u lą me bé, s'i k ą t*eter devuė.

§.148. Po thej qafen a u kafshue prej hishe ndo'i berr. bariu ā'nė det vre me i a ēue shźjin

tė zot't e tjeter detyrė s'i ką.

§.149. Po i a vodh kush ndo 'i berr bariut, detyra e kėtij āsht me e bā me dije tė zon e tufės, tuj 1 a kallxue vendin e kohen se kū e kłr u vodh , tjeter detyrė s'i ką.(I)

§.150. Po duel cub barīu vetė, gjānė e vjedhun do Vi a kthe.jė tė zot't nė mėndyrė tė kanunit, edhč e perejellė nė pūnė tė vet. Nė mos e pasėt krye vietin, rroga do fi epet mie nė ditė, nė tė cillen u gjet nė faj.

§.151. Me vrą bariu cubin tuj vjedhė a tu] pretue tufen, gjakun e ēon te shpija e vet, e są per berr a tufé tė pretueme, i zoti do tė krepatohet.

§.152. Bariu āsht nė detyrė me rueitė gjān, e nuk do tė pshtetet nė tė thurun a tė pą thurun, sepse "gjāja do rojė, 'se hecė, e toka nuk luen".

§.153. "Ndera e vathit āsht nė kum
bonė".

§.154. Po u muer pré, per dhūnė a pre ndo 'i marazit e faqe bariut skjapi a dashi i kumbonės, e po s'u vrąn n'at hov, 500 grosh giobė i mirren pretarit e gjāja dy per nji

§.155. Kryeglāja āsht e tė zot't, me cofé ndo 'l kāmė, dāmi āsht 1 tė zot't. Per vertetini do t'l ēohet tė zot't' shźj*l prej atlj, qi e ką per gjymės.

§.156. Po u dhąn per giymės dhi a dele, pjella, kėmenda e leshi dahen per gjymės nderi n'
et zotnis e bariut.
§.157. 1 zoti s'āsht me detyrė me mendue as per krypė as per kėsollė, por bariu qi 1 mźrr per gjymės.

§.158. Po u dha viēi fźmen e u rrit nė derė tė bariut, si tė pjellė, pjella e parė āsht e banut, qi e rriti, e bylmeti per glymės.

§.159. Po e prishi barlu bylmetin e glās, qi ką per iz*,, mės. det~, ré i a k ą tė zot't a pjesen e bylmetit a piellen.

§.160. Glāla per g*j~,mės nepet e mirret gjithherė nė vieshtė.

§.161. Lopa per p'~ rnés i sjellė tė zot't 4 okė djathė e 2 ok ė ilven.

§.162. Nė dhetė krenė dhi, 1 zoti mźrr 5 okė tlyen g« ,,mės ok e per k r~e. J.,

§.163. Nė dhetė ī~ renė dele, 1 zoti mźrr 5 okė tlyen gjymės ok e per kn e.

§.164. Nė d"athė s1ą tager 1 zoti as nė tė dhive, as nė tė deleve.

§.165. Kryeglāja āsht e tė zot't, e cilla as nuk shtohet, as nuk dnohet kurr.

§.166. Kryegjāja kurr s'cofė.

§.167. Lesht e kmenda e kryegjās āsht e tė zott.

§.168. Pjella āsht krejt e bariut, mje qi t'i.


L I B R I I K A T E R T
S H P I, G J A E P R O N E

KRYE I DHETĖT
NYE I KATERDHETEKATERT.


“Shpija e thyeme ka 500 grosh giobė e dy per nji tė zot’z”.

§.132. Nė themel xźhet shpija, po kje kullė, mėdheskė a ksollė, mjaft qi tė két carānin e votres e tė qesė tym.

§.133. Ēdo ndertesė qi tė gjindet n'oborr, āsht e njitun me shpi, pse gjindet nė hije tė saj, po u tye, ką giobė e dy per nji.

§.134. S'i hīhet kuej nė shpi, per pą i bā zā n'oborr.

§.135. Thirre e, s't'u pergjegj kush, a rrī e prit, a nisu nė pūnė t’ande.

§.136. Po u shtyne e ēile deren, shpija xźhet e thyeme edhč e pruejtun, e cilla ką 500 grosh giobė, e rraqet e hupuna dy per nji.

§.137. Kanuni thotė: kush t’i a thejė shpin kuej, per nderė tė mārrun ką 500 grosh giobė. Flamurit (Bajrakut). e prej sendesh tė vjedhuna dy per nji tė zot't.

§.138. Vathi e gjās ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.139. Vathi i bletve ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.140. Ēerraniku i tamblit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.141. Koshari i drithit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

§.142. Me i a thye kuej shtegun e oborrit, t'arės, tė livadhit a tė kopshtit, qi i ką pąra shpije, ką 500 grosh giobė, e tė zott pūnen tė ndreqme.


KRYE I NJIMBDHTĖT.
GJAJA E GJALLĖ.
NYE I KATERDHETEPESĖT.
Bariu.


“Shpija e thyeme ka 500 grosh giobė e dy per nji tė zot’z”.

§.143. Bari thirret aj. qi i prīn tufės-gjās nė kullosė

§.144. Bariu rrogtąr āsht nė detvre me i a vū menden tufės tė mos t'i damtohet as mos t’i bāje dam kuej.

§.145. Po i bāni dam kuej bariu me gjā, i zoti i tufés e ląn e jo bariu.

§.146. Me i tretė ndo'i kambė berri bariut. do t'a bāje me dije tė zo'n e tufés, e, si i zoti si edhč bariu do tė perpiqen nė hetim tė tij.

§.147. Po i treti bariut ndo i berr pą shźj e pą dukė, i zoti i tufés ką tager me e ēue barin deri nė bé, po i u lą me bé, s'i ką tjeter detyrė.

§.148. Po thej qafen a u kafshue prej bishe ndo'i berr, bariu ā'nė detyrė me i a ēue shźjin tė zot't e tjeter detyrė s'i ką.

§.149. Po i a vodh kush ndo 'i berr bariut, detyra e kėtij āsht me e bā me dije tė zon e tufės, tuj i a kallxue vendin e kohen se kū e kłr u vodh, tjeter detyrė s'i ką.

§.150. Po duel cub barīu vetė, gjānė e vjedhun do t ‘i a kthejė tė zot't nė mėndyrė tė kanunit, edhč e perejellė nė pūnė tė vet. Nė mos e pasėt krye vietin, rroga do fi epet mje nė ditė, nė tė cillen u gjet nė faj.

§.151. Me vrą bariu cubin tuj vjedhė a tuj pretue tufen, gjakun e ēon te shpija e vet, e są per berr a tufé tė pretueme, i zoti do tė krepatohet.

§.152. Bariu āsht nė detyrė me rueitė gjān, e nuk do tė pshtetet nė tė thurun a tė pą thurun, sepse "gjāja do rojė, 'se hecė, e toka nuk luen".


NYE I KATERDHETEGJASHTĖT.
Skjapi a dashi i kumbonės ( Ogiēi ).


§.153. "Ndera e vathit āsht nė kumbonė".

§.154. Po u muer pré, per dhūnė a pre ndo 'i marazit e faqe bariut skjapi a dashi i kumbonės, e po s'u vrąn n'at hov, 500 grosh giobė i mirren pretarit e gjāja dy per nji.


NYE I KATERDHESHTATĖT.
Gjaja per gjymės.


§.155. Kryegjāja āsht e tė zot't, me cofé ndo 'i kāmė, dāmi āsht i tė zot't. Per vertetini do t'l ēohet tė zot't' shźji prej atij, qi e ką per gjymės.

§.156. Po u dhąn per giymės dhi a dele, pjella, kėmenda e leshi dahen per gjymės ndermjet zotnis e bariut.

§.157. I zoti s'āsht me detyrė me mendue as per krypė as per kėsollė, por bariu qi i mźrr per gjymės.

§.158. Po u dha viēi fźmen e u rrit nė derė tė bariut, si tė pjellė, pjella e parė āsht e bariut, qi e rriti, e bylmeti per glymės.

§.159. Po e prishi barlu bylmetin e glās, qi ką per gjymės. detyrė i a ką tė zot't a pjesen e bylmetit a piellen.

§.160. Gjāja per gjymės nepet e mirret gjithherė nė vieshtė.

§.161. Lopa per pėr gjymės i sjellė tė zot't 4 okė djathė e 2 okė tlyen.

§.162. Nė dhetė krenė dhi, i zoti mźrr 5 okė tlyen gjymės oke per krye.

§.163. Nė dhetė krenė dele, i zoti mźrr 5 okė tlyen gjymės oke per krye.

§.164. Nė djathė s’ką tager i zoti as nė tė dhive, as nė tė deleve.


NYE I KATERDHETETETĖT.
Kryegjaja.


§.165. Kryegjāja āsht e tė zot't, e cilla as nuk shtohet, as nuk dnohet kurr.

§.166. Kryegjāja kurr s'cofė.

§.167. Lesht e kmenda e kryegjās āsht e tė zott.

§.168. Pjella āsht krejt e bariut, mje qi t'i rritje nė derė kryegjāja.

§.169. Bylmeti dahet si tė bāhet ndermjet tyne. Vende vende bylmeti nuk nepet aspak.

§.170. Po u damtue ndo'i kambė berri, dami āsht i bariut, e do t'a pertrījė per me e mbushė numrin.


NYE I KATERDHETENANDĖT.
Gjaja me pergjegje.


§.171. "Gjāja me pergjegje nuk mirret".

§.172. Po more gjān per giymės, detyra e pergjegjes nuk tė lidhė, dami āsht i tė zot't.

§.173. Po u shkaktue dami prej pąkujdesit tė bariut, dami āsht i tij e giānė e damtueme do t'a pertrijė.


NYE I PESĖDHETĖT.
Dosa per gjymės.


§.174. Po u muer derku fźmen per gjymės e porsą t'a daje dosa, edhč e rriti aj, qi e mure, pjellen e saj do t'a dajė per gjymės me tė zo'n.

§.175. Dosa i jet bariut, qi e rriti, per tė cillen do t'i apė zot't nji derk mā teper.

§.176. Po s'u mbarrs dosa n'at vjetė, bariu nuk mund t'a shes as s'mund t'a presė, por do t'a lājė qi tė pjellė nji herė.

§.177. Po u kervis dosa e puell e i shkuen dam dirqt pą i dą e āma, do t'a ruej bariu mje qi tė mbarrset e tė pjellė sė dyti, e dirqt dahen si nė 174.

§.178. Dirqt dahen 'si t’i dajė e āma e jo para.

§.179. Po u dha per gjymės dosa e rritun, pjella dahet per gjymės, e dosa i kthehet tė zot't, per tė cillen do t'i lźhet bariut nji derk mā teper.


NYE I PESĖDHETEPARĖ.
Steli i qźnit.


§.180. Qźni i hekurave ką stelin e vet.

§.181. Steli āsht tbāna e rojsit tė shpis e tė vathit.

§.182. Po vrau kush qźnin nė stel tė vet, i ką 500 grosh tė zot't tė qźnit.

§.183. Qźni i hekurave lshohet mbas darkėsh tė mdhaja, e rrin zgjidhė mje qi tė dalė drita.

§.184. Tė shkrepunit dielli, qźni i hekurave do tė gjindet nė stel me hekura nė qafé.

§.185. Po t’u turr qźni n'udhė tė madhe, si tė dalė drita, e nuk mund i pshtove pą e vrą, edhč e vrave, peng e plak nuk mund tė lypė i zoti i qźnit, per arsye qi "Udha e madhe nuk ląn gjā".

§.186. Po t'u turr qźni nė ēdo kohė tė ditės, i drodhe pushken edhč e vrave, tuj i rą a ballit a krahnorit, qźni shkon hupės.

§.187. Qźni nė dam vritet, por at botė veē kłr tė gjindet me "mish nė gojė" b.f. tuj tė bā dam ndo 'i kambė berri nė tufé.

§.188. Qźnit nė mal, tuj shkue mbas tufés sė vet, s'i pritet gjygji: po e vrave, ląn qźnin.

§.189. Prifti nuk mundet me mbajtė qźn hekurash te Qela (Kisha), per arsye qi Prifti do tė gjindet gati natė e ditė per ēdo nevojė tė popullit.


NYE I PESĖDHEDYTĖ.
Kau mė hu.


§.190. Po desht me mbajtė qźn hekurash Prifti, as natė as ditė nuk mund t'a lirojé prej hekurash.

§.191. Kau mė hł po e dimnoi bulku, ką nji barrė drithė, po e dimnoi i zoti ką nji barrė e gjymės,.

§.192. Po u vodh kau mė hł, bulku e i zoti i kaut do tė rreken nė hetim tė tij.

§.193. Kapucarin do t'a lajn zbashkut, są niani tjetri.

§.194. Po i vojt mendja tė zot't, se bulku i a ką damtue kąn, ky do t’i lahet me bé.

§.195. Po e kaptoi kan bisha a e xū' giarpni nė mal e bulku e gjet cofźt, do t’a ēojė tė zot't Ikuren a ndo'i shźj tjeter.

§.196. Po hupi kau pa shej e pą dukė, bulku do t’i ligjohet tė zot't me bé, se nuk ką gisht nė dam tė kaut.

§.197. Po s'e ngau kan bulku, aj pasėt e grazhdofėt, porse tė zot't i a ka hunin

§.198. Bulku do t’i ēoiė tė zot't bimen te dera.


NYE I PESEDHETETRETĖ.
Bleta.


§.199. "Vathi i bletės i thyern ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't."

§.200. Vathi i bletve, kah Kanūja, i parazohet shpis sė thyeme, vathit tė gjās, kosharit tė drithit e ēarranikut tė tamblit.

§.201. Kush tė viedhė nji zgjue bletet nė vathė, vathi xźhet i thyern, prą ką 500 grosh giobė, e tė zot't dy zgjoj per nji.

§.202. Po i rą mohit, bén e ką me 12 poronikė, 6 tė niehun e 6 tė paniehun.

§.203. Zgjoni i bletės me miza mbrendė, mbas ēmimit tė Kanūs, bān 50 grosh.

§.204. Oka e mjaltit bān 5 grosh, oka e dyllit 5 grosh.

§.205. Bleta e hikun, qi xźn vend nė pźmė a gardh tė huej, āsht e tė zot't, qi i vźhet permbrapa, e i zoti i pźmės a i gardhit nuk mund t’i a ndalė.

§. 206. Bleta e hikun prej vathit tė vet, po zū' vend nė pźmė a gardh tė huej pą e mārrė mbrapa kush, i zoti i pźniės e i gardhit ka tager mos me i a dhānė kuej e me e ndalė per vedi.

§.207. Bleta, qi Ishoin, do tė mirret mbrapa kambė me kaimbė e do tė ndiqet mje qi tė zatesė kund, e, kūdo qi tė ndalet, e mbiedhė i zoti.

§.208. Po Ishoi bIeta edhč shkoi me zatetė kund pą e mārrė mbrapa kush, ajo qi t'a gjźjė mā i pari, e mbledhė per vedi.

§.209. Po u ēue kush atie vonė, edhč i duel zot bletės sė hikun, pą e pasė mąrrė mbrapa, kanūja nuk i a gjegjė vajin e bé per bletė nuk i epet kuej, per arsye qi nuk mundet kush me thānė se kjo bletė āsht e źmja, po s'e pat marrė mbrapa kambė me kamdė kłr i hiku, 'se "bletė kjo, bletė ajo".

§.210. Bleten e gjetun nder kopshtīje tė hueja a nė rrethīnė tė shpis sė huej nuk mund t'a mbledhė kush, āsht e atij, nė kopslitė a rrethīnė tė tė cillit u gjet.

§.211. Bleta e gjetun nė mal a nder prozhme tė hueja, po kje larg shpijash, āsht e atij, qi e gjet.

§.212. Bleta e gjetun nder shpella té shkambījve tė vendit tė huej, po kje larg shpijash, āsht e atij, qi e gjet. per ndryshej āsht e atij nė rrethīnė tė tė cilit u gjet.


KRYE I DYMBDHTĖT.
PRONET.
NYE I PESĖDHETEKATERT.
Caktimi i pronvet.


§.213. Shkaf ā'shpi, qi qet tym, do tė két pronet e veta.

§.214. Plangu i shpis ką oborr e kopshtė, ką vźshtė e arė, ką livadh e xāna, ką udhė e shteg, ką kufij si nė mal, si nė vrrī, si nė fushė.

§.215. Tė gjItha tymet kart pjesė nė kujri.

§.216. Ara, vźshta, kopshti e livadhi, xāna, prozhme e zabele, jānė tė dame me kufij.

§.217. Kujrija, mali e bjeshka jānė tė perbashkta si per te ngulun tė tbanave, si per landė e almiste, si edhč per drū.

§.218. Shpijat plangēore munden me pasė mā se nji per tekė (thuper), qi u kan mbetė trashigim prej tė dalunve faret.

§.219. Aj, qi tė shkojė me ngūlė vathė a tbānė nė bjeshkė, me truell, kopshtė a ndo'i copė arė, po desht me i ēilė i ēilė e jesin tė tijat, e nuk mundet kush as me e ndalė e as me e xjerrė prej atij vendi.

§.220. Mrizat a lisat, qi lźn kush per me mrizue gjān, nuk mund t’i a presė kush, pse jānė t'atij, qi nguli mā i pari n'at vend.

§.221. Me u dyndė nji shpi e me u zhgulė fare prej katundit tė vet, po s'e shiti trollin e token, ashtū do t’i rrīje e nuk ką tager kush me ngulė mbė 'to.

§.222. Po shiti token me lang e me plang, vendi i tbānės āsht i tij, e mje qi tė qindrojė shpija e tij, nuk mund t'i pushtojė kush.

§.223. Se e cilla shpi e katundit nė Flamur ką tager me shtī nė pūnė aq tokė nė kujri sa' tė pershīje rreth e rreth me głr tė hjedhun me dorė tė majtė.

§.224. Aty, kū tė fillojė me mifé do Vulet kambkryq, do tė mārrė nji paperdhok nė dorė tė majtė, edhč e hjedhė nė kater ānė kryq e rreth vedi aj vend āsht i tij. Heret kan pas doke me hjedhė latushen (spaten).

§.225. Token e ēilne nji herė a per kopshtė, a per arė, a per tbāanė, edhč ne e lashtė djerr i zoti per qinda vjeē, tjeterkush i katundit as i flamurit nuk mund tė hījė me e pūnue. Djalė mbas djalit jet e tija. qi e pat ēilė i pari. (Malcija e Lezlies).

§.226. Aj, qi mos t’i biej mbrapa tbānės sė vet per 10 vjet. mbas 10 vietėsh i del dore e i jet
aij, qi t'a xājė i pari. (Oroshi)


NYE I PESĖDHETEPESĖT.
Me ba vlla kėnd nė katund.


§.227. Me bā vllą kend nė katund, don me thānė me pelqye nji shpi tė flamurit tė huej, qi tė mundet me ardhė e me ngulė nė katudn tė flamurit tjeter.

§.228. Si t'a bājė vllą at shpi katundi, kushdo i kėtij katundi mundet me i a shitė token, porse nder kater kufijt.

§.229. Nė bjeshkė, nė vrrī e nė kujri, si tė katundit si tė flamurit gjā s'i shitet e pjesė zotni mi nuk mundet me pasė kurr, sā per kullosė e per drū e almiste i nepet lirija e perdorimit per nderė.

§.230. Zyrevet tė perbash k ta tė katundit do Vu pergjegjet.

§.231. Mort e darsem. peng e giobė e uhąn e miellit e ką uhazisht me katund. Do t'apė giobė, ashtū edhč ne pjesė tė giobės ka tager.


NYE I PESĖDHETEGJASHTĖT.
Kujrija.
“kujrija shkon pėr tym”


§.232. Kuirija āsht vendi, qi e ką perbashknisht nji katund a nji flamur per kullosė, per landė, per drū, per gjojė e per tjera nevojė.

§.233. Kujrija nuk dahet, por, są shpi a tyme tė jenė nė katund, kan tager nė kujri tė katundit, e są tyme tė jenė nė flamur, kan tager nė kuiri tė Flamurit.

§.234. Visarin e kujris s'mund e shesė nji pą tjerė, dāmi e fitimi āsht i tė gjitha tymeve tė katundit a tė flamurit.

§.235. As arė, as včshtė. as kopshtė s'mund tė ēilė kush nė kujri. pą u pushue pūna prej gjith katundit a prej tlamurit.

§.236. Kush vźn ndo'i pźme nė kujri, aj, qi e vuni, ką tager mbi landė tė sajė e mund t'a presė kur t’i mbushet mendja, porse tjeterkush nuk mund t'i a ngulė spaten.

§.237. Pźma e landa e vūme nė kujri, āsht e atij, qi e ką vū, porse kokrrat i han kush tė mundet pą muejtė me i ndalė aj qi e ką vū.


KRYE I TREMBDHTĖT.
KUFINI.
NYE I PESĖDHETESHTATĖT.
Kufijt e tokės nuk luhen.


§.238. Kufini perbāhet prej gurėsh tė mdhaj e picigiatė edhč ngulen są nen, aq mbi dhé. Per kufi mund tė sherbejė edhče ndo'i landė e montueme.

"Guri i kufinit kąa dishitarė mbrapa".

§.239. Guri i kufinit ką per rreth dishmitarė. Kėta jānė a gjashtė a dymbdhetė paperdhokė (gurė tė vogjel), tė cillt vorrohen nen dhé rreth e rreth prit tė kufinit.

§.240. Nė tė ngulun tė kufijve, posė shpijave nder fjalė, duhet tė jenė edhč pleqt e katundit, pleqt e flamurit e saą mā shum prej tė rish e fmish e edhč prej katundesh tė rrethit, qi tė mbahet nė mend kufini.

§.241. Se e cilla tokė. po kje arė a livadh, kopshtė a vźshtė, prozhem a zabel, xānė a ograjé, a rrethi i shpis, katundi me katund a Flamuri me Flamur e shpija me shpi, kan tė damet me kufi.

§.242. "Kufini i ngulun nji herė, nuk luhet mā".

§.243. Eshtent e vorrit e guri i kufinit faqe Kanunit jānė paraz. Me lueit kufinin āsht nji si me lueit me eshtent e tė dekunve.

§.244. Aj, qi tė hījė me dą kufij, a me drejtue ndo'i kufi tė harrue, do t'a mārrė nė shpirt, do tė ngarkojė nė cup tė krahit nji głr e nii būcė dheu, e do t’u prije dy shpijave a dy katundeve, a dy Flamurve, tuj ngulė kufinin e ri a tui kallxue shźjet e kufijve tė vjeter.

§.245. Me głr e dhé nė cup tė krahit, plaku, qi prīn nė tė dąm tė kufījve tė vieter, do tė perbehet para se tė niset.

§.246. Mėndyrėt e bés mbas Kanunit jānė njekėto:
1) Per ket głr e dhé (ase per ket peshė), me tė cillat e ngarkova vedin, per shka kam pasė ndie prej sa parėsh, vźset e kufijve jāné kźnė sikurse do tė ju diftoj tash, e mė są m'ą mźrr mendja e shpirti, s'do t’i randohem kurrnjanes lagje".
2) Ter ket peshė, kėtū e kėtū kan kźnė kufijt e hershem e kėtūu po i nguli edhč un. bajsha n'at jetė, nė kjofsha tuj iu rrźjtė."
3) Ter ket peshė, e cilla m'u randoftė n'at jetė, njekėtū jānė kźnė shźjet e vjetra tė kufijve, si mė ką pasė kallxue tatgjyshi, kłr ishe carnerdhok e bari dhizėsh me 'tź. Aj e ką pasė mārrė n'at jetė, se kufijt jānė kėtū e kėtū, e per mbas fjalės sė tij edhč un po e mārr nė shpirt."
4) "Mu randofčt nė ket e n'at jetė kjo peshė, mos shkosha me shpirt kah kufijt e vjetėr."

§.247. Si t'a mārrsh me peshė (si t'a mārrsh gurin e kufinit nė krah), s'ką burrė, qi mund t'a luej.

§.248. Po i u dha plakut guri e plisi, i vūni nė krah e u vū per me diftue kufijt, nuk mund tė dalė kush me e ndalė, por i thohet: Prīj prą, e mos pūnojsh me tė drejtė, kjo peshė tu randofčt n'at jetė!

§.249. Si t'a ngulė kufinin plaku, do tė mbajė doren mbi 'tź edhč thotė ai qi e luejtėt ket głr, atij i u randofčt n'at jetė"

§.250. Kush t'a luel kufinin me qellim qi me ngatrrue a shpin me shpi. a katundin me katund, a Flamurin me Flamur, i shtym prej sė folmesh e sė falmesh. po u hetue, posė giobes e faqes sė zezė, atij i randohen edhé damet, qi do tė shkaktohen prej kėtij ngatrrimit.

§.251. Po u bā ndo'i vrasė mbas ngatrrimit tė kufinit tė luejtun. Ngatrresi do tė lajė per giobė 100 desh e i ką, e grīhet katundisht.


NYE I PESĖDHETETETĖT.
“Kufini nuk ban lak.”


§.252. Per me shporrė ēdo pamarrveshtje, kufini s'do tė lakojė e s'do tė shkojė dredha-dredha, por do tė ēajė drejt.


NYE I PESĖDHENANDĖT.
“Kufini i fituem me gjak.”


§.253. Me u shty kush mbrenda kufinit tė huej pą diejtė se āsht vendi i huej, e kush s'i shkoi te dera as s'i bāni zā, per me i thānė se ką kalue ne e huejen, edhč nė pasėt bā ndo'i dam nė landė a nė shkado diten e pengut, s'i vźhet me lą gjā per dame tė bāme, veē se del vendit, mbasi duel i huej

§.254. Po u kapen per kufij vllazen, a kushrīj, a fisi me fis, a katundi me katund, njiqind me u vrą, veēse fiken, se kufijt nuk luhen. Pengjet e Pleqt do t’i shgatrrojn.

§.255. Me ndollė vrasa mund nė kohė tė tė damit tė kuffjve, a me qillue vrasa nder bari nė mal, tui u shty nder vedi per kahė kufiit e kullosės nė mal a nė bieshkė, atbotė kputet ēdo pleqni per kah vendi i kufinit. "Aj mé lypi pashtrakun, un i a ktheva hekurin e ēarkun". Aty kū t’u ngulen muranat, jet vendi i kufinit.

§.256. Gurėt e muranave lesin per kufij per gjithmonė.

§.257. Me qillue se vriten dy vetė flakė per tlakė e bukur larg prej shoqi shoqit, kufini i njanės lagje jet ke murana e njanit. e i tjetres ke murana e tjetrit.

§.258. Vendi. qi āsht nderrnjet dy muranave, jet i tė dyja lagjeve.

§.259. Me ndollė se i vrami nuk rrxohet prej pushket, e i ep zźmer vedit e shtyhet, kū tuj u ēue, kū tuj u rrxue rrshanas kah kufini i huej, sado kthellėt me hī, aty kū tė rrxohet, e i lodhun prej varret, des, i varret murana, ajo muranė jet per kufi, edhepse nė vend tė huej.

§.260. Vendi i jet atij katundi e Flamuri, tė cillvet u perkitte i vrami, qi u shty, e s'ką burrė, qi guxon me luejt muranen, qi mbet per kufi, pse u muer me gjak e me rradake tė lamun.

§.261. Ky tager āsht vetem kłr tė vriten per kufij e jo per ēdo vrasė.


NYE I GJASHTĖDHETĖT.
Kufini i fituem me “Gurapesh” a me rrasė tė ngarkueme.


(Heret heret, kłr ską kźnė pushka ndoshta, nė tė dąm tė kufive qitej nė pūnė gurapeshi per kufije t'aferta, e per tė lartat bāhej gadi nji rrasė a głr są bindi me nji "kush i del!" d.m.th. me u ngarkue me tź.).

§.262. Dy flamuret e ngatrrueme do tė gjźjshin ka nji burrė tė fuqishem e tė dąmt e kufive do t’u lźhej atyne.

§.263. Me guraesh: Aj, qi mbrrijte me hjedhė gurin kah vendi i huej mā larg, aj vźnd i jitte flamurit tė tij. Mā ēiltas: po e ferfllova gurin un mā larg, t'a mirrshe at vend ty, po e ferfllove ti, m'a mirrshe vendin.

§.264. Me rrasė a gurė tė madh nė shpinė: tuj ngarkue rrasen a gurin, shtyheshin rnje qi jitshin nen tź. Aj, qi shtyhej mā larg, vendi i kufinit tė flamurit tė tij do t’jitte aty. (Si i Nen nderfandori nė Fusha tė Lugjeve nė Mal Shźjt tė bjeshkve t'Oroshit.)


NYE I GJASHTĖDHETEPARĖ.
Kufini i ngulun me “spatė”.


§.265. Po mė ngushtoi nevoja me xjerrė ndo'i landė a prej se s'kām bjeshkė, ase nuk mund tė gjźjė aso lande, qi mė lypet, rroki latushen (spaten) e hīj nė bjeshkė tė huej. Mbas krizmes sė spatės, vīnė rojtarėt e bjeshkės edhč mė gjźjn tuj trupue arrnej tė perhjedhun.

§.266. Po u shterngue me tė shpejt darnēori, e i punoi fuqija e krahve, edhč i dha spatės tuj e ngulun rnje mė tū nė trup t'arrnźnit, e po s'mund e xueren rojtarėt e bjeshkės, kufini i flamurit tė kėtij, qi e nguli spaten, jitte aty. (Si i ką pasė ndollė Gjokė Buēės s'Kaēinarit me Kushnź.)

Oroe: Kufijt e fituem me gjak, me gurapesh e me tė ngulun tė spatės, do tė njehen nder kanune Vigājsh, per arsye qi per tė fituem tė tyen ką pūnue fuqija per tė shporrė marren e korin. Do tė kuptohen edhč mā kjartas, kłr tė fillojm me īmtue doket e Maleve t'ona.


NYE I GJASHTĖDHETEDYTĖ.
Udha e katundit.
“Udhėt janė drejt e tokės”


§.267. "Udha e shtegu nderrnjet dy megjeve lypė pashin e vet".
a) Udha e lagjeve tė katundit do tjét e gjānė tetė pllāmbė, kater pllāmbė niani, kater tjetri.
b) Per tė ngulun tė gardhit nderrnjet dy arnajve, do tė lźhen tetė pllambė: są njāni są tjetri.
c) Po s'kje udhė katundi, por udha e dy kufijarve, kėta, nė laēin rrugė nderrnjet, do tė lānė ka nji pllambė per shoq, ashtū qi kufini tė jesė nė mjedis, po s'lān rrugė, gardhin do t'a thurrin zbashkut.
d) Po u rrethue vendi me ledh, aq larg kufinit tė huei do tė fillohet, są āsht trashsija e ledhit.
e) N'u ndertoftė shpija, do tė ndertohet larg kufinit tė huej są xźn vend streha.
f) N'u ēilėt pusi, do tė ēilet aq larg, są mos t'a thithė ujėt e pusit tė kufijarit, ase są āsht e gjānė gryka. "Ujėt āsht gjaku i tokės."
g) Po u vū ullīni a fiku a ēdo landė e dobishme, do tė vźhet pźsė kambė larg kufinit tė huej, po su bajtė, do'vū dhetė kambė larg kufinit.
h) Po bīni landa mbrenda kufinit, porsč teper afer kufinit tė tjetrit, po s'e shkmesi i zoti, kufijari ką tager me e shkmesė e me largue damin: "Jezullin e huej shkmese, mje kū tė mrrīje kmesa".
i) Po desht kush me vū ndo 'i landė ēfaretdo, dhetė kambė do t'a largojė prei kufinit tė huej.
j) Landa a péma, qi i bān dam arės sė huej me hije, a do t'a zhgulė i zoti, a do t'i a lajė darnin e pervjeēem tė zot't t'arės (Malėsija e Lezhės).
k) Kush t’i presė kuei a lande a pémé rreth shpijet, veē prej mnijet, 500 grosh do t’i lajė tė zot't tė landės a tė pźmės sė preme.


NYE I GJASHTĖDHETETRETĖ.
Udha e madhe.


§.268. Udha e madhe do t'jét e gjānė aq, są mund tė kalojė kali me barrė e qét me zgiedhė.

§.269. Udha ndjekė dellin, e s'ndalet as mund pritet.

§.270. E mira e perbashkėt i paravźhet dāmit tė veēanėt.

§.271. Pūna e largon udhen e madhe, porsč s'mund e qesė nujė, kū mbytet bagtija, as nė shkallė (shkamb), kū then qafen bagtija".

§.272. Po e largove udhen e katundit prej vendit t'and, nuk do t'a terthorzoish shum, edhč mundim e sė ndreqmes do t'a hjekish vetė.

§.273. Po e ndreqe keq, nė tė gjet dami ty, e paē per vedi, po e gjet dami tjetrin, ty tė zhgarkohet, e do t'epsh arsye permbas damit.

§.274. "Udha e Flamurit do tė jét e gjānė aq, są āsht e gjatė shtīja e Flamurit".


NYE I GJASHTĖDHETEKATERT.
Udha e verbėt.


§.275. Shtegu a kapercyelli a, mbas kanunit, udha e verbėt, po kje nė kater kufij t’ue, ndryje e token pūnoje.

§.276. Po kje shtegu i kźnė gjthherė, kū kan kalue kambsorėt (shokėt e katundit), porsč tuj t'a shkaktue dāmin nder amaj. kopshtīje, nder vźshta e nder pźmajė, ne e mbyllsh. do tė ēilish nji tjeter., por jo teper nė tė rrethuern.

§.277. Po kie shtegu i lshuern per nderė e me fjalė, e tė del dhūnė, ké tager me e ndry, e, me i lshue fjalė katundit tė mos tė bije mā aty pari.

§.278. Po kje shtegu kū kan kalue shokė, krushq me nuse e percjellsa me tė dekun, a kah Kisha a kah vorret, e kźnė aty rnotit, nuk mund e ndrysh.

§.279. Per tė luejtun tė ēdo shtegut duhet, dąemos, pelqīmi i katundit.


NYE I GJASHTĖDHETEPESĖT.
Pashtraku.


§.280.’’Pashtrakun epe vetė, perndryshe t’a marrin edhe me perdhuni’’.

§.282. Po u xū nji tufé e hueja nė mal a nė vrrī tė flamurit tjeter, i zoti i tufės do tė lajė pashtrakun.

§.283. Dāmi i pashtrakut do tė lahet me krye berri.

§.284. "Kumbona e ogiēit nuk mund, tė mirret pashtrak, āsht ndera e tufés.

§.285. I zoti i mallit nuk ką tager me prekė tufen e as me mārrė me dorė tė vet berrin, dora e tė zott tė tufés do t'i a apė vetė berrin per dām.

§.286. I zoti i malit nuk ką tager me zgiedhė berrin, por do tė mārrė at berr, qi t’i apė dora e bariut.

§.287. Njiqind herė nė ditė nė hīfėt tufa e huej nė mal tė huej, aq berre do tė lajė i zoti i tufės.

§.288. Po s'u gjegj bariu me lą pashtrakun, e u ēue i zoti i malit me disą shokė edhč i rą pré tufės nė mal tė vet, atbotė si katundi, si flamuri perkrahen pretarit, e lypin arsye prej tė zot't tė tufės. Katundi e flamuri i bariut a do t'a ngushtojn me lą pashtrakun, a do tė hjekin dore prej si.

L I B R I I P E S Ė T

P U N A

NYE I KATERDHETEGJASHTĖT.
“Puna len shtegun”.


§.289. Puna e largon udhen e madhe, porsé s'młnd e qesė nd'ujė, kū mbytet bagtija, nė shkallė (shkamb), kū then qafen bagtija" (Shif Nye LXIII, "Udha e madhe" 271.)

§.290. Po tź kaloi mun neper vend t'and udha e madhe e t’u mbush mendja me e ēilė at vend, udhen młnd t'a largojsh, porsé nuk młnd e qesish neper prroje e rmore a buzė ujnash, as me e njitė shkrepave e shkambijve.

§.291. "Puna e luen shtegun". Po t’u rnbush mendja me punue at tokė, neper tė cillen āsht shtegu i katundit, punoje, porsé shtegut do t'i gjźjsh vend.

§.292. Kanūja s'don qi t’i bahet kuej dām toka, e prandej thotė sč "Shaterkazi e luen udhen", porsé udha e shtegu do tė perligien me nii vend tjeter.


NYE I KATERDHETESHTATĖT.
Bulbu.


§.293. Bulg thirret njaj, i cilli hinė me punue token e njaj zotnije.

§.294. Zotnija do tė kujdeset me ndertue nii ksollė, §.mdheskė a kullė per bulg e per shpiarėt e ti).

§.295. Per qe, si tė baj me zotnin.

§.296. Po pat qet e vet bulgu, punon, token e są, per hu, si tė vendohet me tė zo'n e tokės.

§.297. Po s'pat qet e vet bulgu, nuk młnd t'i mārrė njeti, por tź zotnija i tokės.

§.298. Almiset, hekurishtat e tė prefunt e tyne, jānė nė shpinė tė bulgut.

§.299. Me dą e me reshtė ujėt e vis, e me jau vū menden dasave, detyra e bulgut āsht.

§.300. Po theu ujėt e vis nė rend tė huej e nė mende tė vet bulgu, dāmin e ląn bulgu.

§.301. Me i ēilė qerme (hendiqe) tokės, detyra āsht e zotnis e jo e bulgut.

§.302. Tė thurmen e tokvet e ką bulgu e jo zotnij a.

§.303. Lavrimin e tokvet, tė mjellmen, tė mifinen, t'ujtmen, tė korrunt, tė ēveshunt i ką bulgu e jo zotnija.

§.304. Gjithshka tė mbjellė bulgu nė tokė tė zotnis (ēdo bīmė), do t'a dajė me zotnin mbas vendimit, qi tė ken bā.

§.305. pźmė (fiq, arra, shega, molla dardha e kėso tjerash) bulgu i shkundė e i mbledhė e i dąn pergjymės me zotnin.

§.306. Bulgu ką tager me ēilė nji copė kopshtė nė tokė tė zotnis e kėtź per vedi, są per lakna, qepė, hudra e per perime tjera.

§.307. Nė vźftė edhč duhąn n'at kopshtė, e ką per vedi.

§.308. Nė vźftė bulgu a duhąn a kertolla jashta kopshtit tė caktuem, i ką pergjymės me zotnin.

§.309. Ne e pasėt bulgu gjān e zotnis pergjymės, kashta i rrīn bulgut e me pleh do tė plehnohen tokėt. Mundin e pūntoris e hjekė bulgu.

§.310. Nė pasėt livadhe tė njituna me tokė tė bukės, bulgu i kositė e sānen e dąn pergjymés me zotnin; porsé tė thurmen e t’ujtmen i ką bulgu.

§.311. Kullosen e livadhevet e ndalė bulgu, qi i ruejti, i thurri, i ujti e i kositi e zotnija nuk młnd t’i a apė tjeterkuej, porsé edhč gjaja e zotnis do tė kullosė nder'to.

§.312. Sanen e livadhevet bulgu e vźn mulląr, porsé tė bajtmen e ką zotnija.

§.313. Tė korrmen, tė qiruemen e tė shimen e misrit e ką bulgu, perposė ne e mbledhėt zotnija nder koteca rrūm a kallzė edhč e grumbullon n'oborr tė vet; atbotė bulgu i a bąn e per tė qiruemen mendon zotnija.

§.314. Per t'ujtun tė perimevet tė kopshtit, bulgu mčrr ujėt nė rend tė tokve tė zotnis.


NYE I KATERDHETETETĖT.
Farkatari.


§.315. Farkės (si edhč Kishės, mullīnit e perbūjtores) s'i pritet kush mik".

§.316. Farka e ką me rend, si edhč mullīni".

§.317. Farketari do tė farkojė me at rend, qi i bjen kush hekurishtat.

§.318. Farketari nuk do tė shikjojė dashamirisin, as nuk do tė veēojė tė pasmin prej tė papasmit, tė largtin prej tė ngiatit. Detyra etij āsht me i a vū menden rendit.

§.319. Mundi i farketarit lahet koshiq per pendė tė dheut.

§.320. Farketari āsht nė detyrė me farkue, porsé hekurin do t'i a bijė sč i cilli per vedi.

§.321. Rrshiqi, frysi, kullma e tjera vegla jānė tė farketarit. Eshken do t’i a bijn tė zotėt e hekuravet.

§.322. Detyra e farketarit āsht me mabathė e me prefė hekurishtat rrokull vjetit.

§.323. Tė zotėt e hekurishtavet kąn diten e vet tė caktueme ką nji herė nė vjetė; e nė két rend tė farkimit i a kąn detyrė farketarit buken e ditės e pūntorin. Rrokull vjetit s'i kanė detyrė.

§.324. Farketari āsht i lidhun me farkue per nji vjetė e nuk młnd tė kthejė kend.

§.325. Po shtoi gjā prej hekurit tė vet farketari, tė zotėt e hekurishtavet do t'i lajn tė hollat per hekur, qi ką prish perta.

§.326. Per farkim tė vargojve, tė kurthave, tė hekuravet tė qźnit e tė hekurīshtave tjera, qi nuk hijn nė bulki, po desht kush me i farkue, mundin e farketarit do t'a lajé posaēe.

§.327. Rrogen e farkimit s'āsht nė detyrė kush me i a ēue farketarit tź dera: do tė dalė vetė me e mbledhė.

§.328. Farketarin me shpi tė tij nuk i kapė detyra e ushtris.

§.329. Detyra e farketarit āsht me farkue ką nji spatė krye dhetė vetėsh tė katundit tė vet, qi dalin n'ushtri.

§.330. Farketari, me giithė tė shpis sė tii prej kurrnji zyres sė katundit nuk āsht i jashtūem.


NYE I KATERDHETENANDĖT.
Mullini.


§.331. "Mullīsi e perbūjsi do tė flźjn nė njānin brryll".

§.332. Mullīsl do tė rrījė gadi nātė e ditė są per rojė tė barrve, są per tė bluem, są edhč mos t'u hupė giā barrtorve.

§.333. Gjithshka t’u dorėzoin mullīsve barrtorėt, do t'a mārrin me pergjegj*e.

§.334. Po hupi gjā, dāmi āsht i mullīsit e jo i barrtorit, aq są u hupi mullīsi, do fu lajė.

§.335. "Mullīni e farka e Un me rend."

§.336. Me at rend, qi tė vījn barrtorėt, mullīsi āsht nė detyrė m'u blue barrėt, pą pasė para sysh mik e dashamirė.

§.337. Mullini i lshuem katundisht ditėt e rendit i ką tė caktueme.

§.338. Po e pat tė zon mullīni, blīmi shkon si tė vījn barrtorėt, gjlthnji si tź farka, tź kroni e tź trapi. Tė gjitha kėto ndjekin rendin e t'ardhunit.

§.339. Po pate rendin e blīmit té caktuem, nji ditė a gjymės, shkove me blue edhč e gjete xānė, tager ké me ndalė gurin e me i a kputun blīmin, me i a hjekė millėt e drithėt e me blue vetė.

§.340. Nuk pate rendin e blīmit tė caktuem, shkove nė mullī edhč gjete njiqind barrtorė, do tė rrīsh me pritė, a shko nė mullī tjeter.


NYE I SHTATĖDHETĖT.
Vija e Mullinit.


§.341. Vija e muffinit, po kje e bleme me plang, nuk młnd t'a ulė kush, s'młnd t'a luej e s'młnd t'a thajė kush.

§.342. Kjo vi, po kje e bleme me āmė e me plang, thirret plangēore, prą, edhč nė thafét ara, gurėt nuk młnd t'i thajė kush.

§.343. Po kje nji vi, si e mullījve si e arrnajave, e me ujėt e kėsaj vije ujten arnājet e bluejn mullījt, gurėt e mullīnit do tjesin nė tė thątė e bīmėt do tė ujten per arrsye qi "Po s'pate shka me korrė, slé as shka bluen."

§.344. Są per brīmė tė mullījsve, pse u thajn gurėt e mullijve, qi ata kąn veēanerisht, kanūja nuk u a gjegjė vajin edhč i thotė sč "Per dugāj e per mulli nuk giobiten shokėt."

§.345. "Vija e mullīnit lypė udhen e vet’’.

§.346. Udha do tė jetė e gjānė tetė kāmbė, są kū młnd tė kalojė kali me barrė.

§.347. Kjo udhė lypet, pse do tė kalojė mullīsi me dlirė vin e per me reshtun ujėt.

§.348. Per tė reshtun t'ujit, gjithsą mullīs tė jenė, do tė dalin zbaslikut nė vi, aj, qi tė mungoje pa lźje tė shokvet (tė mullīsvet), do tė lajė giobė permbas sė premes sė mullīsvet. Nė két giobė nuk mźrr piesė tieterkush posė mullīsvet.

§.349. Po i diq kush ndo'i mullīsit nė shpi, kanūja e liron per tetė ditė prej ēdo pūne, qi t'a két katundi perbashknisht, e nuk młnd t'i shkojė kush tź dera, per me i a lypė pūntorin as per katund as per mullī.

§.350. Nibas tetė ditėsh do tė ēojė pūntorin, me kźnė edhč i Derės sė Giomarkut.


NYE I SHTATĖDHEPARĖ.
Vada.


§.351. "Vija e arnajeve nuk luhet as nuk ndalet."

§.352. Vija do tė jét qitė heret me njl farė tregut e tė lidhun ndermjet tė shoqnis, at treg tash nuk młnd t'a luej kush.

§.353. Vendet, neper tė cillat kalojn vijnajet, jānė tė shkeluna me Pleq e me giind: ajo e shkelme thirret e dāme edhč e kputme e āsht bā pleqni.

§.354. Pleqnija e ré s'mundet me shkelė tė vjetren, sepsč "Plak mbi plak kanūja s'bąn."

§.355. Shka kąn pą me udhė tė parėt, nuk młnd e prishin tė mbramėt.

§.356. Edhčpsč tė kjahet kush per vi, vaji nuk i gjegjet, pse vija ką pasė kalue neper at vend para sč ką fillue vaji: prą edhč n'u shkrīftė me pźgje, s'ką gjygj, qi młnd t'a ndalė vin.

§.357. Vija ką rrjedhė, edhč e ką bā vendin āmė, āma e bān vendin plang, prą aty do tė rrījė, do tė hecė e do tė pūnojė.

§.358. Prej plangut tė vet nuk młnd t'a luej kush kend. Punen s'młnd t'i a ndalė kush kuej, sepsč e ką bā themel: "themeli nuk zhgulet", a'nė kanū.

§.359. Vija si e arnąjave si e mullījve, āsht per tė mirė tė shoqnis: doemąs do tė kalojė nper nji vend. Ku ti bīe shesta. kanūja na vźn detyrė me bajtė si tė leten si tź randen.

§.360. "Per nji shpī s'lėhet mu thą nji katund". "E mira e perbashkźt i paravźhet dāmit tė veēanėt".

§.361. "Vija e katundit tė kalon rrāzė votret".

§.362. Tuj kźnė sč płnohet per tė miré tė perbashkėt kū t'i biei shesta vis, aty do tė kalojė, edhč psč nuk kź rend ujit né vi.

§.363. Ujėt nuk din tė dredhun termal e teposhtė: n'i raftė kryet kah vendi i yt, s'młnd e ndalish.

§.364. Si tė shestohet tė kaluemt e vis, e tė mbushet mendja me trajtue Shpin nder shźje tź vis, nuk młnd t’i luejsh. edhč votra me tė rą aty, rrāzė kėsaj do tė kalojė vija.

§.365. Po rą vija neper truell t'and, ti nuk młnd e ndalish, porsé shoqnia do t'a perligjė dāmin, qi tė gjźn, a tui tė bā pjestąr n'ujėt e vis, a me ēmim, a tuj tė lshue nji vend tjeter.

§.366. Po tė ngurroi mendja nė kryeneēi, vija sndalet, e mira e bashkaris e lypė: po s'u ndreqe me shokė, gjygji t'a mźrr vendin e mundet edhč me t’a bā giobė.

§.367. "Puna e ēon vin e ujit, por nuk młnd t'a ulė".

§.368. Me ulė vin e vadės kanūja s'e bąn, pse ksihte me dalė mā poshtė sč i āsht kźnė lshue masa, e kishin me mbetė nė tė thatė arėt e hueja.

§.369. Aj, qi tė vźhet me punue n'āmė a nė plang tė vis, a do t'a prishė, a do t'a ulė, a do t'a ēojė vin.

§.370. Tė prishmen e t’ulmen e vis kanuja s'e bąn, prą do tė ēohet.

§.371. Atź, qi tė perkasė nė plang tė vis per tė mirė tė shpis sė vet, kanūja s'e ndalon, porsé do tė shikjojė mos me i a sjellė dāmin kuej, qi mos tė mźjė ujėt, a mos tė shkojė vonė e ardhmja e ujit prej dredhimesh.

§.372. Po e luejti kush plangun e vis per fitim tė vet, nė detyrė āsht me punue vetė me e ēue mė tź, pą i dhānė kush ndimė e krah me pūntori.

§.373. Dami e fitimi jānė per shpi tė tij.

§.374. Po i u mbush mendja kuej me e ēue mā nalt vin e ujit, por nė truell tė vet, per me trajtue a mullī a valanlcė, āmen e ré tė vis do t'a qesė vetė, porsé ujėt do tė hecė neper vi plangēore.

§.375. Po e prishi kush vin e kuej deshtas, posė qi do t'a ndreqė, ai do t’u laj edhč dāmin rendarvet, a giobitet per mbas randsis sė fajīt.

§.376. "Vija e ré s'młnd t'a thajė tė vjetren".

§.377. Vija e vieter e ką xānė plangun e vet, prą vija e ré nuk młnd t'a thajė.

§.378. Kanūja ką vū két leēi tė mos shumohen vijnajet, sč nuk kishte me u dalė nė skāj padive e pegjčve.

§.379. Nji vi ką xānė plang kush e din tash są faqe nierit, s'ką prandej as plak as kanū, qi młnd t'a thajė me vi tė ré.
§.380. "Vīja e katundit ką dasat e veta".

§.381. Aj, qi ką rendin e ujit e qi i duhet me ujtė a aren a livadhin a kopshtin etj., vetė āsht nė detyrė me dalė e me xānė dasat.

§.382. Dasat e vis xźhen e hiqen me tė rąm a me tė mārrun tė diellit, a si t'a két kush ujėt: kreit a gjymsen e vis a nji kerēik.

§.383. Me shterrė vija qysh m'āmėt, a prej shinash, a prel sč u shperthye vetė, tė gjithė są pjestarė tė jenė nė vi, do tė dalin me e ndreqė e me e reshtun ujėt.

§.384. Po u thye ujėt nė vend tė ndonjanit, qi ką kerēikun nė vi, do t'a ndreqė vetė.

§.385. Po u thye vija nė vend tė njanit, qi s'ką pjesė nė vi, rendtarit Vujit i perket me dalė e me e xānė.

§.386. Po thej ujėt e vis bagtija, i zoti i saj do Vi a lajė dāmin tė dāmtuemit.


NYE I SHTATĖDHEDYTĖ.
Ujemi.


§.387. Ujemi i blīmit, qi mźrr mullīsi per sč tė cillen barrė, perbahet prej njij babūnie.

§.388. Mullīsi ką tager n'ujem, si gjithė i cilli pūntuer nė rrogė tė mundit. Pūntori don rrogen e vet, ashtū edhč mullīsi don ujemin e vet.

§.389. barrtori āsht nė detyrė me lą ulemin mbas sė premes sė kanūnit.

§.390. "Kishės, mullīnit, farkės e perbūjtores s'i pritet kush mik."

§.391. Nė mullī bluhen glithfarė kokrrash edhč msyn gjIthnduer nieri, seicilli per pūnė tė vet e nevojė tė vet.

§.392. Tuj shkue nė mullī, strajcen e bukės e mźrr seiciili me vedi e, są tė rrījė nė mullī, hąn buken e vet.

§.393. Mullīsi bluen jo per nderė, por per me marre ujem per fitim tė vet.

§.394. Mullīsi mźrr pergjegje per barrtorė e per barrė mié qi tė ngarkojė barren e blueme e t’u thonė "udha e marė".

§.395. Si tė shtegtohet barrtori e, porsą tė largohet prei hijes sė mullīnit i duel kush para e, a e vret a a mźrr kush kalin me gjith barrė, mullīsit as s'i pritet mik as s'i xźhet kryet, perposė n'i rafét ndore barrtori.


KRYE I KATĖRMBDHETĖT.
GJOJA

NYE I SHTATĖDHETETRETĖ.
Pėrcaktimi i gjojės.


§.396. Kanūj a nuk ką caktue ndo'i kohė per ndalim tė gjojės, nė ēdo stinė gioja āsht e lirė nder male tona.

§.397. Me ardhė kush me gjuejtė me langoj a me zagarė nder rrethe shpijash tė hueja, i zoti i vendit ką tager me e ndalė e mos me e lānė me gjuejtė.

§.398. Mbrenda kufinit tė huej nuk mundet me hī kush per gjojė; po muer két guxim kush, gjoia i ndalet e kthehet nė shpi pą gjā.

§.399. Po duel katundi katundisht me gjuejtė, gilthshka tė vrasin do t'a dajnė rrethas.

§.400. Pesėdhźtė vetė me kźnė tuj gjuejtė e nuk vrasin tjeter por veē nji leper, aq pjesėsh do t'a dajn.

§.401. Me dalė 50 vetė me gjuejtė e me

kźnė gjymsa me armė e gjymsa tjeter pą armė, paraz mārrin pjesen e gjojės, per arsye sč me nji qellim duelen nė mal. Tė pąarmatosunt u apin ndimė t'armatosunvet, kū me brīmė kū me rojė e kū me rrethim tė vendit.

§.402. Po e ēoi ndo'i gjā zagari i gjuetarvet, e kjo msyhet me kapercye udhen e madhe, udhtari, qi nolli atypari dredhė armen edhč e vret, nuk młnd t'a mārrė.

§.403. Shpźzi i vrąm āsht i tė zot't tė zagarit e, udhtarit, qi e vret, i lahet dāmi i fishekut me fishek.

§.404. Aj, qi t'a pergjakė a t'a vrasė shpźzin, i a mźrr "Shengjeten".

§.405. Shengjeta perbahet prej mushknish, e kaptinet per shpźz, qi bahen.

§.406. Shengjeta e derrit (thiut t'eger) perbahet prej kaptinet, mushknish e prej njij shollit tė Ikurės, qi dorėrasi do t'a ketė posaēe.

§.407. Aj, qi mźrr shengjeten do tė mārrė edhč shpatullen si tė derrit si edhč tė kaproIlit e mbas kanūnit do t'i a ēojė Priftit tė Fąmullis.

§.408. Dorėrasi, posė shengjetet, ką pjesė nė mish e nė Ikurė tė ēdo shpźzit tė vrąm, si tė gjith gjuetarėt tjerė.

§.409. Po duelen gjashtė gjuetarė me gjuejtė edhč vrasin nji derr, shengjeten e mźrr dorėrasi e misht e Ikuren e dajn zbashkut.

§.410. Po kjenė permbi gjashtė, dorėrasi mźrr shengjeten e krejt Ikuren e misht e dajn per krye gjuetari.

§.411. Po s'u hetue dorėrasi, shengjeten e mārrin tė gjitha pushkėt e shtīme, misht e Ikura dahen per krye gjuetari.

§.412. Mos qitėt lėkura e derrit aq parė opanga są gjuetarė tė jenė, do t'a presin e do t'a dajn copa copa.

§.413. Aj, qi e shiton shpźzin, i lir āsht me e mārrė mbrapa neper ēdo katund a flamur.

§.414. Me u vrą shpźzi i shituem prej gjuetarėsh tjerė, shengjeten e mźrr aj qi e shitoi, misht e Ikuren e dajn tė dyja lagjet e gjuetarve.

§.415. Shpźzi i shituem, po s'u ndoq prej atii, qi e shitoi, āsht i atij, qi t'a vrasė.

§.416. S'āsht kanū me e peshue nė kandąr misht e giās, por, si t'a coptojn aq pjesėsh są gjuetarė tė jenė, e qesin short si t’i biej kuej, ase i a lajn njanit edhč e dąn si t’i vijé per doresh.

§.417. Me ndollė gjuetarėt nė mal tu gjuejtė e, porsą tė qesin pushkė, bertet prej malit kush: "A e vrąt, or juni?" edhé u turren e erdhen, tuj e gjetė shpźzin pą u luejtė prej vendit e tė rrxuem prej pushke, ata bahen pjestarėt e gjojės, si tė gjith tjerėt.

§.418. Po shpejtuen gjuetarėt edhč e dynden shpźzin prej atij vendi nė tjeter, s'kąn tager n'at gjojė.

§.419. Po dole me gjuejtė, edhč t’u shoqnue ndokush me pushkė a edhč pą pushkė, nė vrafsh gjā, do t’i apish pjesė.


NYE I SHTATĖDHETEKATERT.
Shpezi i ndjekun mbas gjurmėsh.


§.420. Gjat e ndjekuna mbas gjurmėsh, po u gjeten tė hime a nė zgaver tė lisit, a nė shpel
Iė, aj, qi i ndoq e i gjet, do t'a rrethoje me gjurmé tri heresh lisin a tre rreshta gjurmėsh do tė bajė para shpellė.

§.421. Aty, kū tė shifen gjurmė, są per at herė nuk młnd tė hullet kush.

§.422. Njiqind dhelpna, shqerth a vjetulla tė ndjekuna prej njij tjetri e tė hime mbrenda gjurmėsh, nuk ką tager kush me u hłll, tagri āsht i gjurmve tė para.

§.423. E vūna per gjurmė nji shpez e del tjetri edhč m'a pret rrugen, pą diejtė sč ką kend permbrapa, edhč e mshilė nė shpellė a nė zgaver tė lisit, tui e rrethue tri herėsh me gjurmė, e mbas do kohe behem un, qi e pata vū perpara, nuk karn tager m'at shpez, āsht i atij, qi e mshili.

§.424. Po e vūna per gjurmė nji shpezė edhč e mshila a nė shpellė a nė zgaver tė lisit e u vūna me pré lisin a e msyna shpellen per me e xjerrė, ky mė del e hikė, e marr mbrapa edhč e ndjeki mjé qi mė futet nė shpellė a nė zgaver tė lisit tė gjurmuern mbas kanūnit, nuk młnd t’i shkapercej gjurmėt: do t'ulem aty me pritė mjé qi tė vījė i zoti i gjurmvet.

§.425. Si tė vijė i zoti i gjurmvet, mundin e sė premes sė lisit do t'a hjekin zbashku, e shpźzėt e xjerrun do t'i dajn.

§.426. Me bā me i kcye mendja tė zot't tė gjurmvet tė para e mos me lānė tjetrin me mārrė shpźzin e vet, qi i hiku e u mshil aty, kanūja i nep tager me mārrė shpźzin e hikun prej vathit tė tij nė vath tė huej.

§.427. Shpezi i ndjekun prej njanit, hikė edhč fūtet nė shpellė a nė zgaver tė lisit tė xānės a Vograjės sė huej, ky nuk młnd tė hījė mbrenda xānės a ograjės pą lźje tė zot't. Po desht me xjerrė shpźzin, do t'a dajė pergjymės me tė zon e xānės a t'ograjės.

§.428. Duel kush me gjuejtė e i u vū mbrapa zagari i huej, ēdo gjā qi tė vrasė, i zoti i zagarit s'ką pjesė. N'e kapėt me padi, pūntorin e ditės do t’i a lajė tė zot't tė zagarit: 5 grosh.


NYE I SHTATĖDHETEPESĖT.
Gjoja e peshkut.


§.429. Gjoja e peshkut, si edhč gjoja e giās, nuk ką ndalim tė caktuem prej kanūnit. Nė ēdo stinė tė vjetit gjoja e peshkut āsht e lirė.

1. Gioia nder lume e prroie.

§.430. Per tė gjatė tė rriedhės sė ēdo lumit, mbrenda kufinit tė katundit tė vet, mundet me gjuejtė peshk kushdo i katundit e nuk młnd t'a ndalė kush.

§.431. Mbrenda kufinit tė nii katundi nuk mundet me ardhė e me giuejtė nji i katundit tė huej.

§.432. Neper prroje, qi jānė nė nji lagje tė katundit, nuk młnd tė shkojė kush me gjuejtė peshk veēmas, por do tė dalė kuvendisht.

§.433. Są peshk tė xźhet, do tė dahet per tym t’asaj lagjje.

§.434. Po u ēuen pźsė gjashtė vetė prej nili shpije e prei njij tjetre nji nieri kalli i vetem, peskun e xānun do t'a dajn per shpi e jo per krye.

§.435. Nė prrue, qi āsht rązė shpis sė njanit, pą lźje tė zot't nuk młnd tė shkojė kush me gjuejtė aty peshk, por do t'a bajė me dije tė zo'n, e

ky, a shkon vetė, a ēon nji xevendsė tė vetin, a i ep lźje atii, qi e hetoi peshkun, qi tė gjuej lirisht.

§.436. Po u beh kush a mik a kushdo i katundit mun nė kohė tė gjojės sė peshkut, do z’i epet pjesa nė gjojė. Kanū āsht mos me percjellė as mikun as shoqin pą gjā.

§.437. Peshku, qi xźhet me rret, plumē, me perzivoj e kariqe, tė zotėt e kėtyne veglave mārrin ką dy pjesė tė gjojės.

§.438. Peshku i xānun do tė dahet me kokerr e aq pjesėsh a grumbujsh są gjuetarė tė jenė, e madnei dahet me short, si t’i biej kuje.

2. Gioja'e peshkut me kosh a me kofen.

§.439. Kofna a koshi nuk młnd tė vźhen per ball t'arve tė hueja, nen tė cillat rrjedhė lumi.

§.440. Po i u mbush mendja kuej me vū kofnen a koshin per ball tė tokve tė hueja, do tė merret vesht me tė zo'n e tokės e, per ne e lashtė ky me ī vū, si kofnen si koshin, do tė gjuejn zbashku, ase herė niani, herė tjetri.

§.441. Si tė vźjė kush kofnen a koshin, tjeterkush nuk młnd t'i vźjė permbi ta, edhčpse nė vend tė vet.

§.442. Po muer guxim kush, tuj vū kofnen a koshin permbi jtetrin vetem prej mllefit, katundi ką tager me u hjekė kofhat tė dyja lagjevet, e mos me i lānė me gjuejtė aspak.

§.443. Po pat kush per tė lshue ndo'i lāndė (trenė) neper lum e i bani me dije tė zotėt ekofnes a tė koshit qi t’i hjekin mjé qi tė kalojė landa, po nuk i hōqen e i shgatrroi landa, dāmi āsht i tė zot’t tė kofnes e tė koshit; i zoti i landės s'u ką ndo'i detyrė.

3,. Gjoja e peshkut me rrjell.

§.444. Nder hurdha a rider vende fujit tė ndźjun, qi gjinden mbrenda kufinit tė huei, nuk mundet kush me lshue rrjell per me mbytė peshk.

§.445. Po i dha lźjen i zoti i hurdhės, gjojen e dajn pergjymės.

§.446. Nė gjojė tė peshkut me rrjell, mźrr pjesė vetun aj, qi bjen ngarkicen e rrjellit.

4. Gjoja e peshkut me bąr.

§.447. Po u lshue bari neper hurdha, per tė gjatė tė lumit, a neper prroje, peshku i mbytun āsht i atyne, qi lshuen barin.

§.448. Per njizetekater orė nuk młnd tė hullet kush me gjuejtė nder kėto vende.

§.449. Peshkun e rnbytun me bąr, młnd t'a mārrin mbrapa tė zotėt e barit per tė giatė tė lumit, pą muejtė kush me i ndalė, edhčpse shtyhen per tė giatė tė katundeve tė Flamurit tė huej.

§450. Krye 24 (njizetekater) orėsh, tagri i atyne, qi lshuen bąr, mbaron.

§.451. Si tė jét lshue bari prej njanes lagje, lagja tjeter nuk mundet me lshue barin tjeter as mbi as nen ata, qi e lshuen perpara.


KRYE I PESĖMBDHETĖT.
TREGTIJA.

NYE I SHTATĖDHEGJASHTĖT.
Percaktimi i tregtis.


§.452. Kanūni i tregtis a blén e shet pą qyshke, d.m.th. me tė kputun, a edhč me qyshke, faqe dishmitarve, a edhč me kapąr.

§.453. Kapari āsht njaj grosh (tė hollash), qi epet para sč tė mirret nė dorė gjaja, qi blehet.

§.454. "Kapari t'a bān gjān fanden, porsé do tė lajshė shka tė jesish pertej".

§.455. Po dhae nji a njiqind grosh kapąr, ti jé i zoti i gjās sė kaparueme.

§.456. "Kapari i mārrun nji herė, nuk kthehet mā".

§.457. Si t'epet kapari, njiqind blesė me dalė, shitsi nuk młnd tė luej mā.

§.458. Po u pendue blesi, edhč njiqInd grosh kapąr me pasé dhaAnė, i hupin.

§.459. Me bā me u rrźjtė shitsi, tuj i a shitė tjeterkuej gjąn e kaparueme, pse i dha mā teper ai ~jetri, tregu āsht i pallgjshėm.

§.460. Po hīni puna nder Pleq e pźgje, kanūni e bān shitsin qi t'a stermārré' g.I*ānė e fi a apė atij, qi e pat kaparue.

§.461. Me bā me i rą moh shitsi, sč nuk ką mārrė kapąr, e dhānsi nuk ką dishmitąr, kanūni e ēon nė bé: po bani bé., kapari hupė.

§.462. Gjaja e bleme me qyshke, po duel e metė, i kthehet tė zot't.

§.463. Gjaja, qi blehet me frigė mos āsht e vjedhun, po i duel zoti mbasi u blé, blesi i ēon tź aj, qi i a shiti e ēmimin qi pat dhānė per at gjā, do t'i a kthejė shitsi i gjās sė vjedhun. Parimi i kanūnit āsht: "Kudo qi t'a gjejė gjān e vet i zoti, e mźrr".


NYE I SHTATĖDHESHTATĖT.
Tregu i tokės.


§.464. Para sč tė shitet ndo'i tokė, a rendi i vadės, a rendi i mullīnit, do t'u ēohet tź dera kushrijve, vllaznis e fisit.

§.465. "Kufijari blén token e kufijarit, po s'e bleu kushrinija, vllaznija e fisi."

§.466. Po s'e blén tė permendurit e as kufijari, i zoti āsht i lir me i a shitė cilitdo nė katund.

§.467. Po s'e bleu as katundi, atbotė jé i lirė me i a shitė ēdo blesit.
Oroe.

Gadi kurr nuk ką ndollė nder Malsi t'ona, qi āsht shitė ndo'i tokė a mullī a rendi i vadės jashta katundit. Po s'e xźn kryet kushrinija, fisi e kufijari per me blé at tokė a mullī a rendin e ujit, katundi do tė shitet e tė pershitet e nuk bān qi ti blejė i largti e tu hījė nder hundė.

§.468. Po u ēue kush edhč shiti token, mullinin a rendin e ujit, pą jau leēitė kushrijve, vllaznis, fisit a kufijarit, tregu āsht i paligjshėm kah kanūja.

§.469. Tė permendunt kąn tager me bā qi tė shkmehet aj treg.

§.470. Blesi nuk młnd tė bajė fjalė, tuj
e dijtė sč bleu jasht udhet, por do t'i mārrė tė hollat e veta.

§.471. Po thą blesi, sč i a ką vū két oroe shitsit para sč t'a blete token e edhč e vertetoi két pūnė me dorė nė bé, shitsi permbas randsis sė fajit do tė giobitet, porsé tregu i tokės jét sč jét i paligjshem e do tė shkmehet.

§.472. Vllau i dām e kushrinija e ngiatė e blén token 100 grosh mā lirė sč vllaznija e fisi i largtė. (Dukagjini, Shala, Shoshi etj. 500 grosh mā lirė a ep t'afermit sč tė largtit.)

§.473. Toka e shitun me qyshke: Un po t'a shes két tokė sot, por neser, t'u mbush mendja ty m'e stershitun, nuk młnd t'i a epsh tjeterkuej, per pą m'a prū mue persri tź dera.

§.474. Ky qyshk e lidhė blesin e nuk młnd t’i a shesė tjeterkuei, per pą i a ēue tź dera shitsīt tė parė.

§.475. Po u shit toka pą qyshke tė permenduna, blesi āsht i lir me e shitė atėherė kłr ti mbushet mendja.

§.476. Tokės sė shitun e muffinit a rendit t’ujit kanū āsht m'u pī rakin.

§.477. Rakin do t'a qesė aj, qi blén.


NYE I SHTATĖDHETETĖT.
Tregu i armve e i kalit.


§.478. "Pushka e kali e kąn kūj mbė kūj ".

§.479. Po bleve armen, e tė thą shitsi: "E bajshė me nderė!", e e vore nė krrabė me dorė t’ande, tė mbetė nė derė, edhč n'i a gjetsh ndo'i gand mbrapa.

§.480. Arma blehet gjithherė e mbushun.

§.481. Po bleve kąl, e lidhe nė kūj me dorė t’ande, solle shpinen e gjete cofėt, dāmi āsht i yti, tė zot't do ti epen tė hollat.

§.482. Kali blehet gjithherė me kapister.

§.483. Po bleve nji ką a lopė etj. me shke: po duel kjo gjā e kelbazėt mjé diten e Shen.


NYE I SHTATĖDHENANDĖT.
Ēmime nė kanu.


§484. Mbas kanūnit:

1. Plangu a trolli i shpis bān 500 grosh.
2. Nj i copė tokė, qi qet 100 grosh dobi..." 500 " "Njiqind grosh dobi pźsėqind grosh tokė".
3. Penda e dheut: per mbas toket, per detyrė xźhet nė tė randė.
4. Shortja e zabelit, rendi i mullīnit e i ujit: si tė jét vendi.
5. Ullini i mirė…100
6. Lisi per lāndė a per trén.... bān deri 23 "
7. Barra e drithit "grosh e okė ".... bān 100’’
8. Rźmet xźhen nė tė randė: Kāzani… 500 "
9. Kusija 15 okshe…100
10. Tepsija e mirė... bān 50 grosh.
11. Oka e leshit tė pąlam…5
12. Oka e kmendės...3
13. Pashi i zhgūnit tė shkelun...20
14. Zgjoni i bletės me mizė....50
15. Oka e mjaltės…5
16. Oka e dyllit..5
17. Oka e vźnės…1
18. Oka e rakis sė rrushit …5
19. Oka e djathit ...5
20. Oka e tlyenit tė pashkrim..10
21. Oka e tlyenit tė shkrim…15
22. Oka e mishit ...3
23. Oka e mishit tė thiut tė thatė…10
24. Oka e kafes …9
25. Oka e sānės ... bān 10 pare.
26. Nji parė opanga... bąjn 5 grosh.
27. Delja a dhija ... bān 50
28. Kingji a edhi... 20
29. Dashi a skjapi per ogiē kumbone ...100
30. Viēi są tė lčjė ...50
31. Mzati ...200
32. Kau i hullis ...400
33. Lopa barrės ... bān 300 grosh.
34. Kali i barrės ... " 590 "
35. Mushku bān 1000 mjé nė 1500 "
36. Gomari ... bān 300 "
37. Thiu bān 50 mjé nė 100 "
38. Thiu i mbajtun bān 500 "
39. Huta (Martina)... " 500 "
40. Pistole tė bardha (tė ngrime) .... bājn 100 "


NYE I TETĖDHETETĖT.
Udhėtari i paguem.


§.485. "bān rrugė, mźrr rrogė. kali me qira ką Ikuren mbė trą".

§.486. Udhtar thirret aj, i cilli bān rrugė per rrogė per nji pūnė tė huejen.

§.487. Udhtari nuk shkon me ndore tė derguesit, āsht ndorja e vetvedit.

§.488. Po e gjet gjā nė rrugé udhtarin, nuk i pritet mik derguesit.

§.489. Udhtari si edhč shkuesi bājn rrugė per kpucė e me bukė tė vet, prandej s'jānė ndorja e kuej.

§.490. Po duel udhtari fill prej shpis sė vet, edhč e vrau kush, nuk i pritet mik as shpis, qi e dergoi per pūnė e as shpis, sė cillės i dergohet.

§.491. Po duel udhtari prej shpis, qi e dergon a prej shpis, sė cillės i kje dergue, e po e gjet gjā me bukė tė tyne, u pritet mik, si mbas Kanūnit.


NYE I TETĖDHETEPARĖ.
“Gja ēdo gja”.


§.492. Kanūja e hershme si edhč e kohve tė vona nė shumė rasė nuk ką pasė njoftė ēmime tė hollash e detyrėt laheshin me "gjā ēdo gjā".

§.493. Kanūja nuk bān qi tė ngushtohet kush me i lą me ēmim tė hollash:

a) dāmet,
b) gjoben,
c) gjaqet.

§.494. Po bani dām kush me gjā n'arė, nė kopshtė, nė vźshtė a nė livadh, i zoti i gjās do t'a ndreqė tė damtuemin me bīmė per bīmė tė damtueme.

§.495. Po rą kush nė giobė tė katundit a tė Flamurit, globa lahet me gabti: me lopė, qe e desh e jo me ēmim tė hollash.

§.496. Po vrau kush kend, gjaku lahet me "gjā ēdo gjā": me bagti, me tokė e me armė. Sado qi nė kėto kohė tė vona per gjak do tė late dorėrasi tė holla, por edhč armė.

§.497. Gioba e vrasės lahet me "gjā ēdo gjā", si edhč gioba e fajeve tė randa faqe katundit a Flamurit, si per trathti, per mik tė prém e tjera.

§.498. Ma e ulga giobė mbrrin mié nė nji dash e mā e nalta nuk młnd tė kalojė mbi njiqind desh.


I B R I I G J A S H T Ė T

T Ė D H A N U N A T

NYE I TETDHETEDYTĖ.
Uhaja.


§.499. Kanūja e malevet nuk njef uhą me shtojca fitimesh (Fajde).

§.500. Kanūja njef uhą tė fjeshtė: są tė dhaēė ké me mė dhānė.

§.501. Per me shndoshė pūnen e uhas e per me largue ēdo dyshim pabesije per uhą tė dhānun, młnd tė mirret pengu.

§.502. Pengu perbahet prej njij sendi, qi tė két ēmim a są uhaja e dhānun, a edhč mā teper.

§.503. Pengu, qi mirret per uhą tė dhānun, młnd tė xźhet si "Peng hupės".

§.504. Pengu i hupun xźhet atėherė, kłr aj, qi mźrr uhą, i lidhet uhasit a me prū uhąn nė ditė tė caktueme, a me lānė pengun, qi tė hupė.

§.505. Uhaja e prūme nė ditė tė caktueme e shperblen pengun.

§.506. Po s'u prū uhaja nė ditė tė caktueme e nuk erdh mārrsi me u pą me uhasin, ky ką tager me shitė pengun e me xjerrė uhąn e vet.

§.507. Dita e caktueme viion mié nė prendim tė diellit e uhasi do t'a presė detyrsin mjé nė prendim tė diellit, po s'erdh, pengu i shitet.

§.508. Shka t’i dalė teper uhas sė dhānsit prej pengut tė shitun, do t’i a dorzojė tė zot't tė pengut.

Oroe.

Mbas parimeve tė permenduna e mbas kallximīt tė burrave tė lashėt, Shqyptarėt e hershėm tė Malevet Vona nuk kąn pasė diejtė as me dhānė as me mārrė uhat me shtojca fitimesh, ky ves i mbrapshtė fōrt voné do tė két hi.


NYE I TETDHETETRETĖ.
Vadja.


§.509. Vadja e uhave āsht nji kohė e caktueme, nė tė cillen detyrsi do t'i a ēoiė tė zot't uhąn e mārrun.

§.510. Uhaj a młnd t'epet me besė e burrni, me dorzāni a edhč vetem tuj e shndrrue me peng. Mbi pźgje shif. Liber IV, Nye LXXXII, "Uhaja", £56.


KRYE I GJASHTMBDHETĖT.
E FOLMJA, E FALMJA

NYE I TETĖDHETEKATERT.
E Folmja.


‘’E folmja āsht nė fund tė kuletės".

§.511. E folmia āsht prźmtimi i njij sendi, qi i bān kush kuej per nji młnd, qi do tė hjekė.

§.512. E folmja premtohet: per nji pleqni, per nji udhtim a shtegtim, per pajtlm tė gjakut, per shkuesi a per mjek.

§.513. E folmja perbahet prej njij ēmimi, qi młnd tė mbrrijė mjé nė 500 grosh.

§.514. E folmja premtohet edhč pą eper mendė caktimin e ēmimit me tė holla, b.fj. Ke nji parė opanga tė holla, per nė m'a marosh két a at pūnė. Opangat e holla kąn ēmim 10,20 mjé 25 grosh. Opangat e trasha prej 50, 100 mj é nė 500 grosh. Oka e kafes prei 50 mjé nė 500 grosh. Oka e kafes kokerr xźhet e caktueme per 9 grosh.

§.515. Po s'e ndreqi pūnen plaku, udhtari, shkuesi etj., tė folmet nuk epen, as kanūja s'i a gjegjė vajin per pūnė tė pakryeme.

§.516. Si t'a ndreqė pūnen, shka t’i két folė kush kuej, do t’i apė, sepsé "E folmja āsht nė fund tė kuletės".


NYE I TETĖDHETEPESĖT.
E Falmja.
“Fala, s’tė fala. Kanuja s’e kapė”.


§.517. Po i thae kuej, sč don me i a falė két a at send, e rnbrapa e hąngre fjalen t'ande, me ‘’fala, s't'a fala", kanłja nuk tė nget me peng e me plak.

§.518. Je i lir me mbajtė burrnin fande, jé i lir me u shburrnue.

§.519. Kanūja thotė: Ftyren e vrugnueme nė daē laje, nė daē zezoje edhč mā


LI B R I I S H T A T Ė T

F J A L A E G O J Ė S

NYE I TETĖDHETEGJASHTĖT.
Fjala.

"Fiala mort sbān ". "Shtriga nė giak nuk bien". "Goia s’qet kend nė giak".

§.520. Gjuha āsht tulit e gjithshka bluen.

§.521. Fjala e gojės s'źme hīn nė vesh tė tjetrit, e i treti e perdoron per rrźnim tė kuej, un rri e tallem.

§.522. Fjala e źme nė shkaktofėt vrasė tė pergjegjme un rri e zgerdhihern, nuk młnd tė mė kapė kush per pūnė tė liga, qi shkaktoi goja e źme.

§.523. Aj, qi shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njānin herė per tjetrin, me gojė tė kanūnit thirret "Argat i keq". "As e thrret kush nė pūnė, as i nep kush rrogė.

§.524. A fola a s'fola, goja nuk vūlosė gjā. Fjalėt e sterkqive kanūja s'i mźrr para sysh.

Oroe:
Shenjimin e fuqin e fjalės sė folun nė hov tė vrasės e shka don me thąnė ‘’Fjala peng", me kohė do tė zhvillohen.


NYE I TETĖDHETESHTATĖT.
Mohi.


§.525. Mohues thirret aj, i cilli nuk i vźhet zhgarkimit as shpifjes, kje per ndo'i dām, per vjedhni a per ndo'i vrasė, etj.

§.526. Tė germushunat e kercnimet prej njij hamendje kanūja s'i bān. Mohuesit nuk młnd t’i hypet nė qafė qi tė lajė, pasė e pasė, per ēdo zhgarkim e shpifje.

§. 527. Mohuesi vetem atbotė bjen nė faj, kłr ky mos tė duej me ardhė n'arsye.

§. 528. Zhgarkuesi e shpifsi e bjen n'arsye mohuesin me Pleq e me peng.


NYE I TETĖDHETETETĖT.
Beja.


"Perte bén nuk shlyhet mllefi".
"Bė, e s'ką pertej".
"Beja ląn gjaqe".
"Gjanė e djerrun e gjaqet e hupūna i vźn per udhė
beja".
"A bén, a gjān".

§.529. Beja āsht nji sjellje besimtare, per mjet sė cillės nieri, tuj dashtė me dalė sė keq prej njij zhgarkimi tė dhūnshem, do tė perkasė me dorė nji shźj besimi, tuj e grishė źmnin e Perendisė nė dishmi tė sė vertetės.

§.530. Kjo dorė beje āsht e pelqyeme prej kanūnit tė Malevet tė Shqypnis si per tė dlirun prej zhgarkimesh, si edhč per tė lidhun bese.

§.531. Ben nėgojėsh kanūja as s'e pelqen, as s'e tumirė, e per tė dlirun prej zhgarkimesh lypet doemčs qi tė bahet beja mbė nji shźj besimi e tė perkitet me dorė.

§.532. Bej a e Shqyptarit ką dy pūnė para sysh: a) thrret Perendin nė dishmi tė sė vertetės, b) i nėnshtrohet randimit tė ndeshkimevet tė perjetshme e giobės sė kohshme kah kanūja.


NYE I TETĖDHETENANDĖT.
Beja mbė “Gur” e beja mbė Kryq e mb’Ungjill.


§.533. Beja e Malevet tė Shqypnis āsht dy mndyrėsh: a)beja mbė "głr", me Kanū (3), b)beja mbė Kryq a mb'Ungjill.

§.534. Beja mbė "głr" kah kanūja āsht nder mā tė randat e mā tė mndershmet bé, qi njef Shqyptari i Malevet.

§.535. Kanū āsht qi, po desht me u dlirė prei njij zhgarkimi mohuesi, do tė bajė bé a mbė '’głr", a mbė Kryq e Ungjill.

§.536. Betarė a Poronikė njehen disą "dorė bejet", qi do tė perkasin Ungiillin, e disą tjerė lehen per me ndigiue bén nė Kishė. (Dukagjini).

§.537. Bét mbė "głr" bahen:

a) per me u dlirė prej njij zhgarkimi;
b) per me u lidhė me besė kundra hieksive e trathtive tė vendit,
c) per me ndźjė gati me u bā ball kercnimeve e rreziqeve tė perbashkta.


NYE I NANDĖDHETĖT.
Kush do t’a bajė ben.


§.538. "bān e hup, thotė kanūja e jo bān e mźrr".

§.539. Bén do t'a bajė aj, i cilli i bjen moh zhgarkimit.

§.540. "Mohi ką bén," "Mohuesit i bjen beja".

§.541. Zhgarkuesit s'i epet beja e nuk i bjen beja, edhčpse ndoshta e ką pą me sy batkeqin a tuj vjedhė a tuj vrą.

§.542. Arsyeja e kanūnit āsht tė mos t'i epet beja atij, qi kjahet, pse, ké s'i a priton zhgarkimit, s'kishte me i a pritue as bés, veē t'i dalė me mārrė.

§.543. Tė parit i lźhet tė shofé bén e tė dytit tė baj bén.

§.544. Kanūni thotė: "Beja nuk mźrr" e "Mārrsit s'i bjen beja

§.545. Porse, tuj kźnė sč, mbas parimit tė kanūnit: "Cubi āsht me bé mbė krah", si per me i a shndoshė zźmren tė zot't tė gjās sė hupun, si per me i a mbledhė pźjt tė pandehunit, kanūja ką lānė qi t’i njifet beja me Pornoikė.

§.546. S'i epet as s'i gjegjet beja atij, qė don me lą vendin pą Poronikė, sepsé "Uku e lpīn misht e vet, por tė huejin e hąn".

§.547. Parimi i kanūnit āsht: "Védin me e lą me bé e s'i gjegjesh kuej".


NYE I NANDĖDHETEPARĖ.
“Beja merr gjan e vet”.


§.548. Pak rasė jānė, nder tė cillat kanūja e ką pą me udhė me lānė qi tė "mārrė beja‘’.

§.549. Per gją nė shźj tė hupun prej atij, nė dorė tė cillit u gjet e qi młnd tė dishmojn edhč tjerėt, sč āsht e atij, qi e lypė.

§.550. Edhč n'i rafėt moh aj, tė cillit u giet nė dorė gjaja me shźj, kanūja s'i a xźn e beja s'i epet.

§.551. Po s'u gjegj me i a dhānė gjiānė tė zot't, zoti do tė bajė bén sč āsht gjaja e tij e gjaja do t’i epet.

§.552. Po kjau kush ndo'i detyrė a uhą mbė tė dekunin, per tė cillat s'din a don me i hupė prīndja e tė dekunit, tuj i rą moh, parimi i kanūnīt āsht "Mohin per tė dekun kanūja s'e xźn".

§.553. Edhč nė két rasė "Beja mźrr", d.m.th. sč zhgarkuesi do tė bajė bé.

§.554. Per ēdo ankesė, qi tė bahet mbi tė dekun, bej a do tė bahet mbi vorr tė tij.

§.555. Nė ditė tė dāme si zhgarkuesl si prīndja e tė dekunit do tė gjinden tź vorri i tė dekunit, mbi tė cillin kjahet uhaja a detyra.

§.556. Zhgarkuesi do tė mārrė gurė e dhé prej vorrit tė tė dekunit, do ti vźjė mbė cupė tė krahit e do tė siellet tri heresh rreth vorrit tė tź dekunit, tuj folė kėto fjalė tė caktueme per kėso bésh:
"Un... kaq e kaq uhą a detyrė kjąj mbi két tė dekun e, nė kjosha tuj i u zhgarkue, e bajsha nė két e n'at jetė me głr edhč gjithkah kah ką shkelė kamba e til są kje gjallė."

§.557. Si tė bajė két bé zhgarkuesi, uhąn a detyren, qi kjąn mbė tė dekunin, do t'a lajn prīndja e tij.


NYE I NANDĖDHETEDYTĖ.
“Beja per derė”.


§.558. Kanłja e ką lānė shtegun tė lir qi t'epet beja edhč per derė.

§.559. Nė bé per derė do tė betohet i zoti i shpis n'emen tė vet e n'emen tė giindes sė shpis.

§.560. Me bé per derė i zoti i giās sė hupun nuk ką tager me vū nė bé edhč giinden shpis, 'si t’i bajė bén i zoti i shpis n'emen tė tyne.

§.561. Prej ēdo beje granija e fmija jānė tė jashtūem prej kanūnit.

§.562. Aj, qi ep bé per derė, ką tager me lānė per bé me Porotė at shpi, mbė tė cillen i kjąn zźmra mā fōrt.

§.563. Po e veēoi nji shpi i zoti i giās sė hupun, per me i dhānė bé me Porotė, do tė veēojė edhč są shpi tjera nė katund, qi kąn me i u dashtė per poronikė, sč nė dy bé nuk młnd tė ēojė kend.

§.564. Edhč nė bé, qi epet per derė, do tė bahet beja per vedi, per gjinden e shpis e per "Sedije".


NYE I NANDĖDHETETRETĖ.
“Beja nė krye tė djemvet”.


§.565. Beja, qi bahet nė krye tė djelmvet, njehet nder bé tė randa, edhč āsht e ligjshme kah kanūja.

§.566. Po i u lyp kuej beja nė krye tė djelmvet, do t'a bajė e do t'i a shndoshė zźmren zhgarkuesit.

§.567. Si t'a dajn diten e bés, zhgarkue si do tė shkoj tź shpija e tė pandehunit, e ky, są djelm mashkuj tė két nen kulm, i mbledhė tubė, u afron krenat, i pshtetė duert mbi krenat e tyne e an bén: "Pasha kryet e djelmvet, nuk t'a kam bā at rreng, per tė cillin mė jé beditė e as nuk diej sč kush t'a ką bā!"

§.568. Pertė ksaj beje shgarkuesi nuk ką tager me rrekė tė pandehunin me bé tjera.


NYE I NANDĖDHETEKATERT.
“Beja me “Sedije”.


§.569. "Maja e bés, āsht "sedija" (s'e dija).

§.570. "Beia t'a nief edhč "sediien".

§.571. "Beia s'ką skāj, por s'rebān perbishtnime".

§.572. Sedija āsht nji mjet, qi kanūja e ką vū per parim, per me i a rrudhė pźjt katundit, qi mos tė bahet kush hjekės i gjās sė shoqnis a tė kuej do.

§.573. Sedija lypet pą ndryhsim nė ēdo bé.

§.574. Edhepsé s'vodh as vrau aj., qi bān bé, por ndoshta ką ndie a edhč din sč vodh a vrau i vllaj a kushrīni a kush tjeter.

§.575. Kur tė bahet beja, do tė thotė: "as vetė, as kush i shpis s'źme e s’diej sč kush tė vodh a tė vrau".

§.576. Prandej ką vū Poroten kanūja, qi, tuj shkue nė bé gjith aj nieri, mos njani, tjetri e i treti młnd tė diej ndo'i send kū prej tė ndiemit a prej tė pāmit tė njij shźji, e sč nuk do t'a shesin shpirtin, tuj e lą me bé tė rrźjshme nji nieri.

§.577. Si tė bahet beja me "sedlje", s'ką tager kush me i u beditė mā per at viedhni a gjak tė hupun as tė pandehunit e as Porotės. Do tė shkojė njeti me bā hetime per gjā a gjak tė hupun. "Bé mbi bé kanūj a s'bān".

§.578. Po s'muejt kush me bā bén me "sedije", s'do tė shkojė nė bé, tuj mendue se gjindet nė peshim para Perendis e sč beja e rrejshme, pose qi ką rrfen kah shpirti, ajo ką ndeshkimin e faqen e zezė permbrapa, po u hetue.

§.579. Do tė flasė me ndonjanin prej Pleqsh, qi t'a ndalė Poroten, tė mos shkojė nė bé, do t’u kallxojė bakeqin, qi t'a vźjė per udhė tė zo'n e gjās a tė gjakut tė hupun.

§.580. I zoti i gjās a i gjakut, permbas hetimevet tė pertejme, do t’u lyp arsye si mbas kanūnīt.

§.581. Po s'i u vū, i zoti gjās a i gjakut ką tager me e vū nė bé, a, po i duel Kapucari, do t’i pergjegjet detyrės edhč kapucaris.

§.582. "A bén me "sedije", a gjān a cubin".

§.583. Debejen nė bé s'e bān kanūja, po s'u gjegj kush me bā bé me "sedije", kanūja e mban per fājtuer, prą, a bén me "sedije", a me lą gjān, a me kallxue bakeqin, ne mos pasėt ky gisht n'at vjedhni a vrasė.

§.584. Parimi i kanūnit s'luen: "Maja e bés āsht sedija", e "Sedija xjerrė gjān".

§.585. "Shka tė mirret me bé, i jét atij, qi e muer". "Permbas bejet t'i vźjė kumbonė (berrit), permbas bejet t'a ngasė n'arė (kąn)".

§.586. Janė fjalėt e kanūnit, jo pse i pelqen, por pse s'ką si me i a njitė grrźmēin, 'si tė lahet me bé.

§.587. Kanūja jét dalė nė kėto rasė e prandej ką mbetė flala: "Mos tė ndeshėt Zoti nė bérrźjshmin!"

§.588. Per tė shmangun tė ēdo dyshimit tė bés sė rrźjshme Pleqt e gjygjit do tė ēilin syt, tuj zgiedhė njerz tė ndershem per Poronikė tė njehun, mbė tė cillt varet beja e drejtė.


NYE I NANDĖDHETEPESĖT.
Gioba e bes sė rrejshme.


§.589. Po duel ndo 'i burrė zźmrak, edhč i prin tė zot't nė gjā tė vet permbas bés sė rrźjshme, ajo do t'a lajė gjān tė dyfishueme e gioben e bés sė rrźjshme, e mbi kėta kanūja i a njet vūlen e shnjerzimit brźz mbas brźzit mjé nė shtatė faqe.

§.590. Po duel kapucarī mbas bejet, Pleqt do t'a shqyrtojn mirė e do t'a rnojn pą tė ngutun.

§.591. Si tė dalė kapucari i mirė, i drejtė e me shźje tė sigurta, cubit a giaksit i brumbullakzohen ne derė Pleqt, Katundi, Poronikėt e Kapucari, edhč i zbatojn kanūnin atij bčrrźjshmit.

§.592. Ndeshkīnie mbi bérrźjshmin jānė:

a) do ti lajė tė zott tė gjąs dy per nji;
b) do tė lajė kpucėt e Kapucarit;
c) ’’ ’’ ’’ ’’100 desh e nii ką, po kje beja mė 241 Poronikė, e 500 grosh Derės sė Gjomarkut. Po kje beja nen 24 Poronikė, gioben e mźrr katundi;
d) do tė shkojė tź Kisha me u zgidhė prej bés sė rrźjshme me gjith Poronikė;
e) do tė lajė ką 500 grosh per krye Poroniku, pse u prini nė bé tė rrźjshme, tuj dhūnue Kishen. Kėto tė holla cubi do t'i lajė mbi eltér per Kishė.


L I B R I I T E T Ė T

N D E R A

KRY I SHTATĖMBDHETĖT.
NDERA VEHTJAKE.


§.593. Kanūni i Malevet tė Shqypnis nuk e veēon nierin prej nierit. "Shpirt per shpirt, sč duken e falė Zoti".

§.594. I miri e i keqi kąn nji ēmim: Kanūni i mban per burra: "Del i miri prej tė keqit e i keqi prej tė mirit". "Nė kandąr tė vet sč i cilli peshon katerqind derhźm".

§.595. N'i prekėt kush kuej nė nderė, peng a plak per nderė tė mārrun s'ką, Kanūja thotė: nė daē, fale, po deshte, laje ballin e vrugnuem.

§.596. Nderen seicilli e ką per vedi e nuk młnd t’i perzihet kush kuej as me e rrethue me pźgje e me pleq. Dy gisht nderė nė Iule tė ballit na i njiti Zoti i Madh.

§.597. "Ndera e mārrun giobė nuk ką". Ndera e mārrun s'falet kurr.

§.598. "Ndera e mārrun nuk shperblehet me gjā, por a me tė derdhun tė gjakut, a me tė falun fisnikisht (permbas ndermjetsis sė dashamirve tė mirė).

§.599. I korituni ką deren ēilė perkah ndera: peng s'shtron, pleq smźrr, gjygj slypė; giobė s'mźrr. Burri i fōrt mźrr gioben vetė.

§.600. Aj, tė cillit i u muer ndera, xźhet i dekun kah kanūj a.

§.691. Ndera i mirret burrit:

a) Me i thąnė kush sč rren facle burrave tė mbledhun nė kuvend,
b) Me e pshty, me i u matė, me e shty a me i rą kush;
c) Me i prishė ndermjetsin a besen,
d) Me i a dhūnue gruen a me i a hikun,
e) Me i a marrue armėt e krahit a tė brźzit;
f) Me i a dhūnue buken, tui i a ngā mikun a pūntorin;
g) Me i a thye Shpin, vathin, kotecin a ēerranikun n'oborr;
h) Me i a ndalė uhąn a detyren,
i) Me i a luejtė rrasen e vegshit nė voter,
j) Me njye kashaten parpara mikut ī mirret ndera mikut.
k) Me koritė trevezen nder sy tė mikut, kłr i zoti i shpis e kruen ulteren a Shpin e lpīn kupen.


KRY I TETĖMBDHETĖT.
NDERA SHOQNORE.
NYE I NANDEDHETEGJASHTĖT.
Miku.


§.602. "Shpija e Shqyptarit āsht e Zotit e e mikut".

§.603. Miku nuk młnd tė hījė nė shpi, pą bā za n'oborr.

§.604. Si tė bajė za miku, i zoti i shpis a kush i shpis i pergjegjet e i del perpara.

§.605. Falet me mik, armen i a mūrr, e i prīn nė shpi.

§.606. Armen i a varė nė krrabė, edhč e ēon nė krye tė vendit ké votra.

§.607. Perpushet zjarmi, lypen edhč drū. "Miku don drū".

§.608. Mikut do t'i bahet nderė: "Bukė e krypė e zerner".

§.609. Buka e krypa e zźmra, zjarmi e trungu e do firi per shtrojė do tė gjindet gadi per mik nė ēdo kohė tė natės e tė ditės.

§.610. Mikut tė lodhun do ti vīhet rreth me tė pritun me nderė. Mikut i lahen kambėt.

§.611. Per ēdo mik duhet buka si hąn vetė.

§.612. Per mik tė mirė duhet kafja, rakiia e buka e shtrueme me ndo'i send mā teper.

§.613. Per mik zemret duhet duhāni, kafja e ambel, rakija e bukė e mish. "Mikut tė zźmres i lshohet shpija".

§.614. Ruj hi nė shpi, mikut do t’i mbajėsh armen".

§.615. E mbaitmja e armės āsht:

a) shźj burrnije e nderje, edhč pse knaqesh sč t'erdh miku,
b) āsht shźj roje, sepsé tui i thąnė: "Mirė sč erdhe", ajo do tė rrijė pą droje, e sč giindesh gadi me i dalė zot per ēdo rrezik,
c) āsht shźj urtije per vedi, pse, 'si ti mārrish armen, edhč nė pasėt ndoi mende tė keqe miku, nuk ką shka tė bān si t'a ēarmatosish.

§.616. "Mikut i lshohet kryet e vendit".

§.617. Mikut i lshohet kryet e vendit, Po kje nė shpi si edhč po kje nė kuvend burrash, porsé nė kuvend nuk ką zā.

§.618. Mikut i lshohet kryet e vendit si per nderė, si edhč qi tė jét mā nė tė pām e nė shźj si edhč tė mos tė perzihet nder robėt e shpis.

§.619. Si tė hījė miku nė shpi, tė ką lą detyren.

§.620. Po tė hīni miku nė shpi, gjak me tė pasė, do t’i thuejsh: "Mirė sč erdhe!"

§.621. "Miku do tė perciellet deri kū tė lypė me e percjellė".

§.622. "Miku, edhčpse xźn kryet e vendit nė shpi a kūdo, kurr s'prīn, por do t’i prijsh".

§.623. Miku perciellet edhč me nji fini, po kje djalė a vajzė, gjithnji si nji burrė a grue.

§.624. Si t'a perciellish mikun deri kū desht vetė me shkue, e solle shpinen me shkue nė pūnė t'aride, krisi pushka n'at hov e edhč e vrau, ty nuk tė pritet mik.

§.625. Mbas mikut do tė hupish pūntorėt, e me bukė t'aride, tė mos fikesh e tė mos koritesh.

§.626. "Si t'i prīsh mikut, ēdo dhūnė fi bajė kuej ky, lypet mbė ty".

§.627. Mikut mos i prij, a, 'si t’i prijshė, do tė hapish syt qi mos t'i bajė kuej ndo'i dhūnė a pūnė tė ligė.

§.628. Kanūja urdhnon qi tė perciellet miku są mos t'a gjeė ndo'i pūnė e ligė, są edhč mos ti bajė kuej ndo'i dām me bukė t'ande.

§.629. Po bani ndo'i pūnė tė keqe miku nė bukė tande, arsyeja lypet prej teje.

§.630. I dhūnuemi e i dāmtuemi s'āsht nė detyrė me ndiekė atź, qi e dhūnoi e qi e damtoi, por i kerset nė derė atij, qi e mbajti nė shpi e i dha bukė.

§.631. "Buka e ląn dāmin".

§.632. Kanū āsht prą, qi t'i prihet mikut, sepsé xźhet sč nuk din rrugė e nuk din a do tė ndeshet nė mik a n'anmik.

§.633. Do t’i prījsh, pse jé rojsi i mikut, si me i a largue rrezikun, si edhč me e ndalė prej pūnet tė keqe.

§.634. "Buka tė nderon, porsé tė qet edhč nė pūnė". (Buka m'u gjet dreq pat thąnė dikush).

§.635. Po t'a dhūnoi buken miku, do t'epsh arsye nė kanū per shpi e vath tė thyem, per tufė tė mārrun e pretime tjera.

§.636. Do tė lajshė dāmet e bame prej mikut t'and a tuj vū kumbonen e tufés s'atź nė trą, a me tė hjekun tė kaut tė hullis, a me tė shitun tė rendit tė ujit.

§.637. Nderen e dhūnen do t'a dajshė me mikun e tė damtuemin do t'a ndreqish.

§.638. Ti do tė lajshė e, po muejte me xjerrė gjā tź miku, e ké per vedi, perndryshej tė pasėt mbetė ngiat: Paē e dhaē thotė kanūni.

§.639. Sikurse jé nė detyrė me lypė mikun e prém ashtū jé nė detyrė me dhānė arsye, nė prefėt kend miku nė bukė fande.


NYE I NANDEDHETESHTATĖT.
Tė premt e mikut.
„ndora nuk lshohet“.


§.640. "Miku mik, shoqi shoq".

§.641. "Veē nji gacė me t'a lypė kush tź dera per me kallė ēubukun, i a dhae, e e ngau kush, tė pritet mik".

§.642. Po tė rą ndore kush, edhč tuj t'a xānė vetem źmnin: "Jam miku i njatij" e edhčpa tė pasė kźnė kurr tź dera, po e ngau kush, tė jét mik nė derė e ftyra t'u vrugnue.

§.643. Po t'a vūni kush mikun nė lojė a t'a shau, ti do t'a mkāmbish nderen e mikut me rrezik tė jetės s'atź.

§.644. Po i u pré kuej miku, kanūja i ką lānė dy udhė: a tė fiket, a tė koritet.

§.645. Atij, qi i u pré miku, ēdo send do ti epet me dorė tė mājtė e per rien giu mjé qi t'a paguej mikun.

§.646. Dora e mājtė me kanū quhet e pandershme, e cilla mźrr e nuk ep, me miq nuk falet. Veē i pabesi me tė pabesin falen me 'tė.

§.647. Me kanū tė hershme gjygji e karmote mė hu tė pabesin, e s'e līte nė kuvend burrash.

§.648. I pabesi, qi pret kend vetė a shet kend nė besė, grihet katundisht e shkon gjakhupės.

§.649. Me gojė tė kanūnit: baba, vllau e deri kushrinija e dalun fare falet, porsé miku nuk falet (posė me tė hīm ndermjet tė dashamirvet tė zźmres).

§.650. Per mik tė prém rrallė sč epet besa; ndermjetsija epet są tė mārrin e t'apin, nė hīfėt puna nė tė ndrequn.

§.651. Katundi shoqi sho'it i presin mik:

a) kłr nji shoq shmanget tź nji shoq e, tuj dalė prej shpije tė kėtij, e vret a shoqi tjeter a kushdo,
b) Edhepsé shoq a kushrī me tė vramin mik prém, detyrė āsht me lypė shoqin mikun e vrąm,
c) Po s'e lypi mikun e vrąm, edhčpse shoq, ską pse del nė kuvend burrash, pse jét i koritun e i marruern pergjithmonė e jetės.

§.652. Me ndeshė n'udhė tė madhe dy shokė, e, 'si tė bājn do rrugė, kerset pushka edhč vritet njani sish, kėtij tjetrit nuk i pritet mik.

Oroe:

Njimend, sč s'i pritet mik, porsé jét i koritun mos me qitė mbė dorėrasin. 0 Shqyptari edhčpse bjen nė gjak pą gjak, tuj e pague me vrasė mikun e preme, aj s'e mźrr ndore at pūnė, fiket me lang e plang, porsé marre s'bān.


NYE I NANDEDHETETETĖT.
Tė sjellnut e tė zot’t tė shpis me miq nė shpi.


§.653. Miku xźn kryet e vendit nė trevezė (sofer), mandej i hīn ndorja.

§.654. Framurtarit mik i tokon kryet e dashit e mikut shpatulla.

§.655. Po sndolli flamurtari, por Kreu i njij Flamuri, shpatulla i tokon kėtij e mikut kryet e dashit.

§.656. Miku do tė hjekė rakin e ma i pari do t’u biej duerve nė trevezė.

§.657. Me ndollė nė trevezė kush i Gjomarkaj e nji mik i largėt, Flamurtari e dąn pergjymės me tė Gjomarkain kryet e dashit e shpatulla i jét mikut.

§.658. Famurtari do t'a thejė me grusht kryet e dashit e mikut, s'i t'a két Ipi shpatullen, do t'i a thejė sumbullen.

§.659. Me ardhė per mik i Ohėrnjani (i Thkellas) a nė Mirditė a nė Malsi tė Lezhes e me ndollė aty edhč kush i Gjomarkaj, kryet e vendit e xźn i Ohėrnjani, mandej i Gjomarkaj (Ket pūnė s'e bān kush prej nderjet.)

Oroe:
Kėto sjellje duken si lojė, porsé kąn shkaktue vrasė tė pergjegjme shi nė trevezė.

§.660. Kafen e mźrr miku, mandej i zoti i shpis.

§.661. Duert nė treveze i ląn i zoti i shpis, mandej miku.

§.662. Goten e rakis e pin i zoti i shpis e tė dyten miku,

§.663. Kashaten e nyjen miku, mandej i zoti i shpis.

§.664. Aj zot shpije, qi e njyete kashaten perpara mikut, late 500 grosh giobė.

§.665. Aj zot shpije, qi koritte trevezen e vet nder sy tė mikut, late 500 grosh giobė,

§.666. Pushka e shtīme per mik tė prém nuk ką giobė.


NYE I NANDDHETENANDTĖT.
Ndermjetsija.


§.667. Ndermjetsi, si lajmtari, nuk bān faj as nuk xźhet.

§.668. Ndermjetės thirret aj, i cilli hīn per me dą fjalėt e kqij a, me shmangė rragen, prej tė cillave młnd tė shkaktohet vrasa a ndo 'i rrźnim tj eter.

§.669. Nderrnjetės młnd tė jét burrė a grue, djalė a vajzė a edhč Prifti.

§.670. Ndermjetės młnd tė hījė per shpi me shpi, per katund me katund, per flamur me flamur.

§.671. Me i u pré ndermjetsija njij shpis sė veēanėt, vetė e kerkon mikun.

§.672. Me i u pré ndermjetsija njij kaktundi, katundisht u lypė mikun.

§.673. Me i u pré ndermietsija njij flamuri, flamuri mbarė e lypė mikun.

§.674. Me i u pré ndermjetsija Priftit, mikun e lypė Famullija, nė tė cillen gjindet, a sč flamuri e lypė, po hīni ndermjet n'emen tė flamurit.

§.675. Prifti, per me dą tė keq, hīn ndermjet jo n'emen tė vet, por a n'emen tė Famullis a n'emen tė flamurit; por vetėm atbotė, kłr mos ti pūnojė fuqija e fjalės fźtare.

§.676. Po s'u inuer para sysh fuqija e fjalės fetare, atbotė Prifti hīn ndermiet si ēdo qytetas, por, tuj mos bajtė zyria e tij shpatė e litąr, po i u bā n'asgja ndermjetsija si e ēdo qytetasit, katundi a flamuri do t'a mkambin nderen e tij tuj e lypė mikun e prém.

§.677. Me kźnė tė vramė njiqind vetė nė njānin krah e nė tietrin kurrnji, s'i tė hījė kush ndermjet, pushka do tė prājė, zjarmi do tė shuhet.

§.678. Me bā me u qitė poshtė flala e ndermjetsit, ajo lagje, qi tė fīlloėj pusken, i a pret mikun ndermjetsit. (Po s'prāni pushka e fjala e gergasa permbas ndermjetsis, perzihet lamshi per mnerė, kryqzohet pushka, e grihen aty per aty.)

§.679. Fjalėt e dokshme tė ndermjetsis jānė: "Leni flalėt, or juni, jam ndermjet une! Prani pushken, burra, un jam nderrnjet mjé ké tė mirremi vesht. Prani pushken, sč katundi..., flamuri... āsht ndermjet!"

§.680. Ndermjetsi u mźrr pźgjet tė dyja lagjeve, tui u dą diten sč kłr e kū do tė mblidhen nė kuvend, per me u mārrė vesht.

§.681. Po nuk muejt me i ndreqė ndermjetsi, pźgjet e tė dy lagieve u lshon nė dorė burrave t’urtė, e ky atbotė lirohet e del prej nderrnjetsije.

§.682. Ndermjetsija mbaron gjithherė a me tė rame diellit a me tė mārrun tė diellit (me tė lem a me prendim tė diellit).


NYE I NJIQIDTĖT.
Dorzanija.


§.683. Dorzānė thirret aj, i cilli i Iidhet kuej per tė pergjegiun tė njij detyre, tė cillen, po s'e lau nė vade tė caktueme detyrsi, ky bahet dordhānės.

§.684. Uhasi, 'si tė két dorzānė, s'ką nevojė me i shkue nė derė detyrsit, dorzāni do tė pergjegjet per tź: "Dorzānė, dordhānė", thotė kanūni.

§.685. Edhč nė dekėt detyrsi, uhasit s'i prishte gjā, per detyrė, qi aj i pat kėtij, do tė pergjegjet dorzāni: "N'dekėt detyrsi, rrnofėt dorėzani," thotė kanūni.

§.686. Me bā me u pendue dorzāni e me dashtė me dalė dorzānije, kanūja nuk e lźn, sepsé: ,, Dorzani nuk hīn per me mbajtė nė mend, por per me lą".

§.687. Dorzani hīn me mirvet, e prandej nuk ką tager me lypė kpucė as tė detyrsi as tź uhasi: "Dorzānė e bestąr nuk hīn kush me tė holla".

§.688. Detyrsi, kłr lypė kend per dorzānė e, per n'i hīfčt ky, faqe burrave i thotė: "Un po tė hi dorzānė, por shikjo, sč, po s'e pate nder mend me i bā gadi tė hollat nė vade tė caktueme, mė kallxo qyshė tashti e tė bahem gadi me lą per ty. T'a dijshė, sč shnierzim nuk duroj!

§.689. Po nuk i u pergjegj detyrsi dorzānit, edhč e lźn tė lidhė qi tė lajė ky prej vedit detyren e tij, dorzāni do t’i a apė pengun uhasit.

§.690. Uhasi ką tager me i a dorzue kuejdo at peng, per me xierrė detyren e vet.

§.691. Dorzani ką tager me bā vąj nė katund kundra detyrsit tė keq, e katundi do t'a ngushtoīė detyrsin qi t'a shperblejė pengun e dorzānit e t’i a dorzojė tė zot't.

§.692. Po s'i bani gadi tė hollat detyrsi vetem prei dhunet e kasnecijet, katundi e giobitė permbas randsis sė fajit pré presė tė bame.

§.693. Po i bani gadi te hollat detyrsi ne vade te caktueme, para sč t'i a dorzojė te zot’t do t'a bajė me dije dorzanin.

§.694. Po kje sč detyrsi nuk muejt me i bā gadi tė hollat nė vade tė caktueme vetem prej skamit, dorzāni do tė rrījė gadi me lą per'tź, e ketė me e pritė, sč "Dora e thatė s'ką uratė" e s'ką pse e qet nė katund, pse vajin nuk i a veshtron: t'a kishte matė vedin para sč t'i hite dorėzanė.


KRY I NANDĖMBDHETĖT.
GJAKU E GJINIJA, VLLAZNIMI E KUMBARIJA NĖ KANU TĖ MALEVET.

NYE I NJIQIDEPARĖ.
Gjaku e gjinija e breza Shqyptarėsh.


§.695. Vargu i brźzavet tė gjakut e tė gjinis, shkon nė tė pasosun per Shqyptarin e malevet.

§.696. Mahet vllą e fis me tė gjith ata, prej sė cillėsh tė parėt e tij jānė dą heret a vonė.

§.697. Katerqind zjarmesh me u dą Shqyptari, aj as mźrr as ep, d.m.th. nuk bān krushqi.


NYE I NJIQIDEDYTĖ.
Lisi i gjakut, lisi i tamblit, nip trungut e nip bijet.


§.698. Brźzat rrjedhin a prej gjakut a prej gjinis.

§.699. Brźzat e gjakut rrjedhin prej ānet tė babės; brźzat e gjinis rrjedhin prej ānet tė nānės.

§.700. Rrjedhja e brźzavet prej ānet tė babės thirret "Lisi i gjakut".

§.701. Rrjedhja e brźzavet prej ānet tė nānės thirret "Lisi i tamblit"..

§.702. "Nip trungu" a "mesė trungu" thirret aj varg mashkujsh a fźmnash, qi rrjedhun prej plangut tė babės.

§.703. Nip a mesė bijash thirret aj varg mashkuish a fźmnash, qi rrjedhin prej bijave tė martueme.


NYE I NJIQIDETRETĖ.
Vllaznimi.


§.704. Vllaznimi, qi bahet tui pī gjak, e ndalon krushqin pergiithmonė ndermjet tė vllaznuemve, shpis sė tyne e zjarmit tė tyne.


NYE I NJIQIDEKATERT.
Kumbarija (Shengjonija).


§.705. Shka āsht gjaku e gjinija per kah krushqija, ashtū āsht edhč kumbarija.

§.706. Kumbarija e Shqyptarit tė malevet āsht tri nduersh:

a) kumbarija e Pagzimit,
b) kumbarija e Kunorės,
c) kumbarija e Flokvet.


NYE I NJIQIDEPESĖT.
Kumbarija e Pakėzimit.


§.707. Kumbarija e Pagzimit e ndalon krushqin brźz mbas brźzit jo veē nder tė pagzuemin, prīnden e tė pagzuemit e nder ata, qi e peshojn nė derė tė Kishės, por edhč nder są rob tė két shpija e njanės e tė tjetres lagje e tė zjarmit tė tyne mbarė.


NYE I NJIQIDEGJASHTĖT.
Kumbarija e kunorės.


§.708. Kumbarija e Kunorės e ndalon krushqin nder robėt e shpis sė kumbarve e tė shpis sė dhąndrrit e, qi tė plangsohet kumbarija e Kunorės nder dy vllazni e tė pershijė edhč zjarmet e tyne, kjo pūnė shkon me kumbari tė Pagzimit.


NYE I NJIQIDESHTATĖT.
Kumbarija e Flokvet.


§.709. Kumbarija e ndrikullija, qi bahet nė tė rruem e nė tė mārrun tė flokvet hīn nė Ildhje kanūnore, qi s'e luan gjā.

§.710. Kumbarija e flokvet e ndalon krushqin brźz mbas brźzit ndermjet shpis, vllaznis e zjarmit tė kumbarės e tė ndrikulls.

§.711. Ndrikullija āsht si nusija: si shkon nusja ké prīndėt nė kohė tė caktueme prej kanūnit, ashtū skon edhč ndrikulla nė kohė tė caktueme tź kumbara.

§.712. Koha e ndrikullis e caktueme prej kanūnit āsht nji muej para sė Lidhunash.

§.713. Ndrikullija nuk młnd tė shtyhet mbi pźsė ditė: Ditėt e ndejės sė ndrikulls tź kumbara do tė jenė giithherė cub e jo kurr parė, tri a pźsė.


NYE I NJIQIDETETĖT.
Sjelljet kanunore nė tė marrun tė flokvet.


§.714. Nun a kumbarė thirret aj, qi mźrr flokėt.

§.715. Ndrikull a nunė thirret e āma e dialit a e vajzės, tė cillvet u mirren flokėt.

§.716. Famull a famulleshė thirret djali a valza, tė cillvet u mirren flokėt.

§.717. Nuni e ndrikulla jānė si vllą e moter e nuk veēohen prej gjindes sė shpis.

§.718. Po e mbushi vjetin djali e vajza, nuk u mirren flokėt.

§.719. Me dekė fmija pą i u mārre flokėt, nuk do tė shtihet nė dhé, do tė thirret kumbara i shenjuern; po kje larg kumbara, do ti mārrė flokėt nji tjeter, i cilli nuk do tė jét prej vllaznijet e fisit tė fmis.

§.720. Per tė mārrun tė flokvet tė dialit duhet tė jét burrė, e grue per vajzė.

§.721. Prindja e djalit e té vajzės, tė cilIvet tu mirren flokėt, do tė bāin gadi buken są mā mirė qi tė munden, per me nderue kumbaren.

§.722. Kumbara do tė vījė me nji prej dashamirėsh tė vet.

§.723. Thirren nja tre kater shokė per me mārrė pjesė nė gzim tė shpis.

§.724. Si tė kźnė pī kafé, goditet vendi,

kū do t’ulet Nuni e do tė gjinden aty veglat per tė mārrun tė flokvet.

§.725. Lypet karriga, kū do fulet Nuni, kupa me ujė, nė te cilin Nuni do tė lshojé nji asper tė rrgjanėt, msalla, qi do te shtrohet per tė pritun tė flokvet, gershąnė a brīsk rrues per tė qethun a per tė rruem tė famullit a tė famulleshės.

§.726. Si t’ulet nė karrigė Nuoi, ni djal i fisit i a pshtetė Nunit nė préhen famullin a famulleshen.

§.727. Nuni do t’ī marrė flokėt me kėt rend: a) nji ēubė nė ballė, b) nė tambzja ką pji ēube, c)mbas kreje nji ēubė.

§.728. Si tė mirren fjokėt, Nuni i bjen ballit tė famullit a tė famulleshės me gersbąpé tri herė, tu thąnė: "Me shndet e jetė tė gjatė!" e puthė famullin a famulleshen e, tuj e hjeke prźhnit i a ep s'amės Ndrīkulls, e cila edhč mźrr kupen me asper tė rrgjanėt.

§.729. Nuni i ep NdrikuIIes 50-150 grosh e jo mā teper.

§.730. Ēubat e flokvet i mźrr e āma edhč i ruen n'arkė,

§.731. Ndrikulla do t’i apė Kumbarės: gjurdi, brekė e mangore, e gjindes se shpis se kumbarės są tė jenė do t’u ēojė kuej msalle, kūj ride a kollēikė.

§.732. Pa i u mārrė flokėt finis, gershąna nuk do t’i a perkasė kryet, po i u rriten teper flokėt, i percullohen me flakė t'unės sė pishės.

§.733. Si t’i mirren flokėt finis,Kumbara bun at nātė nė shpi tė famullit a tė famulleshės, ne e nesret ēohet e mźrr me vedi ndrikullen e famullin edhč i ēon nė shpi tė vet, kū rrin tri a pźsė ditė, si mbas kanūnit.

§.734. As mort as darsem e as tė kremet s'luten pą ndrikull e kumbarė, pą famull e famulleshė.


L I B R I I N A N D Ė T

D A M E T

NYE I NJIQINDENANDĖT.
Pėrcaktimi i damevet.


§.735. " Dami ką ēmim, por jo giobė".

§.736. Dami lahet permbas ēmimit tė pleqve a tė dy shokve.

§.737. Po u gjet grueja tuj vjedhė drū nė mal tė huej, me dorė s'perkitet, porsé kmesa e terkuza (teja) i mirret, drūt e bame jesin aty.

§.738. Kmesa e tela e mārrun xźhen per shperblim tė dāmit e tjeter detyrė ską.

§.739. " Dami ka ēmim por jo pushkė".

§.740. Per ēdo dām i lahet dāmi tė dāmtuemit, po kje per arė e livadh, per kopshtė a vźshtė.

§.741. Sndeshkohet kush me giobė per dām tė gjās.

§.742. Po u gjet nė dām kau a lopa, kali, mushku 'a gomari, delia a dhija, nuk młnd tė vriten, por do tė ēmohet dāmi i bam prej 'tyne.

§.743. Po vrau kush nė dām kąn, lopen, kalin, mushkun, gomarin, dhin e delen, ląn gjān.

§.744. Gjaja e gjetun nė dām, a kapet e i ēohet tė zot't tė dera, tui i thąnė sč e gjete nė dām e tė vījė me e pą, ase e vźn perpara edhč e ēon tź shpija e jote edhč e ndryn nė burg e, si tė pleqnohet dāmi, i a kthen gjān.

§.745. "Nji dhé thąn nji vrri". Dhija āsht frymė e keqe; shka tė perkasė me gojė, e thąn.

§.746. Po u glet dhija tuj bā dām nė vźshtė, są cūgj hardhije tė ketė verbue, kanūja ką pré kėto dāme:
a) Cungu i hardhis i verbuem prej dhije nuk bān rrush per tri vjet;
b) nji cung hardhije bān rrush są per dy okė venė e per nji okė raki nė vjetė,
c) hardhija e verbueme prej dhije prą ką gjashtė okė venė e tri okė raki per dām.

§.747. Są per dām t'arės, ēmimi i kanūnit āsht: "Njiqind kallzė kallamoqi: nji babūne drithė". (Per njiqind kallzė a bīmė tė damtueme, do tė lajė i zoti i bagtis nji babūne drithė.)


NYE I NJIQINDEDHETĖT.
Thiu nė dam.


§.748. "Thiu nė dām ką pushkė. Po e gjete thin nė dām, bjeri pushkė".

§.749. Po u gjet thiu nė dām pą verza (kuląr krrabza) nė qafė, vritet.

§.750. Me nji tė shtīme a me nji tė sjellme, gjith są thi tė vriten, dāmi āsht i tė zot't tė thive.

§.751. Pushka e dytė a edhč e sjellmja e dytė ląn thin.

§.752. Porsa t'a vrasė kush tin nė dām, do ti lshojė za tė zot't qi tė shkojė me e mārrė, pse misht i a hąn aj.

§.753. Po e vrave thin nė dām e nuk e bane me dije tė zo'n n'at hov, qi tė skhojė me e mārrė, e mbet thiu aty, są tė fillojė me u prishė do tė lahet thiu.

§.754. Si tė vritet thiu nė dām, dāmin e bam e ląn me krye e i dāmtuemi nuk ką shka lypė mā, pse vaji nuk i gjegjet nė kanū.

§.755. Po hīni nė dām thiu me verza, ką dāmin e jo pushken. Po e vrave, ląn thin.


NYE I NJIQINDENNJIMBDHETĖT.
Kurtha e ngrefun a laku nė kopshtė.


§.756. "Nė kopshtė t'źm a ngrefa kurthen a lakun, nuk młnd tė mė ndalė kush".

§.757. Nė kopshtė tė thurun miré, po ngrefi kush kurthen a lakun, nuk āsht nė detyrė me i u pergjegjė dāmit.

§.758. Po e ngrefi kush kurthen nė kopsht tė shthurun e rą nė 'tė berri, ląn berrin.

§.759. Nė katund e rreth 'tij, po e ngrefi kush kurthen, mjé kū kapen gjaj per kullosė e rą nė'tė ndo'i kāmbė berri, i zoti i kurthės ląn berrin.

§.760. Kurtha shtrohet (ngrifet) me tė marrmet tė diellit, e shkrefet a mblidhet a mblohet mirė me tė rame tė diellit.

§.761. Gjaja e dāme e e mbetun nė mal nāten, por rą nė kurthė, rreziku āsht i tė zot't tė gjās, i zoti i kurthės nuk ląn gjā.

§.762. Po u lą shtruet kurtha diten, ēdo gjā, qi tė biej mė 'tź, i zoti i kurthės do t'i pergjegjet dāmit.

§.763. Po rąn nė kurthė nāten qeni e mica, shkojn hupsė, sepsé kerkojn dhén.

§.764. Kurtha e ngrefun nė mal, porsé neper shtigje kah kalon gjaja, nė rafét ndoi kāmbė berri nė 'tź, bariu ką tager me coptue kurthen, e i zoti i saj nuk młnd t’i lypė arsye.

§.765. Po e ngrefī kush kurthen nė rrethīnė tė shpijave tė hueja e rą nė 'tź gjaja e tė zot't tė vendit e mbet a me kāmbė tė thyeme a edhč cofi nė kurthė, i zoti i kurthės do tė lajė dy per nji.


L I B R I I D H E T Ė T

K A N U N I K U N D R A M B R A P S H I T Ė V E T

KRYE I NJIZETĖT.
HJEKSIJA.


§.766. Hjekės thirret aj, i cilli me ndermjetsi tė mbrapshtė e per nen dhé i ep ndimė tjetrit per me bā ndo'i rrźnim a ndoi faqe tė zezė tjeter nė katund tė vet.

§.767. Hjeksi i shokve:

a) per tė hikun tė grave bjen nė gjak e500 grosh do t’i apė katundit per giobė;
b) per vrasė bjen nė gjak e 500 grosh giobė katundit;
c) per cubni e per ēdo send, qi tė vidhet nė katund me bukė, me prije e me msim tė hjeksit,si tė hetohet, do tė lajė gjān mbas kanūnit.


KRYE I NJIZETEPARĖ.
VJEDHNIJA.

NYE I NJIQINDEDYMBDHETĖT.
Pėrcaktimi i vjedhnis.


§.768. Nė viedhni pershihen:

a) Cubi; e āsht aj, i cilli vjedhė me dorė tė vet nji kafshė tė huejen.
b) Simahorėt, qi jāné ata, tė cillt i bahen ndimė e krah cubit nė nji vjedhni a nė ēdo mbrapshti, e diten e mbrame, po u hetue vjedhnija, do tė lajn gjān e huej si mbas kanūnit e mbas pjesės, qi kąn mārrė.
c) Buka āsht niaj plang, kū cubat me gjā tė vjedhun hąn bukč, ase marrin me vedi bukė, edhč perciellen me gjā tė vjedhun. "Cubi e bukdhānsi jānė nji".
d) Kjori; e āsht aj, i cilli e strofullon gjān e vjedhun. "Paras cubi, paras kjori".
e) Edhč nė mos marrėt pjesė nė viedhni kjori, ai bahet fajtuer si vetė cubi, pse bahet strofull cubash e vjedhnish.
f) Gjurma āsht ferkemi, qi bān gjaja, permbas sė cillės udhton i zoti i gjās sė viedhun, tuj e ēue gjurmen: a mbrenda kufinit tė njij katundi a tė njij lagjie, a mbrenda rrethit tė nji) shpije, tė njij oborri a tė njij vathi. "Gjurma e vūme, giaja gjetun".
g) Fmi, brraca e biramela.
h) Grabitēori, e āsht aj, i cilli ballas e me perdhūni i a mźrr kuej nji gjā per ndo'i detyrė.

§.769. Po i u duer gjurma nė mal tė zot't tė gjās sė vjedhun, nuk młnd tė kapė as katundin e aferm, as flamurin, porsé, n'i kjafėt zźmra mb'at katund, t'a mundojė qi t’i lahet me bé.

§ 770. Gjurma e prūme mbrenda katundit, po s'młnd e hetoi cubīn, i zoti i gjās e lypė mbė katund, e katundi do t'i pergjegjet.

§.771. Gjurma e prūme mbrenda njij lagjje tė katundit po s'u hetue cubi, ajo lagje do t’i a lajė gjān tė zot't.

§.772. Gjurma e prūme mbrenda rrethit tė shpis, t'oborrit, a tė vathit, ajo shpi do t’i a lajė gjān tė zot't.

§.773. Gjurma e prūme mbrenda rrethit tė shpis, tė oborrit, a tė vathit, ajo shpi do t'i a lajė gjān tė zot't.

§.774. Ēdo dām, viedhni e bracni tė bame prej fmīsh, bracash e biramelash, po u hetuen, shpija, sė cīllės i perkasin, do t'a lajn.

§.775. Parimi i kanūnit āsht: "Shka tė bājn tė mźtujt (mźcat), burrnimi i shpis do t'a lajn".

§.776. Fmit, bracat e biramelat, edhč ne u gjeshin me bracni nė dorė, dora e huej nuk młnd t’i perkasė (nuk młnd t’i rrafė),por do tė bahen me dije prīndja, e kėta do tė pergjegjen per'ta.


NYE I NJIQINDETREMBDHETĖT.
Grabitja.


§.777. Udha e Zotit s'ląn gjā".

§.778. Kanūja s'bān qi tė trazohet kush nė shteg tė vet. Udha e amdhe s'i a ką ndo'i detyrė kuej.

§.779. Po i pat kush ndo'i detyrė kuej e nuk i ep arsye, vajin do t'a bajė nė katund uhasi, e ky do tė biejė nė mend detyrsin.

§.780. Po u ēue kush edhč thei udhen e madhe, tui i a ndalė shtegtarit a kalin, a mushkun, magjarin a ndo'i kāmbė berri, po su vran aty peraty grabitēari bjen nė giobė tė katundit mbas randsis sė faiit e gjān e grabitun do t’i a kthejė tė zot't.

§.781. Po u ēue kush, e vetem prei hamendjet, edhč i grabiti kuei a kąl, a mushk, a mągjar, e sė mbrami i del i padetyrė i grabitunī, grabitēari bjen nė giobė tė katundit per tė thyem t’udhės sė madhe e tė zot't do ti a kthejė gjān e ēmimin e ditve tė hupūna.


NYE I NJIQINDEKATERMBDHETĖT.
Preja (Premtimi).


§.782. " Preja mirret me pré",

§.783. Me rą pré, me pretue, me mārrė pré don me thąnė me mārrė a me pershi nji tufė gjaje nė mal, nė vrri a edhč nė vath.

§.784. Preja tė shumen e herės shkaktohet kłr mos tė giegjet me i ardhė n'arsye lagja lagjes.

§.785. Prela nuk shndrrohet ndryshei, por a me pré tjeter, a me pushkė.

§.786. Prela ndollė a katund me katund, a flamur me flamur, a edhč nder shpija tė veēanta.

§.787. Preja shkaktohet a per kufije mali a bjeshke, a per kullosė. a per ndonji dhūnė tjeter, me tė cillen fyhet nji katund, nji flamur, a edhč nii shpi e veēantė.

§.788. Preja. qi bahet nė mal, ką gjān tė zot't, pą tjeter.

§.789. Preja, qi bahet nė vath, ką gjān tė zot't e 600 grosh giobė per nderė tė vathit.

§.790. Preja e pą rrugė ką gjān tė zot't e 500 grosh giboė. Permbas ndermjetsis sė dashamirvet e tė burravet tė dheut gioba falet.

§.791. Po u pretue nji tufė e huej nė rrugė, nė mal e njė bjeshkė per kufi, atbotė si katundi si flamuri i perkrahen pretarit.

§.792. Pres sė pą rrugė, bani e i u perkrah katundi e flamuri, ndermietsija u mārrin pźgje e do tė peshohen prej Pleqsh si mbas kanūnit.

§.793. Si mbas randsis sė fājit do t’i lahet gioba e gjaja tė zot't.

§.794. Po i u perkrah pretarit katundi e flamuri, i pretuemi ką tager me, i rą pré kuej tė mundet n'at katund a flamur, per me mkambė nderen e vet e me shperblye gjān e vet.

§.795. I pretuemi nuk młnd t'a pretojė as katundin as flamurin, 'si t'a leēisė pretarin e t'a lajė shpi me shpi. Kanūni thotė: "A gjān tė zot't, a rrugen tė lirė".

§.796. Gjaja e pretueme nė mal a nė bieshkė nuk ką dy per njahen, por gjān tė zot't,

§.797. "Kumbona e tufės nuk młnd tė mirret pré",

§.798. Po u muer pré kumbona e ogiēit nė mal a nė vath, kjo ką nderen są tufa mārrė e są vathi prētari do tė lajė 500 grosh giobė per nderė, edhčpse nuk muer kurrnji kāmbė berri.

§.799. Ogiēi, hąnori e vergani e qeni i hekuravet, nuk młnd tė mirren pré as per detyrė.

§.800. "Preja per detyrė nuk mirret". Po ndolli kjo pūnė, katundi e flamuri e leēIsin pretarin, po su gjegj me kthye gjānė.

§.801. Po e prishi gjānė e pretueme pretari, diten e lahes do t’i a kthejė tė zot't krye per krye edhč tuj e zgiedhė nė tufė tė tij.


NYE I NJIQINDEPESĖMBDHETĖT.
Faji i kobshem.


§.802. Kush vjedhė Shpin e strajcen e mikut, kanūja i ką caktue per giobė "faqen e zezė" e āsht i hjedhun prej kuvendit e gjyqit.

§.803. Po e vodh mikun e njij shpis dora e tjeterkuej e i shpis tjeter i lypet miku i prém e shpija e thyeme.


NYE I NJIQINDEGJASHTĖMBDHETĖT.
Dypernjahja.


§.804. Nder tė gjitha vendet, kū mbahet kanūja, ēdo gjā e vjedhun ką dypernjahen: "Dy per nji, mjaft qi tė hecin me kāmbė".

§.805. Dypernjahja do t'epet jo veē per bagti tė trasha, por edhč per bagti t'ima, e per send tė vjedhun.

§.806. Dypemjahja do tė shperblehet edhč per nji tė djegun tė dhūnshem tė shpis, tė ksollės, tė tbanit, tė mullarit tė sānės a tė kashtės, tė gjethit edhč tė gardhīt.

§.807. Kopshti, veshta e ara e vjedhun kan dypernjahen.

§.808. Gjeli (knduesi kadoci) i vjedhun a i vrąm, ką gjygjin e prém: 500 grosh tė zot't, per arsye qi: "Knduesi āsht herori (sahati) i tė vorfnit".

§.809. Thiu i mbajtun, i vjedhun a i vrąm (posė sč n'u gjet nė dām) ką 500 grosh, per arsye qi: "Thiu i ushqyem āsht mbaja e njij shpis".

§.810. Dy kafshėt e permenduna nuk e kąn dypernjahen e as gjelin gjel, as thin thi, por 500 grosh pare tė thata.

§.811. Per vegla bulkijet, bi. fj. per um tė vjedhun e tė hetuem cubi do t’i lajė tė zot’t aq puntorė są ditė i shkuen hupės, e umini umī.


NYE I NJIQINDESHTATĖMBDHETĖT.
Tagri i tė zot’t tė gjasė sė vjedhun.


§.812. "Ku t'a gjejė gjān e vet i zoti, e mźrr."

§.813. Mbas kėtij parimi i zoti i gjās sė vjedhun nuk āsht nė detyrė tė rrafgohet, sepsé, kūdo qi t'a hetojė e t'a gjejė gjān e vet, aj ką tager me e mārrė.

§.814. Po u vodh gjaja nper mjet tė bukės, buka do t'a lajė.

§.815. Po u vodh gjaja nper mjet tė kjorit, kjori do ta lajė.

§.816. Po u ndoq per gjurmė, aty kū tė jesé gjurma, i zoti i gjās ngulė e do t'i epet arsyeja mė kāmbė e mė dorė.

§.817. Po bleu kush nji giā tė vjedhun, edhč pą diejtė sč āsht e vjedhun, i zoti i gjās ką tager me e mārrė e shitsi (cubi) do t’i a ktheje blesit deri nė tė mbramin dysh tė ēmimit, qi muer per at gjā tė shitun, e tė zot't tė gjās dypernjahen.

§.818. Pose sč per vjedhin tė bame ne Kishė e nė Qele, cubi nuk ką giobė as faqe katundit as faqe flamurit.

§.819. Po u vodh gjaja nė vath, cubi do te lajė dypernjahen e 500 grosh giobė per vath te thyem.

§.820. Po u vodh gjaja ne mal, cubi do te lajė dypernjahen.

§.821. Po u vodh gjaja ne shpi, cubi do te laje dypemjahen e 500 grosh per shpi te thyeme.


KRYE I NJIZETEDYTĖ.
VRASA.

NYE I NJIQINDETETĖMBDHETĖT.
Prita.


§.822. Prita āsht nji sjellje, me tė cillen malet e fushat e Shqypnis u vźin pusijt glaksorvet a kuejdo, qi tė két menden me vrą. (Me dalė nė, pritė; me ndźjė ne pritė, me vū priten, me rą nė pritė).

§.823. "Sė keqes i pergiegjet aj, qi prin ase rrethas".

§.824. Mbrenda flamurit tė vet nuk młnd tė mārrė kush shokė, per me i dalė kuej nė pritė, e, po duel kush, edhč vran kend tė flamurit, tė gjith biejn nė gjak.

§.825. Jashta flamurit tė vet, po duel kush nė pritė per me vrą kend tė flamurit tė huei, prisi bien nė gjak e jo simpahorėt. "Aj, qi prīn, e mźrr gjakun mbi vedi".

§.826. "Kush e ep fishekun, gjakun e bān tė ve'n".

§.827. U ēue kush edhč mblodh shoke e dashamire edhč i duel nė pritė kue), tuj u thąnė: tė gjithsą pushke, qi t shprazen, jānė tė mijat, po u vrą kush, gjakun e mźrr mbi vedi prisi.

§.828. "Pushka c ēon giakun tź shpija". "Pushka tė lshon nė gjak".

§.829. Po e uhajtī kush pushken e kuej e pą dieje tė zot't tė pushkės shkoi ky e i duel nė pritė kuej edhč vrau nierin, tėhjeksi bjen nė gjak e jo i zoti i pushkės.

§.830. Po i muer kush pushken e kuej, tuj i kallxue tė zot't, sč ką nder mend me dalė nė pritė e me vrą nierin, edhč e vrau, i zoti i pushkės bjen nė gjak, sepsé : Pushka e ēon gjakun tź shpija

§.831. "Simahori i pa' gjak bjen nė gjak".

§.832. Po duel nji edhč mblodh shokė e dasharnirė e i duel nė pritė kuej, pą i pasė ky as glak as varrė, edhč e vrau, prisi me gjithė simaherė biejn nė gjak.

§.833. Po duel kush nė pritė per me vrą gjaksin e vet, me gjithsą shokė e dashamirė tė jét, e mźrr gjakun e vet e nuk biejn nė gjak.

§.834. Po duel nė pritė nji tubė burrash, krisi pushka prej ānet tė pritėtarvet, porsé nuk vran kend, e n'ai hov krisi pushka edhč prej ānet t'atyne, qi rąn nė pritė, n'ai tė perziem vritet nji prej atyne, qi rąn nė pritė, por nuk u vrą prej pushket tė pritėtarvet, kėta biejn nė gjak mbas kanūnit, sepsé e filluen pushken.

§.835. Prita do tė fillojė pushken mbė burra e jo mbė gra, fini, mbė shpi e mbė bagti.

§.836. Po qiti pushkė prita mbė gra, fini, shpi a mbė bagti, punon kundra kanūnit e, po nuk e muer nė kujdes két dhūnė Flamuri i pritėtarvet, qi t’i ndeshkojė mbas kanūnit, atbotė do tė hījė pushka shpi mė shpi, mandej fis me fis, katund me katund e sė mbramit flamur me flarnur.

§.837. Aj, qi dąn me dalė nė pritė, do tė

mārrė bukė me vedi si edhč per simahorė.

§.838. Po hinė kund, pa xānė' vend prite e pin kafé, a hąngern bukė, a mueren me vedi buken nė ndonji shpi tė huej, shkuen nė pritė edhč vran nierin, shpija e tė vramit e kerkon per gjak Shpin, qi u dha bukė.

§.839. "Pushka e buka e dhānun me dieje tė vrasės, i sjellin gjakun atij, qi e ep".

§.840. Po u ēue kush me i dalė nė pritė shoqit tė vet e per simahorė mbledhė shoqnin, po vran kend, si prisi si shokėt simahorė biejn nė gjak me at shpi, po kje sč duelen faqe.

§.841. Po u ēue kush prej Mirdite me i a vū priten ndokuej nė Thkellė a nė Malsi tė Lezhes a njeti e per simahorė mźrr shokė e dikend prej flarnurve tė permendun, aj, qi u prīni, bjen ne gjak.

§.842. Po i thą kush kuej qi t’i dalė nė pritė ndokuej e t'a vrasė, tuj i folun besen, sč nė ditė tė pajtimit t'atij gjaku do tė laj ēmimin e gjakut, e aj permbas besės sė dhānun, shkoi edhč vrau shi atź, qi i thą aj, e sė mbramit e lźn nė qull e nuk i u pergjegj,me tė holla, dorėrasi jét nė gjak, e atij, qi e shtini, i digjet shpija per presė, qi i bani e 100 desh e nji ką giobė.


NYE I NJIQINDENANDĖMBDHETĖT.
Dorėrasi.


§.843. Dorėras thirret aj, i cilli vret kend me dorė t’vet.

§.844. Dorėrasi, porsą t'a vrasė nierin, do tė ēojė fjalė sč e vrau aj e mos tė hutojn mendsh prindja e tė vramit.

§.845. Dorėrasi do tė ēojė me lypė besė.

§.846. Dorėrasi, po muejt vetė me e sjllė marė te vramin, mire; perndryshej mbe kedo, qi tė ndeshet, do t’i thotė qi tė shkojė me e sjellė marė e armen me i a pshtetė tź kryet.

§.847. Dorėrasi nuk guxon mč mārrė armen e tė vramit, po bani két faqe tė zezė, aj bjen nė dy gjaqe.

§.848. Dorérasi i prīndės sė vet grihet prej fisit a katundisht.

§.849. Dorėrasie ką tė luejtmen nāten aty, kū t'a ēile drita, do tė struket.


NYE I NJIQINDENJIZETĖT.
Simahori.


§.850. Simahuer āsht aj, i cilli i ep dorė dorėrasit, tuj i ndihmue a nė vrasė a nė viedhni a nė tė kryem tė ēdo mbrapshtije tjeter.


NYE I NJIQINDENJIZETEPARĖ.
Bestari.


§.851. Bestarė jānė ata, qi hijn tź prīndja e kushrinija e tė vramit, per me xjerrė besė per dorėrasin e per shpi tė tij, jānė mprojtarėt e dorėrasit e tė shpis sė tij, qi mos t’i gjejė gjā nė vade tė besės.

§.852. "Dorzānė e bestąr nuk hīn kush me pare".

§.853. Tuj kźnė nji nevojė uhazishte, kanūja nuk don qi tė mārrin opanga ata, qi hijn dorzānė e as ata, qi xjerrin besė per ndokend.


NYE I NJIQINDENJIZETEDYTĖ.
Besa.


§.854. Besa āsht nji vade lirije e sigurimi, qi shpija e tė vramit i ep dorėrasit e shpijarvet tė tij, tuj mos i ndjekė per gjak perkohsīsht e mjé nė vade tė caktueme.

§.855. Me ēue gjind per besė āsht kanū, me dhānė besė āsht detyrė e burrni.

§.856. Shpija e tė vramit, po i dha besė dorėrasit, ky edhčpse e vrau, do tė shkojė nė mort e nė gjāmė me percjellė tė vramin deri nė vorrim e me ndźjė per drekė. Kio besė ngjatė 24 orė.

§.857. Po s'shkoi dorėrasi ne gjāmė e ne drekė permbas besės sė dhānun, nuk i xźhet per shburrnim shpis sė tė vramit, edhč nė mos i dhashtė besė, tuj kźnė sč dorėrasi i a shtoi dhunėn mbi dhūnė.

§.858. Permbasi tė hījė i vrami nė dhé, katundi ką tager, mbas kanūnit, me i a xjerrė besen dorėrasit e shpijarve tė tij.

§.859. Besa e katundit āsht tridhetė ditshem.

§.860. Po ngurroi shpija e tė vramit e s'u gjegj me i dhānė bese katundit, dorėrasi me gjithė shpijarė e kushrīni te dame zjarmit do tė rrijė mshilė.

§.861. Kurrkush tjeter nuk młnd tė bije me i a xjerre besen dorėrasit e shpija e tė vramit nuk młnd t'i ape kuej bese, per pą ndreqe katundin e vet.

§.862. Si t'a ndreqė katundin e vet shpija e tė vramit, atbotė u ēilet udha miqvet e dashamirvet per me lypė besė per dorėrasin.

§.863. Po e ēili besen e fisit shpija e tė vramit, gjith są fiseve tė jenė nė katund tė tij do t’u apė besė as mā pak as mā teper.

§.864. Po u ēue nji mik edhč i shkoi shpis sė tė vramit per besė e kjo e percjellė me "Mos m'eia mā" e nuk i dha besė, s'ką pse i shkon mā.

§.865. Po u ēue nji mik tjeter edhč i shkon per besė shpis sė tė vramit, e kjo e percjellė me "Per tash s't'ap besė, 'sč nuk e shof gjasen", mā tė paren besė, qi dąn me dhānė, kėtij do t’i a apė, tuj lānė m'anesh miq e dashamirė zemret.

§.866. Po pat besė shpija e dorėrasit, tė rrijn me mend e me nierzi nė pūnė tė vet, tė ruhen si burrnimi si edhč granija e mos t’i shkaktojn dāme as trazime, per nė kioshin ngiatas me shpi tė tė vramit e mos tė shesin kreni.

§.867. Po u prū keqas shpija e dorėrasit ndaj Shpin e tė vramit, katundi bashkė me dorzānė t'a qortojė e, n'e lypėt nevoia, tė ndeshkohet me giobė e t'u kputet besa.

§.868. Kanū burrnijet por edhč detyret

āsht tė mos perbuzet kush nė Shpin e tė vramit, edhčpse e mjerė e e thame krahėsh.

§.869. Mos tė trimnohet kush me i pri gjaksit e me luejtė me 'tź neper katund tė shpis tė tė vramīt, kanūja thotė: "Giaksin rueje e mos e perciell faqe shoqit tė shpis sė tė vramit". "Gjaksi e ką tė luejtmen nāten, e aty, kū t'a ēilė drita, tė struket". "Si tė biej nė glak nieri, tė hikmen e tė mshefmen i ką per deytrė".

§.870. "I dāmi zjarmit jashta 24 orvet nuk ī ruhet mā giaksit".

§.871. Kushrinija e dāme me zjarm prej dorėrasit mbrenda 24 orve tė vrasės do tė ruhen, sepsé, po i vrau shpija e tė vramit, e mźrr gjakun e vet.

§.872. Po pshtuen pą u vrą mbas 24 orėsh, do tė dorzaniten me shpi tė tė vramit e do tė jenė tė lirė nė punė tė vet.

§.873. Po vran kend prej kushrinis sė dāme shpija e tė vramit mbasi tė kalojn 24 orėt, ajo nuk mérr gjak, por bjen nė giak.


NYE I NJIQINDENJIZETETRETĖ.
Besa e gjasė e e ēobanit.


§.874. Besa e gjās e e ēobānil āsht ajo, qi dy a mā flamure vźjn nder vedi me pelqim tė niani tjetrit.

§.875. Tuj vū két besė, flamurtarėt me Krenė e djelmni, i caktoin udhen udhtarit, lajmtarit, si edhč bariut me gjā.

§.876. Udhtari e lajmtari i njij flamuri, qi ką pūnė nė flamur tė huej, nuk mundet me i kalue caqet tė kufizueme prej dy flamurve nė tė lidhun tė besės sė gjās e tė ēobānit.

§.877. Udhtari e lajmtari, posė sč nuk młnd tė shmangin udhen, ata as młnd tė hiin nė shpi tjeter, 'si tė vźjn kamben nė flamur tė huej, por do tė shkoin fill e tź shpija e Flamurtarit tė vendit.

§.878. Po pat per tė krye pūnen e vet udhtari, a pūnen e flamurit lajmtari, ata nuk młnd tė dalin neper flamur tė huej vetem, por do tė jenė tė percjellun a prej Flamurtarit tė vendit a prej ndonjij nierit, qi tu apė vetė Flamurtari.

§.879. Si tuj shkue, si tuj dredhue urdhtari e lajmtari do t'udhtoin per udhė tė madhe e pą shkapercye caqet e dāme prej flamurve me besė tė gjās e tė ēobānit.

§.880. Po e gjet giā udhtarin, lajmtarin a barin, pą dalė prej flamurit tė huej, a tuj kullotė gjān nder copė tė dāme, ata priten nė besė te gjasė e tė ēobānit.

§.881. Presa nė besė tė gjasė e tė ēobānit ką kėto ndeshkime e giobė:

a) dorėrasi do t’i lajė shpis sė tė vramit 22 qese per gjak,
b) flamuri i dorėrasit i djegė tri kulla dorėrasit, po s'pat tri kulla tė veta dorėrasi, do tė digien: kulla e dorėrasit e dy kulla tjera tė kushriive tė ngiatė tė dorėrasit, po s'pat kushrij tė ngiatė, edhčnjiqind brźzash nė kjoshin, do t’u digjen kullat.

§.882. Flamuri i dorėrasit e sodumė pasunin e dorėrasit me bīme e me dhé, me gją e me gjithshka tė két.

§.883. Po e shmangu udhen udhtari a lajmtari, a i kaloi caqet bariu me gjā, ne i vrafėt kush, s'i priten miq besės sė giās e tė ēobānit, por atij, prej shpis sė tė cillit duelen, e me shpi tė tyne bjen nė gjak dorėrasi si mbas kanūnit.

§.884. Po preku kush tufen e gjās nė mal e rider caqet e shenjueme, cubi bjen nė ndeshkime e giobė tė permenduna, pse e preu nė besė tė gjās e tė ēobānit.

§.885. Dorzānėt e besės sė gjās e tė ēobānit, jānė Flamurtarėt, Krenėt e Djelimnija e Flamurve tė lidhun nė két besė.

Oroe:
Mbas tregimeve, qi diftohenprej popullit tė Malevet tė Shqypnis (mbi tė cillat tash falsim nė rreshtim tė tregimeve tė ndryshme), dąn kjartas sč "Besa e gjās e e ēobānit" āsht shum e vjeter, e sč do tė jét kźnė mbajtė para sč ką fillue me vjellė flakė grykėholla (pushka).
Vende vende edhč sot mbahet besa e gjās e e ēobānit; si bj.fj.nder Malet e Gjakovės: Nikai, Mertuer, Gash, Krasniqe e njeti. Nder Malet e Dukagjinit: Shalė, Shosh, Kir, Gjaj, Plan e Toplanė; nder Malet e Pukės, tė Mirditės, tė Thkellės, tė Malsis sė Lezhes e kah Kurbini, edhčpse sot nuk mbahet mā kjo dorė bese, permbas tregimevet, qi na kąn diftue Pleqt e kėtyne vendeve, heret edhč kėto krahina i ką pase pershi besa e gjās e e ēobānit.


NYE I NJIQINDENJIZETEKATERT.
Gjaku.


§.886. Nė kanū tė Malevet tė Shqypnis gjithsą djelm tė lein, njehen tė mirė e nuk veēohen njani prei tjetrit.

§.887. Ēmimi i jetės sė nierit āsht nji, si per tė mirin si edhč per tė keqin.

§.888. Seicilli mbahet i mirė edhč i thotė vedit: "Jam burrė" e i thonė: "A jé burrė!"

§.889. Me kźnė veēim gjaqesh, kanūja nuk kishte dieit me i a gjetė vangun pūnės prej pleqnish e pźgjesh nė peshim tė tė mirit e tė keqit, tuj kźnė sč seicilli mbahet rrumbull katerqind derhźm n'okė tė vet.

§.890. Me pasė lānė shtegun e veēimit tė gjaqevet, tė keqin per dukė e per fisniki firukun kishin me e vrą edhč pą pūnė, ishin shtue vrasėt, 'si mos tė kishte dalė kush me lypė arsye per vrasė tė tė keqit e tė firukut.

§.891. Prandei "Gjaqet i lą Leka si njanja: del i miri prej tė keqit e i keqi prej tė mirit". Shpirt per shpirt, 'sč duken e falė Zoti".

§.892. Kush tė vras nierin prą, kje burre a grue, djalė a cucė a edhč férishte djepi, i mirė a sherntim per dukė, krye, plak a sterplak, i pasė a i pą pasė, fisnik a firuk, ndeshkimi āsht nji doret: per vrasė tė mashkullit 6 qese, 100 desh e gjysė kau giobė.

§.893. Kush tė shitojė nierin, ēmiml, i permendun ne 892 pergjysmohet si per mashkull si per femen.

§.894. "E shituemia shkon mbas kerēikut, a si t'i a prejė mjeku" (Ēmimin e mjekimit si t'a prejė mjeku).

§.895. Pajtimi i gjakut a i varrės, qi bahet me krenė e djelm, nuk ką tjeter per posė 6 qese per gjak e 3 qese per varrė. Pajtmi i giakut a i varrės, qi bahet me ndermjetsi tė dashamirvet, permbi 6 a 3 qese lypin edhč tė prishunat e mjekimevet.

§.896. Tė ramt nė gjak, po u bā vrasa nė katund, dorėrasi me mashkullim tė shpis edhč ferishte djepi nė kjofčt do tė bahen e do tė dalin prej katundit e do tė shkojn nder miq, per me i u shmangė rrezikut tė vrasės.

§.897. Me grani tė dorėrasit slą pūnė shpija e tė vramit, sepsé "Grueja e Prifti nuk biejn nė gjak".


NYE I NJIQINDENJIZETEPESĖT.
“Gjaku shkon per gisht”.


§.898. Nė kanū tė veter tė Malevet tė Shqypnis vetem dorėrasi bijte nė gjak, ase aj, i cilli tėhiqte, shkrepte e shprazte pushken a ēdo armė kundra nierit.

§.899. Shpija e tė, vramit nuk mujte me ndjekė as me vrą tjeterkend prej vllazensh, nipash a kushrijsh tė gjaksorit, pos gishtit dorėrasit .

§.900. Kanūja e vonshme pershin mashkullimin e shpis sė dorėrasit mjé nė ferishte djepi, kushrinin e nipat e ngiatė, edhčpse tė damė, por per 24 orė, nė valė tė gjakut , e mbas 24 orėsh do t’u qitte dorzānė shpija e tė vramit


NYE I NJIQINDENJIZEGJASHTĖT.
“Gjaku per gjak me mbetė”.


§.901. Kur tė vrasé shoqi shoqin dy vetėt, qi u fjalisen, e biejn tė dy dekun, jesin krye i per krey, ase gjak per giak.

§.902. Shpijat e tė vramvet nuk młnd tė shtyhen nė fjalė, as nuk młnd tė lypin shperblime lagjja lagies. Do tė dorzaniten mbas kanūnit.

§.903. Po mbet niani i vrąm e tjetri i shituem, atbotė i shituemi do t'i a kthejė tepricen e ēmimit tė gjakut tė vramit.

§.904. Po m'a vrau kush tźm vllą un u ēova edhč e gjuejta nji tė shpis sė dorėrasit, tuj e shitue nji herė e mjé nė njizet herė, sė mbramit drodha pushken edhč e vrava tė vllan e kėtij a mun dorėrasin e t'źm vllą, tė gjitha varrėt do tė pleqnohen e do tė lahen, e i vrami jét krye per krye me t’źm vllą tė vrām.

§.905. Po vrava atź, qi paēė shitue njizet herė, varrėt hupin, e jesin gjak per gjak me tė vramin.

§.906. Po qita mbė kend edhč vetem e gervishta nė krye, i kam 3 qese per varrė.

§.907. Po i rashė kambės i kam 750 grosh.

§.908. E shituemja nė brźz e perpjetė ką 3 qese, nė brźz e teposhtė ką 750 grosh.


NYE I NJIQINDENJIZETESHTATĖT.
“Gjaku per faj nuk jet”.


§.909. Ēdo faj, qi fi bajė Shqyptari Shqyptarit, tager ką me e mundue me pleq e me pźgje, porsé nuk młnd t'a vrasė, 'sč "Gjaku per fāj nuk jét".

§.910. Po mė shau kush, e un e vrava, i a kam giakun.

§.911. Po erdh kush me m'i dhānė zjarré shpis, a ksollės, a tbanit, un e prita edhč e vrava, ī karn gjakun,

§.912. Po erdh kush me tė vjedhė, edhč e shef tuj t'a zhberthye deren, e vrave, i ké gjakun.

§.913. Erdh kush me t'a dlirė vathin, e shef tuj t'a vū tufen e gjasé perpara, rrane me xjerrė gjānė tande e atij s'i lodhet mendja me t'a lshue, po e vrave, bjen nė gjak.

§.914. T’u mbat kush a tė rą, ti e vrave, bjen ne gjak.

§.915. Tė hypi kush nė qafé, edhčpse jānė dy duer per nji krye, po e vrave, i ké gjakun.

Oroe:
914 e 915 peshohen mbas randsis sė fajit.


NYE I NJIQINDENJIZETETETĖT.
“Gjaku s’bahet giobė”.


§.916. "Gjaku gjak, gioba giobė, thotė kanūja".

§.917. Gjaku s'hupė kurr.

§.918. Nė ēdo faj me i rą shpis sė dorėr asit shpija e tė vramit, do tė gjygjohen e do tė pleqnohen edhč me pźgje, ne e lypėt nevoja; prose faji jét gjithherė faj, e shpija e tė vramit do t'a perligjė Shpin e dorėrasīt, 'si t'a shofin me udhė pleqt.

§.919. Nė ēdo giobė me rą shpija e tė vramit, gioben e ląn giobė, porsé giakun s'młnd ti ia hupin a giobė s'młnd ti a bājn edhčpse shpi e ligė edhč e lānun.


NYE I NJIQINDENJIZETENANDĖT.
Gjaku per punė tė ligė.


§.920. " Ata, qi kąn shtat e dhūnė bashkė, po u vran tė dy nė pūnė tė keqe, shkojn gjak hupės".

§.921. Parimi "Gjaku per faj s'jét", nė dhunim tė gravet e bjerrė fuqin e vet.

§.922. "Mikun e prém, armėt e gruen e dhunueme, kanūja s'i perket."

§.923. I marruemi e e marruernja vetem atbotė shkoin giak hupės, kłr tė vriten nė pūnė e nė mndyrė tė keqe e me nji pushkė.

§.924. Prindja e tė marruemve nuk młnd t'i kerkojn per gjak por do t’i apin dorėrasit fishekun e prishun me "Tė lumėt dora"!

§.925. Do tė qesin dorzānė, sč gjaqet e tė marruemve nuk do t’i kerkojn perjetė.

§.926. Po i kjau zźmra prīndes sė tė vramve, sč dorėrasi nuk i ką vrą nė pūnė tė dhunshme, gjygii i shenjon bén mbas kanūnit.

§.927. Po e lą Porota mbrendė, dorėrasi jét nė dy gjaqe e nė giobė mbas kanūnit.

§.928. Po pshtoi njana lagje pą u vrą edhč hiku, dorėrasi, qi i gjet nė pūnė tė keqe, nuk młnd t'a vrasė mbrapa, 'sč bjen nė giak, e lagje sė vrame gjakun do t'i a lajė.

§.929. Po duelen me marre grue e vajzė a cucė, e po pshtuen pą u vrą hiken nė dhé tė largėt, ata i leēitė Flamuri per jetė.

§.930. Po u hetue aj, qi i koriti edhč i vūn rrethin si kėtij si edhč tė marruemeve, fisi, katundi e Flamuri i grin tė dy, tuj jau bā gjakun giobė.

§.931. Grueja e vźjė a cucė, qi delshīn me marre, do tė digjeshin per sė gjalli nė grumbull tė plehit. Ase i vejshin ndermjet dy turrave drush tė ndezuna e a i bajshin me kallxue simahorin, a i leishin tė shkrihen per mnderė ndermjet dy zjarmesh. Me kźnė sč mbrrijshin me i a xjerrė fjalen sč cilli e koriti, atbotė i vejshin rrethin edhč simahorit, edhč i grijshin bashkė.


NYE I NJIQINDETRIDHETĖT.
Vrasa pa hiri.


§.932. Vrasa pą hiri nuk e ką tė ndjekmen me pushkė. Dorėrasi ląn giakun e dorzanitet.

§.933. N'at gjak tė xet dorėrasi do te largohet e te rrījė mshefčt mjé qi tė mirret vesht puna mire.

§.934. Hin gjindja e urtė e, 'si tė vertetohen sč pernjimend kie pą hiri vrasa, qi u bā, dorėrasi ląn ēmimin e gjakut edhč dorzanitet.

§.935. Me vrą kush edhč pą hiri gruen me shtat xānė, posė 3 qesevet tė gjakut tė grues, i a presin edhč barrés 3 qese.

§.936. Po u perpush dorėrasi per 3 qese te barres, kanūja e ep me ēilė tė vramen, per me pą pale a pat djalė a vajzė.

§.937. Po pat djalė, dorėrasi do tė lajė 3 qese per gjak tė grues e 6 qese per gjak tė dialit: po pat vajzė, posė 3 qesevet tė grues sė vrame, do tė lajė edhč 3 qese tė vajzės.

§.938. Vrasa pą hiri nuk ką giobė.


NYE I NJIQINDETRIDHETEPARĖ.
Vrasė me dorzani.


§.939. Me bā me u ngatrrue nder vedi shpija e dorerasit e shpija e tė vramit mbas gjakut tė pajtuem, dorzanvet u duhet me hī nė flakė e nuk do tė bājn qi t’u dhunohet źmni e dorzanija.

§.940. Po krisi pushka ndermjet tyne, Dorzānėt do tė kerkojn mikun e prém prej lagjes, qi nisi pushken. "Gjaku shkon per gjak".


NYE I NJIQINDETRIDHETEDYTĖ.
Pushka ndjekė gjaksin.


§.941. Pushka e nisun ką giobė". "Pushka e paré ką giobė".

§.942. ‘’E shkrepmja ką giobė".

§.943. Po u fjalisen dy vetė e njani e dredhė pushken mbė tietrin e e shkrepė, por s'i ndezė, po s'u vran n'at valė, i pari, qi shkrepi pushken, bjen nė ndeshkim tė giobės.

§.944. Po e shkrepi i pari pushken e nuk i ndezi, i dyti i ndej gati edhč e vrau, ky bjen nė gjak, por jo nė ndeshkim tė giobės, sč "Pushka e mbrame nuk jét me tė paren".

§.945. Me shkrepė pushka pą hiri, i zoti i pushkės bien nė gjak, po vrau a shitoi kend.

§.946. Po hīni kush nė shpi tė kuej e, porsą t'a vjerrė pushken nė krrabė, i kputet rrypi, shkrepė pushka edhč vret ndonji tė shpis a kedo, i zoti i pushkės bien nė gjak.

§.947. Po e lą miku pushken tė ngrefėt edhč shkrepi e vrau kend, i zoti i pushkės bien nė gjak.

§.948. Po e vūer miku pushken'nė krrabė e kjo u thye e rą pushka nė tokė, shkrepi edhč vrau kend, i zoti i krrabės bien nė gjak.

§.949. Kuji e krraba jānė vū per tė vjerrun tė pushkvet, prą i zoti i krrabės a i kujit do t'u vete menden e mos t'i lete t’u brejshin prej krijet.

§.950. Po u vrą kush e mbet dekun nė ni i krah e nė tjetrin u shituen dy vetė, jesin gjak per gjak nji gjak, dy varrė.

§.951. Po vrau kush gruen me shtat xānė. kanūja e ep qi tė ēilet e po, pat djalė, dorėrasi, posė giakut tė grues, do tė lajė 6 qese per giak tė djalit; po pat cucė, do tė lajė 3 qese per fmi e 3 qese per t'āmen.

§.952. Pushka e shtīme per mik tė prém tė lshon nė gjak, por jo nė giobė.

§.953. Pushka e shtīme per grue a cucė tė dhunueme s'ką as gjak as giobė.

§.954. Pushka e shtīme per armė tė marruna, bien nė gjak, por jo nė giobė.

§.955. Pushka, qi vret pą hiri, ką gjakun gjak, por s'ką giobė as tė ndjekmen.

§.956. Pushka e shkrepun mbė kedo ką giobė.

§.957. Per ēdo vrasė: 6 qese per gjak, 100 desh e 1 ką giobė Flamurit e 500 grosh derės sė Giomarkut t'Oroshit (per Mirditė).


NYE I NJIQINDETRIDHETETRETĖ.
Kush vret vendin, shkon gjak-hups.


§.958. Po vrau kush vedin, gjaku i shkon hupės.

§.959. Shpija e vetvrasti bjen nė globė, 'sč giobitė vedin me tė bjerrun tė njij njerit e me tė prishunat e drekvet.

§.960. Po vrau i vllai tė vilan, gjakhupės shkon, porsé gioben e Flamurit do t'a bājn si mbas kanūnit.

§.961. Po vrau i biri t'an, s'e ndjekė kush, porsé i biri, dorėrasi, grihet a prej fisit a edhč katundisht.

§.962. Me vrą i biri tāmen, bjen nė gjak me prīndėt e s'amės.

§.963. Me vrą i shoqi tė shoqen, bjen nė giak me prīndt e grues.

§.964. Me vrą e shoqja tė shoin, prīndja e kėsaj biejn nė gjak. (Ka ndollė qi prindja e ką gri tė bin, qi bate két shemtim).


NYE I NJIQINDETRIDHETEKATERT.
Shkuesija e gjakut.


§.965. Shkues i giakut thirret aj, i cilli perpiqet té shpija e tė vramit, per me e pajtue dorėrasin.

§.966. Shkuesi i gjakut, po i duel nė krye pūnės, ką tager nė kpuce.

§.967. Kpucėt a opangat e shkuesit perbahen prej 500 groshėsh.

§.968. Kpucėt e shkuesit tė gjakut i ląn shpija e dorerasit.


NYE I NJIQINDETRIDHETEPESĖT.
Pajtimi i gjakut.


§.969. Paitimi i gjakut bahet dy mndyrėsh: a) me tė himė tė dashamirvet tė shpis sė tė vramit e te Famullitarit b) me tė dalun tė Krenvet, tė Derės sė Gjomarkut e ė djelmvet tė Flamurit. Nė két rasė per ēdo vrasė Dera e Giomarkut t'Oroshit mirrte 500 grosh.

§.970. Nė tė dyja kėto rasė dorėzanėt e kanūnit jānė tė domosdoshem.

§.971. I zoti i gjakut, posė ēmimit tė caktuem per gjak, ką tager me lypė nji hutė (martine) nė krah tė cillitdo, qi t'a ngulė synin e dorėrasi āsht nė detyrė me i a prū aty.

§.972. Pa u ndreqė puna e gjakut, pą hi Dorzānėt e duhshem, pą u caktue vadet e tė hollavet tė gjakut, trevezat e bukės nuk shtrohen e buka nuk hahet.


NYE I NJIQINDETRIDHETEGJASHTĖT.
Dorzanėt e gjakut.
“Dorzanė e bastar nuk hin kush me pare”.


§.973. Dorzānėt e gjakut i zgjedhė shpija e dorėrasit.

§.974. Dorzānėt e gjakut jānė ata, qi hijn per me mbajtė larg ēdo tė persritun mnijet e ziarmit, qi kishte me muejtė me u ndezė ndermjet shpis sė tė vramit e dorėrasit.

§.975. Dorzānėt e gjakut, 'si tė hijn nji herė, nuk dalin mā.

§.976. Dorzānėt e gjakut kąn tager me i mbajtė nė fre ata, per tė cillt kąn hī, e, po nuk vjeften kshillet e qortimet miqasore, kąn tager me u a rrudhun pźjt edhč me kercnim, po luejten.


NYE I NJIQINDETRIDHETESHTATĖT.
Dorzanėt e tė hollave tė gjakut.


§.977. Dorzānėt e tė hollavet tė giakut i zgjedhė shpija e tė vramit.

§.978. Vadet e tė hollavet tė gjakut i caktojn Pleqt e burrat e urtė, qi ndollen aty.

§.979. Vadja e caktueme e tė hollavet tė gjakut as shtyhet, as luhet.

§.980. Me bā me dalė mendėsh dorėrasi e me nisė me lueit me Dorzānėt e té hollavet tė gjakut e me i sjellė me sot nesėr, do t’i a ēojė tė zot't tė gjakut tė hollat nė vade tė caktueme e detyrsin e qesin nė katund, i cilli do t'a ngushtojė lasin e keq me i u pergiegjė detyrės e, po e lypī arsyeja, młnd t'a giobisin.

§.981. Tė hollat e gjakut do t'i epen shpis sė tė vramit nper dorė tė dorzanvet e jo kurr drejt per drejt prej dorėrasit.


NYE I NJIQINDETRIDHETETETĖT.
Buka e gjakut.


§.982. Buka e giakut āsht ajo, kłr ndermjetsit e pajtimit tė gjakut me disą prej gjinijet, shokėsh e dashamirėsh tė zot't tė glakut t’i shkoin nė derė dorėrasit per pajtim tė giakut e tė hajn buken e gjakut tė paituem.


NYE I NJIQINDETRIDHETENANDĖT.
Kryqi nė derė.


§.983. Kanū āsht, 'si tė vźhet per fije pajtimi i gjakut e, 'si tė bahet buka, tė hijn Dorzānėt si tė gjakut si edhč tė tė hollavet e tė bahet kryqi nė derė tė dorėrasit prej tė zot't tė gjakut.

§.984. Kryqi nė derė āsht shźji i gjakut tė pajtuem.

§.985. Kryqi xieret nė głr tė prakut t'eper tė derės sė shpis a nder pregjet e krahvet tė derės.

§.986. Kryqin nė derė do t'a xjerrin dora e tė zot't tė glakut.

§.987. Hekurin sqeparin , me tė cillin u xuer kryqi, kanū āsht me e hjedhė mbi pullaz tė shpis sė dorėrasit.


NYE I NJIQINDEKATERDHETĖT.
Vllaznimi (Me pi gjak).


§.988. Si t’u pajtohen zemrat shpijavet tė dorėrasit e shpis sė tė vrarnit. Pijn giakun e shoqi shoqit.

§.989. Marrin dv gota tė vogla, i mbushin pergiymsash me ujė a me raki, ēohet ndoqii prej dashamirėsh e u Iidhė dy gishta tė vogjel, i shpojn me gjylpané, tuj bān me lshue ka' nji pikė veēmas nder dy gota.

§.990. Mbasi t'a perziejn gjakun ase, mbasi t'a tundin mirė, i shndrrojn gotat, me me duer kryqzue, i a kojn shoqi shoqit, tui e pī giakun e njani tjetrit. Nder njiml pergzime qesin pushkė e bahen si vllazen te ri njij nānet e babet.


L I B R I I N J I M B D H E T Ė T

K A N U N I I P L E Q N I S

NYE I NJIQINDEKATERDHETEPARĖ.
Tagri e detyra e Pleqvet.


§.991. Plaku i pengut nuk młnd t’i lypė tė falmet e tė premet e kanūs, pą e ndreqė pūnen.

§.992. Pleqt jānė a tė parėt e vllaznive a Krenėt e fiseve, zyra e tė cillvet āsht e pshtetun nė themel tė tagrit kanūnar.

§.993. Pa kėta nuk młnd tė bahet ndo'i kanūn i ri e as kurrnji gjygj a pleqni, qi do tė pershijė a nji vllazni, a nji fis, a edhč nji katund e Flamur.

§.994. Pleq thirren edhč burrat mė za per urti e qi jānė regjė nder gjygje e pleqni.

§.995. Per pūnė tė veēanta e per tė kapme tė posaēta, edhč tė permendunt młnd tė mirren per pleq pźgjesh e gjygii i bam prej 'tyne āsht i njoftun prej kanūnit, mjaft qi tė pleqnojn mbas kėtij.

§.996. Pleqt e Kanūs kąn tager me shmangė ēdo rragė e kercnim damesh e vraset, kū me urti, kū me fuqi bashkė me katund e nder kercnime tė randa fōrt do tė lypin krahin e Krenvet e tė djelmvet tė Flamurit, per tė pruin ne mend tė dalunin mendėsh.

§.997. Pleqt kąn tager me mbledhė katudnin, kłr mos tė due kush me i ndźjė gjygjit tė folun mbas kanūnit e pą krahambajtje.

§.998. Per pleqni tė vogla do tė mirren Pleqt nė katund permbas v1laznijet e fisit.

§.999. Pleqt e mārrun per me bā ndo'i pleqni, aty e n'at hov, qi t’u apin zabuken tė fjalisunt, tager kąn me bā gjygj e me e ēue deri nė mbarim.

§.1000. Jo veē Pleqt ase Krenėt e Kanūnit kąn két tager, por edhč Pleqt e ēashtjevet tė veēanta, 'si t’i ketė zgiedhė kush per pleq, kąn tagrin e permendun.

§.1001. Si t’u epet Pleqvet nė dorė pengu i pelqimit, edhč ne u pendojshin tė fjalisurit, nuk młnd t'u a stermarrin pengun, as nuk młnd t’i ndrrojn ata Pleq.

§.1002. Parimi ī kanūnit āsht: "Plak mbi Plak, gjygi mbi gjygj e bé mbi bé kanūja nuk bān

§.1003. Pūnėt e randa, qi e vrugnojn nderen e katundit a tė Flamurit, do tė peshohen prej Pleqvet tė katundit e prej Krenvet tė Flamurit.

§.1004. Pleqt e Krenėt e Flamurit nuk młnd tė kpusin kurrnji gjygi e nuk młnd tė giobisin kend nė katund, pą i pasė me vedi Pleqt e Strapleqt e katundit, nė tė cillin gjindet fajtori.

§.1005. Po ndolli sč duel mendsh nji katund mārrė me gjith Pleq e Vogjli, atbotė ngrehen Krenėt e Flamurit me Pleq e Strapleq vllaznish e fisesh e me gjith Vogjli ede e bien ne mend katundin e dalun dore.

§.1006. Po u ēue ndoi katund per me u ngrefé luftė Krenvet, Pleqvet. Strapleqvet e Vōgjlis sė Flamurit, rien tė cillin gjindet, atbotė do tė bahet me dieje Dera e Gjomarkut, nė zā tė sė cillės do tė ēohen edhč Flamurt tjerė e nen prije tė kėsaj Dere do tė msyhet katundi i dalun dore. edhč e bien nė mend me ndeshkime giobėsh, nie tė xjerrun prej vendit, a edhč me grime katundisht, nė pasėt bā kush ndo'i fāj per tė grim.

§.1007. Sjelljet e ndeshkimet e permenduna i veshen edhč nji i Flamuri. kłr tė dalė dore,me ndryshim qi Flamuri marė nuk młnd tė xieret prej vendit, porsé leēitet prei Flamursh tjeré mjé qi tė shtrojė pengun.

§.1008. Kanūnet. qi vźn nji katund me Pleq e Vogjli per vedi bj.fi. per hjeksi, pabesni, per vrasė a cubni, as Flamuri e as Dera e Glomarkut nuk młnd t’u a luej, mjaft qi mos tė trillohen pūnė te reja, qi tė jenė kundra vendimevet jetike tė kanūnit tė Malevet.

§.1009. Nder gjygje e pleqni, qi i perkasin katundit mārrė a njij Flamuri, Pleq tė veēanėt nuk kąn tager me mārrė neper dorė. Kėto do tė peshohen pre.) Pleqvet e Krenvet tė kanūs sė Katundit e tė Flamurit.

§.1010. Po rą nė faj nji Plak katundi, do t'a lshojė pengun nė dorė tė Vogjlis.

§.1011. Po s'u gjegj me shtrue pengun, Vogjlija thrret Krenėt e Flamurit e zbashkut e bien n'arsye.

§.1012. Po rą nė fāj kush i derės sė Gjomarkut, gjygjin do t’i a bājn Krenėt e Vogjlija e tė glith Flamurvet.

§.1013. Po rą nė fāj ndonji prej Flamurtarėsh, do tė peshohet prej Krenvet e Vogjlis; e Kreu i Flamurit nė faj do tė peshohet prej Flamurtarit, Krenvet tjerė tė Flamurit e prej Vogjllje.

§.1014. Edhepsé Plak, a Krye, a i Derės sė Giomarkut, pengun do t'a lshojė nė dorė tė Pleqvet e tė Vogjlis, po bani kush vąj mbė 'tė.

§.1015. Pleqt do tė bājn gjygj pą krahambajtie e pą u thye prej nendoresh a tė folmesh prej njanit a tietrit.

§.1016. Po u hetue ndo'i Plak sč e bani gjygjin me krahambajtje e kundra kanūnit, veē pse i thyem prei mendoreve t'anės kundershlare, posė faqes sė zezė, s'e mźrr kush mā per Plak.


NYE I NJIQINDEKATERDHETEDYTĖ.
Pegjet.


§.1017. "Pengu i lshuem nuk mirret mā".

§.1018. Pengu āsht nii shźj i landėt, qi epet nė dorė tė Pleqvet gjygjtarė me tager qi tė bājii gjygj mbi ankimet e dy kundershtarvet.

§.1019. Pengu thirret "Pengu i pelqimit a i zabukės".qi don me thąnė sč, tuj e dhānė pengun nė dorė tė Pleqvet gjygjtarė, kėta gjinden gati me i ndźjė gjygjit e pleqnis.

§.1020. Pleqnlja e gjygji bam pą pźgje,faqe kanūnit s'ką vjeftje.

§.1021. Para sč tė fillohet gjygji, pźgjet do tė jenė nė dorė tė Pleqvet, e tė kapunt nė padi, pose qi nuk młnd tė luejn mā, ata lidhen edhč me lą opangat, ase Pleqnin e preme prej kanūnit.

§.1022. Per peng xźhet arma, fisheku, ortari a edhč kutija e duhąnlt, mjé qi tė biejn pźgjet, qi t’i parasohen vjeftjes, per tė cillen kapen.

§.1023. Nder pleqni ankimesh, zhgarkimesh a shplfjesh flala e gojės nuk pelqehet per peng, duhet shźji.

§.1024. Fjala peng jét vetem atbotė, kłr t'i flasė kush kuej kaq e kaq, per n'i a ndreqėt nj i pūnė.

§.1025. Po i a ndreqi pūnen, tė folmen i a ką dptyrė burrit tė hueī.

§.1026. Po ngulen Pleqt e pegjevet njani ne mende tė vet e tjetri nė tė ve'n, do t’u siellen Pleqve tjerė, porsé per tė prishuna nuk młnd t’u randohen tė fjalisunvet (tė zotvet tė pegievet).

§.1027. Opangat e Pleqvet do t’i lajn tė zotėt e pźgjeve, są njani aq tjetri.

§.1028. Opangat e Pleqvet lahen jo mbas andjes sė Pleqvet, por mbas randsis sė pleqnis: "Mbas pengut shkoji opangat". "Mbas gjajet shkojn opangat".

§.1029. Pleqnija e njij paradites ką pźsė grosh. (heret nuk baheshin pleqnit mbasdite.)

§.1030. Per pleqni tė dāme me "głr", tė kapunt do tė lajshin ką 10 grosh per pleqni.

§.1031. Para sč t’i a hijn gjygjit Pleqt, do tė bājn két bé: Per két tė mirė tė Perendis (mbī nji shźj Besimi) e si e bajsha mue mė ndimofėt, gjygjin nuk do t'a baj me dredhi e me krahambajtje e, mjé ké tė m'a mārrė mendja e shpirti, nuk do Vi baj lak kanūnit e gjygjit tė drejtė!

§.1032. Jashta katundit nuk ką tager kush me gjetė Pleq.

§.1033. Po duel kush me lypė Pleq nė Flamur, nen tė cillin gjindet, do tė mārrė per Plak nji prej Krenėsh e jo prej VogjIijet.


NYE I NJIQINDEKATERDHETETRETĖ.
Shtim Pleqsh.


§.1034. "Gjygi mbi gjyg’’ e Plak mbi Plak kanūja nuk bān ".

§.1035 "Nė mos tė pelqefėt gjygji, tek a'Sh.Pali". "Nė mos tė pelqefėt gjygji, tek a'Gryka e Oroshit". Dera e Gjomarkut themeli i kanūs".

§.1036. Po i a dorzove pengun Plakut, e ky t'a bani gjygjin, s'ké pse lypė mā Plak e gjygj.

§.1037. Po s't'a mbushi menden gjygji i Pleqvet, qi ti i zgodhe e i pelqeve, tager ské me e stermarrun pengun t'and as me zgiedhė Pleq tjerė.

§.1038. Po u vojt mendja tė zotve tė pźgjeve, sč u āsht bā gjygji pa' rrugė e me krahambajtje, kąn tager mos me i ndźjė pleqnis.

§.1039. Pleqt e parė nuk lshojn pźgjet, porsé kėta jānė nė detyrė me dlirė vedin, tui jau lshue pźgjet e veta nė dorė Pleqvet tė dytė tė zgledhun prej sish, e mbasi tė jau shtrojn gjygjin e bam, do tė peshohet prei Pleqvet tė dytė.

§.1040. Po e bān tė keq gjygjin e Pleqvet tė parė, kėta tė dytėt u mārrin pźgjet tė fjalisunvet e, posė qi jesin pa' opanga, kėta do tė lajn opangat e Pleqvet tė dytė.

§.1041. Pleqt młnd tė stohen mjé nė tri lagje: po s'e kputen gjygjin, atbotė do tė hijn nder krenė deri nė Derė tė Gjomarkut, qi āsht therneli kanūs. Pertej kėsaj Dere s'ka.

§.1042. Po duel i mirė gjygji i Pleqvet tė pare, pźgjet e para do tė lajn dy lagje opangash: Pleqvet tė parė e tė dytvet.

§.1043. Po ndollen gjygje a pleqni tė randa, zhvillimi do tė lypet nė derė tė Gjomarkut.


NYE I NJIQINDEKATERDHETEKATERT.
Porota.


§.1044. Porotė a Poronikė me gojė tė kanūnit thirren ata nierz tė cillt shenjohen me gisht prej gjygjit, per me bā bé e nie xjerrė sė keq ndokend.

§.1045. Poronikė do tė.jené asish:

a) qi mos tė jenė gjetė nė bé tė rrčjshme,
b) qi mos tė kźnė ndo'i mllef as kundra lagjes, qi bān bé, as kundra asaj qi veshtron bén,
c) qi mos tė jené gjind Iloftaré. qi vierrin shpirtin nė krrabė per nji mullė bukė.
d) qi, némose me hamende mū nd tė diejn ndo'i pūnė, a młnd t'a hetojn mā lehtas:
e) s'do tė jenė gra, 'sč kanūja s'i xčn.
f) qi mos tė jenė tė betuem e mnisa.

§.1046. Peregjithsisht beja pą Porotė s'bahet.

§.1047. Parimi i kanūnit āsht: "Beja ką Poroten, Porota ką mundin nder hetime e tė lidhmen".

§.1048. Prifti s'ēohet nė bé; por, me qillue sč i lypet beja, si per me lą vedin, si edhč per Poronikė, ky xźhet per 24 vetė.

§.1049. Nji krye i Flamurit, po u thirr nė nji bé 24 vetėsh, 12 i a nief gjygji e per 12 tė panjefun āsht vetė.

§.1050. Aj, qi u prīn Poronikvet nė bé,nuk njifet per Poronik. Parimi i kanūs āsht: "Njiqind Poronikė por i zoti s'njifet".

§.1051. Porota nuk shkon nė bé, pą i u lidhė i zoti i bés".

§.1052. Aj, qi prīn bés, do t’i lidhet Porotės, qi, po duel beja e rrźjshme, tė lajė gioben e Kishės per dhunim tė bés se rréjshme, gioben e Flamurit a tė katundit, si mbas numrit tė Poronikvet e dypernjahen tė zot't.

§.1053. Gjygji do tė niefin per Poronikė gjind prej vllaznijet e prej katundit t'atij, qi do t’i prijė bés.

§.1054. I zoti i bés do t’u shkojė Poronikvet tė niefun per derė, per me i bā me dieje se gjygji i ką niefé per betarė.

§.1055. Poronikėt e panjehun, qi i gjen vetė i zoti i bés, ne gjygj e para Pleqvet do t’i kallxojé emen per emen, si i kallxuen atij tė njefunt.

§.1056. Edhč Paronikvet tė paniefun do t’u shkojė per derė i zoti i bés per me u kallxue, sč i ką zgjedhė per betarė.

§.1057. Gjymsen e Poronikvet i njefė gjygji, e gjymsen tjeter i gjen i zoti i bés.

§.1058. Pleqt, mbasi t'a njefin Poroten, do t’i thonė tė zot't tė bés qi, per ne pasėt dyshim prej ndonjanit nder Poronikė tė niefun, sč kishte me e lānė Iidhė prei ndo’i reset a mllefit, tė kallxojė aty.

§.1059. I zoti i bés, si tė diftojė arsye tė themelta per niānin a tjetrin nder Poronikė tė njefun, Pleqt e gjygjit jānė nė detyrė me i ndrrue.

§. 1060. Ndrrim Poronikėsh młnd tė bahet mjé nė tre vetė, por jo mā.

§. 1061. Dita e bés i caktohet Porotės, e i zoti i bés āsht nė detyrė me e mbledhė.

§. 1062. Porota, para sč tė shkojė nė bé, do tė perpiqet me bā hetime kū tė mundet, me e shqyrtue tė zon e bés, qi mos tė shkojė nė bé tė rrźjshme.

§.1063. Porota ką tager me bā hetimet e veta e, po kje ēeshtja e padis teper e rigatrrueshme, ką tager me e shty bén mjé nė gjashtė muej, tuj vijue nder hetime.

§. 1064. Per ngatrrime tė randa fōrt e qi kapin hapėt, Porota ką tager me e shty bén, edhč me vjetė.

§. 1065. Si tė két bā hetimet e veta' Porota e, si t’i két hullė fjalėt haj per me e lirue me bé tė shpifunin, haj me e lānė lidhė, s'ką pse shtrydhet, a njanen a tjetren do t'i a kallxojė tė zot't tė bés.

§.1066. Edhč nji nder Poronikė, 'si mos tė ndigjojė me e bā bén, i zoti i bés jét lidhė.

§.1067. Kanū āsht, qi nji Poronik a edhč mā, qi nuk don me bā bé, do t’i a shndoshė zźmren tė zot't tė bés, edhč me bé, ne e lypėt, sč nuk e lajn lidhė prej ndo'i mllefit a mnijet, por vetern prej' drojet e dyshimit tė mos shkoin nė bé tė rrźjshme.

§.1068." Po hąngri bukė Porota, bén e ką tė bame".

§.1069. Po u mblodh Porota, edhč hąngri buken e bés, i zoti i bés del i pafai; Porotes s'i jét tjeter veē me shkue nė bé.

§.1070. Po e lą buken pą hąnger Porota,

i zoti i bés jét nė faj.
§.1071. Po s'u gjegj zhgarkuesi me ardhė nė ditė tė caktuerne, per me pą bén, i shpifuni mundet me fjetė nė qetsi, sč me bukė tė hąngerme prej Porotet, ajo duel i pafaj.

§.1072. Porota do t’i thotė zhgarkuesit a tė vījė me pą bén, a tė qesė kapucarin.

§.1073. Zhgarkuesi, edhč ne u perpushėt ndo'i ditė, sė mbarmit, a do tė shkojė me pą bén, a do tė qesė kapucarin.

§.1074. Porota, per ne u mbledhėt me bā bén jashta ditės sė caktueme, s'ką tjeter bukė, por shkon nė bé e derdhet nė pūnėt tė vet seicilli.

§. 1075. Nė ditė, qi do tė bahet beja, do tė pranojn edhč Pleqt e gjygjit tė bam.

§. 1076. Beja do tė bahet me két rend:

a) prīn nė bé i zoti, per me i a shndoshė zźmren Porotės,
b) mbas kėtij do tė bājn bé ata, qi e kąn mā afer me giak;
c) mandej bājn bé Paronikėt e njefun prei gjygjit.
d) sė mbramit Poronikėt e paniefun.

§.1077. Fjalėt e bés do tė shqyptohen pą ndrrim e sikursč i ką niefé e rreshtue gjygji i Pleqvet.

§.1078. Tė giithė są Poronikė tė jenė, do tė bājn bé, tui e pshtetun doren mbė shźj tė besimit, perposė nė falėt a nė jashtofėt kend per nderė vetė i zoti gjās.

Oroe:
Dukagjini, Malsija e Gjakovės e są krahina tjera Poroten e njefin disą per "dorė bejet" nė Kishė, e disą tjera e lajn per "me ndigiue bén".


NYE I NJIQINDEKATERDHETEPESĖT.
Kapucari.


§.1079. Kapucar thirret aj, i cilli difton fajin e ndokuej, si bj.fj. ndo'i viedhni tė mshefne, a ndo'i vrasė tė hupne permbas hetimeve, qi bān .

§.1080. Kapucari peregjithsisht nuk del faqe, a ndollė sč del edhč ēiltas.

§.1081. Kapucari do tė ketė kpucėt e veta permbas tė folmevet tė zot't tė gjās se vjedhun a tė gjakut tė hupun.

§.1082. I zoti i gjās sė viedhun a i gjakut tė hupun, para sč t’i flasė kpucė kapucarit, do tė shkojė nė katund tė pandehunit do tė mārrė dy shokė tė tij e bashkė me 'ta. do t’i shkojė tź dera, per me lypė arsye prej tij.

§.1083. Si mos t'i vźhet kurrsesi i pandehuni, i zoti i gjąs do t'i kallxojė sč do tė flasė kapucarin nė shpinė tė tij.

§.1084. Po i thą i pandehuni, sč āsht i lirė tė flasė kapucari są tė duei po duel nė fāj, kpucėt e foluna kapucarit do t'i lajė ky.

§.1085. Po i foli kush kpucėt kapucarit pą e bā me dieje tė pandehunin, edhč nė dalėt fajtuer ky, kpucėt e foluna prei tė zot't tė gjās pergjymsash do t'i lajn.

§.1086. Kpucėt e kapucarit jānė me dorė nė bé, qi mos tė randohet i pandehuni me teprime tė foluna, edhč nė dalėt nė fāj.

§.1087. Kanūni i pergjithėt āsht, qi kpucėt e kapucarit nuk młnd tė kalojn ēmimin e gjās sė hupun.

§.1088. Gruen s'e xźn kanūja per kapucar.

§.1089. Kapucarija e hershme me dorė nė bé kishte 50 mié nė 500 grosh.

§.1090. Kapucari i gjetun nė rrźnė do tė late gjān e huej ne vend tė cubit. (Dukagjini)


NYE I NJIQINDEKATERDHETEGJASHTĖT.
Pagesa e Kapuctarit.


§.1091. Kapucarlt i nepen kpucė:

- per gjak tė hupun 1500 grosh
- vath, shpi et 1 tė ihyem 500
- mushk 1000
- kąl 500
- ogiē 500
- ką hullijet 400
- thi tė mbajtun 500
- lopė tė barrės 150
- gomar 150
- mzat 100
- dele e dhé 25 grosh
- viē tė njomė 25
- thi 23
- edhe e kingj 10

§.1092. "Kapucari hjekė bén". Po duel kapucar nji burrė i’ndershem, beja nuk i epet tė pandehunit, do t'apė arsye.

§.1093. "Kapucari xjerrė gjān e hupun". Si tė tumiret kapucari prej Pritėtarvet, i pandehum jét nė faj, e do t’i a kthejė gjān tė zot't si mbas kanūnit.


NYE I NJIQINDEKATERDHETSHTATĖT.
Pritėtarėt e Kapuctarit.


§.1094. Pritėtarė ' jānė ata, zyra e tė cillvet āsht me bā hetimet e dhunshme, tuj e rrethue kapucarin me tė pvetuna tė shpeshta, tuj a vū menden, mos po bān lak nder diftime e mos t’i zhgarkohet kuej.

§.1095. Pritėtarėt do tė jenė nierz tė ndershem, t’urtė e veshtakė, e tė rregjun nder shqyrtime e hetime.

§.1096. Pritėtarėt do tė jenė prej asish, qi gjygji i ką niefė per Poronikė.

§.1097. Si s'a'kanū, qi kapucari tė dalė ēiltas, ashtū ką tager kapucari me lypė me emen disą prej Poronikėsh, tė cillvet u xźn besė mā fōrt sč nuk e qesin.

§.1098. Parase tė fillojn me bā hetīme, Pritėtarėt do t'a vźjn nė bé kapucarin, qi do tė kallxojė drejt, pą krahambajtje e pą mllef.

§.1099. Mje nė tri lagje Pritėtarėsh młnd t'a shqyrtojn kapucarin.

§.1100. Gjithsą herė tė flasin Pritėtarėt me kapucarin, msheftas do tė flasin.

§.1101. Po thą kapucari, sč ajo gjā e vjedhun āsht shitun, Pritėtarėt do tė dergojn gjin den per hetime.

§.1102. Po thą kapucari, sč gjaja e vjedhun āsht pré, Pritėtarėt do tė lypin nji shźj prej tij, bj.fj. nji copė lkurė, brynat, a ndonji gjymtyrė tjeter.

§.1103. Si tė tumiren diftesat e kapucarit prej Pritėtarvet, mohimet e cubit a tė gjaksit, edhčpse tė rrźjshme, nuk młnd t’i ndalin kush deri tź beja: por Porota ką tager me i ndalė doren e mos me e lānė me shkue nė bé tė rrźjshme.

§.1104. Po duel kapucari i dyshuem faqe Pritėtarvet, tuj kźnė ky nė tė drejtė, e duel edhč e kapi per krahi cubin a gjaksorin, kpucėt i ką tė preme 500 grosh mié nė 1500 grosh.

§.1105. Pritėtarėt do tė bājn bé mos me qitė kapucarin per tė gjallė, posė sč nė dashtė me dalė vetė


NYE I NJIQINDEKATERDHETETETĖT.
Burrat e Malevet tė Shqypnis nė kuvend.


§.1106. Kuvendi āsht nji bashkim fisit a fisesh me Krenė, Pleq, Sterpleq e Vogjli a Djelmni tė dheut, qi kanė qellim me rrahė ndonji ēashtje a me lidhė ndonji besė.

§.1107. Kuvendet bahet pjesnisht a edhč pergjithsisht.

§.1108. Kuvende tė pjesshme jānė ato tė katundeve, nė tė cillat mārrin pjesė Pleq, Sterpleq e Vogjlija e njij katundi.

§.1109. Tė pjesshme thirren edhč ato kuvende, nė tė cillat bashkohen tė gjith Pleqt e Sterpelqt e Vogjlija e Fiseve tė ndryshme qi sundohen prej njij Kreut.

§.1110. Kuvende tė pergjithshme jāné ato, nė tė cillat bashkohen Pleq, Sterpleq, Vogjli me Krenė e me Derė tė Gjomarkut.

§.1111. Nder kuvende, gjygje e peshime mārrin pjesė:

a) Dera e Gjomarkut t'Oroshit,
b) Krenėt e fisevet,
c) Pleqt e fisevet e tė katundevet,
d) Sterpleqt e fiseve e tė katundevet;
e) Djelmnija e Vogjlija e tė gjitha fisevet;
f) Kasneca fisesh,
g) Giobtarė.


NYE I NJIQINDEKATERDHETENANDĖT.
Vende kuvendesh.


§.1112. bashkime kuvendesh mbahen a nder oborre Kishėsh, a nder rrenime tė vietra faltoresh, a nė zemer tė vendit.

1. Mirdita nė Sh. Pal a nė Grykė t'Oroshit.
2. Lura tu Kisha nė katund tė vjeter.
3. Thkella tu Kroni i Fikut nė Perlatai.
4. Matia nė Lis.
5. Malsija e Lezhes (Zhuba) nė Molung, ké Dardha Kerbucė.
6. Dibra ?
7. MaIsija e Krues nė bendė.
8. Malslja e Tiranės nė Martanesh.
9. Malslja e Elbasanit?
10. Laberila (Arbėrija)?
11. Arbėnija nė Larushk.
12. Kurbini nė Djerr tė Selitės, nė Laē Sebaste.
13. Luma nė Bicaj.
14. Hasi?
15. Malsija e Gjakovės tu Vorret e Shalės.
16. Dukagjini nė Koder tė Shen Gjergjit (Shosh).
17. Puka tu Qyteti i Pukės.
18. Postripa nė Qytet tu Xhamija (Drishte).
19. Mbishkodra tu Kisha e Brigjes Rapshė.
20. Kelmendi nė Qafé tė Berdelecit.
21. Capa (Zadrima) nė Dajē.
?? Nikaj nė Merteur tu Kisha e Nikajvet.
?? Merteur e Krasniqe tu Blīni i kuvendit (Selīmaj).

§.1113. Burrat e bashkuern nė kuvend rrijn nė gjymės rrethit: ashtū qi tė młnd tė shofin shoqi shoqin e po u thirr kush. tė két shteg per me u dukė nder Krenė e Pleq.

§.1114. Burrat e dheut nė kuvend rriin t'armatisun.

§.1415. Są te jené nė kuvend burrat e dheut, s'ką tager kush i huej me u perzie nder 'ta.

§.1116. Nder gjygje e peshime Krenėt e Pleqt rrijn nė vedi e Vogjlija nė vedi.

§.1117. Krenėt e Pleqt rrijn nė kuvend mbas prijet e tagrit.

§.1118. Nė kuvend, są tė flasė niani, t'jerėt do tė ndigiojn e tė heshtin.

§.1119. Ēashtjet e vogla e tė kapmet, qi ką katundi shoq me shoq, Pleqt e katundit bashkė me Sterpleq e Vogjli kan tager me i zhgarkue.

§.1120. Ēashtjet e randa, qi i perkasin njij fisi mbarė, do tė peshohen e do tė pleqnohen prej Krenvet tė fisit bashkė me Pleq, Sterpleq e Vogjli.

§.1121. Ēashtjet, qi i perkasin njij krahine mārrė ase shtetit, do tė peshohen nder kuvende tė pergjithshme: "burrė per shpi".

§.1122. Fiala e randė nuk bahet nė kuvend.

§.1123. Kanūja s'bān qi tė shahet kush nė kuvend, po bani kush két pūnė, do tė giobitet mjé nė 5 desh.

§.1124. Po i thą kush kuej, se rréné ne kuvend, do tė giobitet mjé nė 500 grosh.

§.1125. Po i a shkrepi kush kuej armen nė kuvend, shpija i digjet e siellsi i armés grihet kuvendisht e shkon gjakhupės.


NYE I NJIQINDEPESĖDHETĖT.
Dera e Gjon Markut.


§.1126. Dera e Gjomarkut āsht themeli i kanūs.

§.1127. Xen kryet e vendit nė ēdo vend e kuvend.

§.1128. Nuk młnd tė leēitet.

§.1129. Nuk młnd tė sodumet.

§.1130. Nuk młnd té xieret prej vendit.

§.1131. Pertei kėsaj Dere s’ką vazhdim ēashtjesh.

§.1132. Ka tager me mledhė krenė e Vogjli nė rasė tė kuvendevet tė pergjithshme.

§.1133. Są herė t'a lypė nevoja ką tager me derdhė kasneca per tė grishun tė dheut "burrė per shpi" e me i mbledhė nė Sh.Pal.

§.1134. Nė ēdo gjygj a pleqni ką tagrin e fjalės sė kputne.

§.1135. Ka tager me sodumė e me xjerrė prei vendit.

§.1136. Ka tager me dnue per dekė: "kortarėt jānė tė fisevet, kryet āsht tė Gjomarkut".

§.1137. Ka tager me i a hjekė prijen a parin atii, qi tė xéhet nė hjeksi e tradhti tė vendit. Porse nuk młnd t’i epet kuei jashta vllaznijet, tu kźnė trashigim plangēuer tagruer.

§.1138. Ka tager pjese nė ēdo giobė.

§.1139. Ka tager mbi 500 grosh per ēdo vrasė.

§.1140. Para sč tė dalė me krenė e Vogjli tė fīsevet, per zbatim tė kanūnevet ndeshkimore, do t'a shtrojė pengun, e po u gjet nė ndonji fāj, do tė pergjegjet si mbas kanūnit.

§.1141. Do t’i vźhet giobės si ēdo nenshtetas.

§.1142. Kur del per paitim tė dheut, ką tager mbė "Razogj" (dy hae bukė).

§.1143. Po u lyp per Poronik cillido i kėsaj Dere, xźhet per 12 tė panjehun.

§.1144. Kur tė dalė n'ushtri, ką tager prije e urdhnimi.

§.1145. Per faje, qi j'āne per une zjarmi, edhč két Derė e perket lima (są me bā shźj).


NYE I NJIQINDEPESĖDHETEPARĖ.
Krenėt e fisevet.


§.1146. Krenėt jānė tė parėt e fiisevet.

§.1147. Krenėt jānė me plang.

§.1148. Sč i cilli krye ką tager mbi fis tė vet: "Kortarėt jānė tė fisevet, kryet āsht tė Giornarkut".

§.1149. Nder gjygje e pleqni mbrenda i rrethit tė njīj kreut, nuk młnd t’i perzihen krenėt e fisevet tjera.

§.1150. Kreu i fiisit, bashkė me Pleq e Vogjli tė vllaznive ką tager me mbajtė kuvende me lidhė besė, me bā gjygie, me giobitė e me leēitė.

§.1151. Kreu i fisit nuk młnd tė paditet nder krenė tė fisevet tjera e nuk młnd t'a ngushtojė kush per gjygie e pleqni tė bame.

§.1152. Kreu i fisit nuk młnd tė bajė vendime a pleqni mbi vendime tė kanūnit.

§.1153. Po bani kush vąj mbė krenė, kėta do tė peshohen pre j PIeqvet e Vogjlis sė vendit, a edhč prej Deret tė Giomarkut.

§.1154. Kreu i njij fisi s'ką tager me djegé, me sodumė, me gri, me xierré prej vendit. Lypet Dera e Glomarkut me krenė e Vogili tė fisevet tjera.

§.1155. Per tė giobitun e tė leēitun tė njij kreu, mjaftojn Pleqt. Sterpleqt e Vogiliia e fisit.

§.1156. Me u ēue kush prej VogjIijet e me vrą ndonji prej krenėsh a Gjiomarkajsh, bjen nė gjak si per vrasė tė ēdo njerit.

§.1157. Kreu i fisit, si ēdo njerl prej Vogjlljet, młnd tė giobtet, młnd tė digjet, młnd tė leēitet, mund tė sodumet, młnd tė grihet é młnd tė xieret prej vendit.

§.1158. Kah pronet e pasunija, kje nė fushė, nė bjeshkė e nė vrri, do tė shikjohet tagri plangēuer i sč tė cillit.

§.1159. As dera e Glomarkut, as krenėt e fisevet e as Pleqt e katundevet s'munden me pasė ndonji tager mbi gjā e pasuni tė tjervet.

§.1160. Vogjlija e fisevet s'i ką detyrė as kreut e as Derės sė Gjomarkut tė dhetė e telozen.

Oroe:
Krenėt (Flamurtarėt) e Malsis sė Glakovės: Nikaj, Mertuer, Gash e Krasniqe., kąn tager mbi nii rend t'ujit (vadė) prej kujrijet, posė atij, qi kąn si ēdo shpi.


NYE I NJIQINDEPESĖDHETEDYTĖ.
Pleqt e katundevet.


§.1161. Sč i cilli katund ką Pleqt e fisit.

§.1162. Pleqt e katundit kąn tager me mbledhė katundin nė kuvend.

§.1163. Pleqt e katundit nuk kan tager me giobitė as me leēītė kend, pą pelqim tė Sterpleqvet e tė Vogjlis.

§.1164. Pleqt e katundit nuk perjashtohen prej zyrevet tė katundit, as prej angarijet e prej

punve tė perbashkta.

§.1165. Pleqt e katundit nuk perjashtohen prej ushtrijet.

§.1166. Me rą nė faj Plaku i katundit, do t’u a shtrojé pengun Sterpleqvet e Vogjlis.

§.1167. Po i u randue katundi me Pleq ndonjij fisi, Plaku i tė randuemit ką tager me e mprojėt edhč me krenė tė fisevet tjera.


NYE I NJIQINDEPESĖDHETETRETĖ.
Sterpleqt.


§.1168. Sterpleqt mbajn anen e Vogjlis.

§.1169. Sterpleqt kąn tager me ēue zanin, kłr tė shofin sč po randohet Vogjlija me gjygje e pleqni kundra kanūnīt.

§.1170. Sterpleqi bashkė me Vogjli a Djelmni fisesh jānė giobtarė.


NYE I NJIQINDEPESĖDHETEKATERT.
Giobtarėt.


§.1171. Giobtarė thirren ata, tė cillt nemen tė kuvendit mbarė reshten nė vath tė gjās sė tė giobitunit, per tė mārrė aq krenė desh a qe si mbas tė premes sė gjygjit tė krenvet, tė Pleqvet, e tė Vogjlis.

§.1172. I zoti i vathit nuk guxon me i ndalė giobtarėt qi mos t’i hijn nė vath.

§.1173. Po bani két pūnė, burrat e kuvendit dynden tė gjithė edhč i brumbullaksohen nė derė.

§.1174. Po bani sč bani flalė i zoti i gjās, kąn tager me i a shtue gioben.

§.1175. Giobtarėt zgiedhin vetė desh e qe per giobė e i zoti i gjās nuk młnd t’i ndalin.



NYE I NJIQINDEPESĖDHETEPESĖT.
Zani i vogjlis nder gjygje.


§.1176. Po s'i pelqej Vogjlija tė dāmet e krenvet e tė Pleqvet, kąn tager mos me u ndej ėnė 'to.

§.1177. Krenėt e Pleqt do tė vźhen rishtas nė peshim tė punvet.

§.1178. Po e tumiren gjygiin e krenvet e tė Pleqvet Vogjlija, kanū āsht qi tė bertasin njij zani: "kamba e huej, kaptinat t’ona".


NYE I NJIQINDEPESĖDHETEGJASHTĖT.
Leqija.


§.1179. Me leēitė, me gojė tė kanūnit, don me thąnė: me dą, me lānė mbas dore e me shkepė njij shpi, tuj i a hiekun ēdo tager, hir e nderė, si kah katundi, si kah Flamuri.

§.1180. Katundi ką tager me leēitė, por jo me xjerrė prej vendit.

§.1081. Kapucari do tė két kpucėt e veta permbas tė folmevet tė zot’t tė gjās se vjedhun a tė giakut tė hupun.

§.1182. Me djegė, me sodumė e me gri s'ką tager as katundi pą flamur e as flamuri pą katund.

§.1183. Rasėt per me leēitė kend jānė:

a) Kur mos tė duei kush me u lidhė me besė me katund a flamur,
b) kłr tė shes kush katundin e vet me hieksi e trathti,
c) kłr t’i pervaret kush njij gjygjit a vendimti tė folun kuvendisht prej katundit a flamurit;
d) kłr tė bajė kush ndo'i faj tė dhūnshem nė katund, nė flamur a jasht kėtyne e mos t’i shtrohet gjygjit,
e) per dhūnė tė barne jashta katundit a flamurit, po s'u gjegj fajtori me shtrue pengun nė katund e nė flamur tė vet, kėta hjekin dorė prej 'tij, tuj u a lānė shtegun tė lirė gjithnjatyne, qi kjahen mbė'tė tė bājn shka tė duen me 'tė.

§.1184. Po nguli katundi edhč i a ndali doren flamurit nė tė djegun a nė tė sodumun tė njij faqeziut, qi vrugnoi katundin a Flamurin me ndo'ī dhūnė teper tė shemtuerne, flamuri ką tager, a me leēitė at katund, a me mbledhė flamurt tjerė, per me e prū nė mend.

§.1185. Po e lą veē me tė leēitun, as merr e as nep me 'tė, mié qi t'i shtrohet gjygjit e giobės.

§.1186. Si t’i a shtrojė pengun flamuri katundi i pervarun, flamuri e giobitė mbas peshimit tė fājit.

§,1187. Shpin e fājtorit e djegin, esodumin me bīmė e me dhé, e shkaktarin e fājit tė dhūnshem e grijn kuvendisht me gjakhupės e robėt i a xjerrin prej vendit.

§.1188. Po kje mbrapshti teper e dhunshme e sherntueshme, posė tė diegunit, tė sodumit, tė grimunit e tė xjerrunit prej vendit, flamuri edhč Shpin i a pret.

§.1189. E premja e shpis āsht, kłr ti zhgulin gurėt e kater skepeve tė shpis per rrāzė, themelit. Kjo bahet, mbasi tė digjet shpija.

§.1190. E premja e shpis nė kanū shenjon, sč gjindj a e asaj shpij e j ānė tė xj errun prej vendit me lang e plang e pergjithmonė, e perkrah flamuri xźhen tė dalun fare.

§.1191. Pasunija e tundshme u bahet giobė e e patundshmja do tė jesė zmojle (djerr), per kullosė tė flamurit.

§.1192. Me tė leēitun nuk mundet kush i katundit me marre e me dhānė; e, po muer e dha kush, jét i leēitun edhč aj e bjen n'ato ndeshkime si i leēituni.

§.1193. Trajta e tė leēitunit āsht njikjo: "Me dą kend per mort e per gjellė". "Me leēitė kend per mort e per darsem e per uhąn e miellit".


NYE I NJIQINDEPESĖDHETESHTATĖT.
Zjarmi, tė sodumt e tė grimunt.


§.1194. Digjet, sodumet, grihet katundisht xieret prej vendit me lang e plang:

a) aj, i cilli i shpifet nė pūnė tė randė a vźn dorė a vret Priftin;
b) kush vret mikun nė besė, grihet, giobitet, digjet e xieret prej vendit:
c) kush vret per fis, digjet, giobitet e xieret prej vendit
d) kush vret mbas pajtimit tė gjakut, digjet, giobitet e xieret prej vendit,
e) kush vret "Vra e hup". digjet, giobitet e xieret prej vendit;
f) kush vret gjaksin nė besė tė vet.. grihet,digjet, giobitet e xieret vendit,
g) kush vret tė kushrinin, per me u bā i zoti ī pasunis sė tij, grihet, digjet, giobitet e xieret prej vendit,
h) kush t’i lajė mbrendė fajtorėt e Flamurit, digjet, giobitet e xjeret,
i) aj fis, qi nuk prin mbė fajtorėt, giobitet e leēitet.

§.1195. Po rā kush nė ndonji kėso fajesh, grihet katundisht, giobitet, digjet, pernėt i prehen, kopshti e veshta i sodumen e xieret prej vendit me lang e plang.

§.1196. Per Prift tė vrąm gjaksi xieret prej vendit per gjithherė e per faje tiera, qi i permendem, xieret per 5 15 vjetė.

§.1197. Unen e zjarmit e spaten nuk młnd t’i qesė kush nė pūnė (as katundi, as Flamuri e as Dera e Gjomarkut) per posė doret tė zot't tė shpis, qi rą nė faj.

§.1198. Dora e fajtorit do tė bajė shźj nė tė djegun e nė tė sodumun, tuj i shqyptue flalėt e dokshme: "I mārrsha tė ligat katundit e Flamurit".

§.1199. Po s'u gjegj ky me bā shźj me zjarm e askush tjeter i shpis sė fajtorit. Plaktu i fisit do t’i thotė ndokuej, qi e ką fajtorin mā ngiat e detyra e kėtij āsht me mārrė unen e spaten e me i pri katundit e Flamurit nė rrźnim, permbas tė cilit katundi e Flamuri marė do tė vźjė dorė n'at rrźnirn.

Oroe

E djegmja e shpis per ēdo vrasė nuk ką kźnė: kjo pūnė ką hi nė veprim vonė. Qeverija tyrke e qiti ne veprim e kasnecija e sa shpijave tė forta, me tė zi qi e priti két pūnė. E kerkuemja e giakut prej shpis sė dorėrasit marė nuk ką kźnė; két e dishmon edhč fjala e kanūnit "Giaku per gisht": por, per me mārrė gjakun mā letas, e pershin mashkullimin e shpis marė deri tė damėt zjarmit n'ato 24 orė. Vende vende qiten nė pūnė edhč "LEĒIN" e gjakut, tuj pershi vllaznin marė. Per ēdo vrasė shpija e dorėrasit do tė late giobė, do t'u epte bukė djelmve e Flamurit e nė Mirditė do tė late dorėrasi 500 grosh Derės sė Gjomarkut.
Lakmimi i pares i disą krenve e djelmve tė Flamurit nė shoqni tė Pleqvet i shtuem edhč i rriten disą pūnė, są per me mbushė kuleten e mullen.


NYE I NJIQINDEPESĖDHETETETĖT.
Lajmtari.


§.1200. "Laimtari nuk bān faj, nuk xźhet.

§.1201. Lajrntar thirret aj, i cilli ēon ne vend porosin e derguesit.

§.1202. Lajrntari dergohet:

a) pre' n» shpije tė veēanėt tź tietra;
b) prei nj ii katundi tź tjetri,
c) prej niij flamuri tź tjetri.

§.1203. Laimtari bān flalen e niij shpije, tė njii katundi a tė nij flamuri.

§.1204. Lajmtari nuk e mźrr pergjegjen mbi vedi as tź lagja, qi e dargon, as tź lagia, sė cillės i dergohet; āsht bajsi i fjalvet tė porosituna.

§.1205. Lajrntari do tė jét i lirė n'udhė tė vet.

§.1206. Lajmtarit nuk i xźhet per faj flala e folun, sepsé flet n'emen t'atij, qi e dergon.

§.1207. Lajmtari āsht miku i derguesit e, po e gjet gjā są tė jét nė két zyre, i pritet mik derguesit.

§.1208. Me u pré lajmtari i njij shpije, pretari bien nė gjak me shpi, qi e dergon.

§.1209. Me u pré lajmtari i njij katundi, pretari bjen nė gjak me katund.

§.1210. Me u pré lajmtari i njij flamuri, pretari bien nė gjak me flamur, qi e dergon.

§.1211. Me u pré lajmtari permbas fjalės sė njij flamurit tjeter, bien nė glak flamuri me flamur.

§.1212. Me e pré laimtarin nji 1 katundit tė tij, pretari grihet katundisht.


NYE I NJIQINDEPESĖDHETENANDĖT.
Kasneci.


§.1213. Kasnec a i lajm thirret aj, i cilli hapė e lajmon urdhnat e Kretu tė fisit a per derė, a prej njij patalokut tė caktuem prej Kreut, prej Pleqsis e prej Vogjlijet.

§.1214. Zyra e kasnecis āsht plangēore e trashiguese.

§.1215. Kasneci i fisit do t’i a derdhė zanin e ftimit mārrė fisit prej Patalokut tė caktuem.

§.1216. Kasnecat e katundevet do tė shkojn per derė, kłr tė lypen "burrė per shpi".

§.1217. Nė ēdo rrezik a kercnim kasneci do tė gjindet gati me i dhānė "kushtrim" fisit.

§.1218. Kasneci me gjithė shpi āsht i perjashtūem prej ushtrijet.

§.1219. Kasneci 'nuk młnd t’u mnjanohet punvet e zyrevet tė perbashkta tė katundit tė vet.

§.1220. Edhč nė ndollėt Kasneci i xānun nder zyre tė fisit a tė katundit, gjindja e shpis sė tij do tė dalin nė pūnė tė katundit.


L I B R I I D Y M B D H E T Ė T

S H L I R I M E E P E R J A S H T I M E

KRYE I NJIZETĖTETRETĖ.
Pjestarėt e perjashtimevet.

KRYE I NJIZETĖTEKATERT.
Deka.


§.1221. Kanūni i Malevet tė Shqypnis shliron e perjashton: I. Kishen:

a) prej ēdo teloznet,
b) prej dhetimit tė tokvet e tė gjās sėgjallė;
c) prej giobet e ēdo ndeshkimit,
d) prej ēdo angarije kah katundi e flamuri,
e) e bān pjestar nė ēdo giobė,
f) ndoren e ndermjetsin i a ruen.

§.1222. Il. Priftin, i cilli:

a) āsht jashtūem prej ushtrije,
b) po u lyp nė bé, vehtja e tij xźhet per 24 Poronikė,
c) po vrau kend, s'ndiqet per giak, prīndja e tij biejn nė gjak,
d) s'ndjekė kend per gjak tė prīndės.

§.1223. III. Krenėt e Flamurit:

Pō u lyp per Poronik nii nder Pleq tė mdhaj, vehtja e tij xźhet per 12 Poronikė tė paniefun.

§.1224. IV. Kasnecat: Jashtohen prei ushtrije.

§.1225. V. Farketarėt: Jashtolien prej ushtrīje.

§.1226. VI. Tė vorfnin djalė tė vetem, qi i ką mbetė mbi krye shpija e e āma : āsht i jashtūem pre ushtrije.

§.1227. VII. Gruen: mos pelqimi i saj kah kanūją:

a) per Plak,
b) per Kapucar,
c) per Poronik, as beja s'i gjegjet,
d) s’ką za as vend nė kuvend,
e) s'ką trashīgim as tź prīndja as tź burri,
f) nuk ndiqet per gjak;
h) ndermjetsija s'i dhunohet.

§.1228. VIII. Virgjinat (femnat, qi veshen si burrė): S'veēohen prei grash tjera, posė qi jānė tė liar me ndźjė nder burra, porsé pą tager zanit e kuvendit.

§.1229. IX. Deken:

Ata, qi kąn deken nė shpi, jashtoehn prej ēdo pūne si kah katundi si kah flamuri, si edhč kah tė reshunt e ujit tė mullijvet. Ket tager e kąn prej kanūnit per nji javė ditė rresht. Si tė mbushet java, do tu pergjegien detyrvet si kah katundi si kah Flamuri, edhč nė kjofčt krye a Dera e Giomarkut.

§.1230. Kanūni i Malevet nuk bān qi t’i shkaktohet kuej trazim mbi trazim.

§.1231. Kur t'i desė kush njij shpije nė katund, per nji javė ditė rresht mbas deket nuk młnd t’i bzajė kush tź dera per kurrnji pūnė, qi t'a ketė vendi me e bā katundisht.

§.1232. Jaslitohet me gjith giinden e shpis prej ēdo angarije si kah katundi, si kah flamuri, si edhč prej vijash t'arve e tė mullinit.

§.1233. Po desht kush me pritė per "krye shndosh" perte javen, tė presė: porsé krye tetė ditėsh kanūja i a don pūritorin me kźnė edhč i Derės sė Gjomarkut.

§.1234. Si tė des kush, do tė dergohen lajmtarėt, per me thirré ne mort.

§.1235. Tu bā gjāmė burrnimi, grrishten edhč tundin krahnorin.

§.1236. Grat vaitoin, por nuk grrishten.

§.1237. Porsa tė vźjn kamben nė katund tė tė dekunit miqt, do tė vźjn nė krye jakzat e gjurdijavet.

§.1238. Kanū āsht me bā gjāmė mbė tė dekunin tri herėsh. tuj persritun fjalen "I mjeri unė!" nandė herėsh.

§.1239. Burrnimi nuk bertasin mbė gra, por po i biri mbė t'āmen e i vllai nbė tė motren.

§.1240. Kur tė niset kush per me shktie nė mort, nuk thotė "Lamtumirė", as i thotė kush "Udha e marė".

§.1241. Tuj kalue rrāzė vorresh, pūntorvet, qi ēilin vorrin, nuk u thohet "puna e mbarė!"

§.1242. Nė kjoshin miq, u shndoshin kryet, kjenė shokė, u thonė: "a u lodhėt, or juni?"

§.1243. Si shokėt e katundit tė tė dekunit, si miqsija, 'si tė pijn kafen, kupzen e pshtesin nė tokė, tuj thąnė: "Zoti ju dhashėt gajret!" '’Per tė mirė" nuk thohet.

§.1244. Tė treten ditė mbas deket, kushdo qi tė vījė,lė per "Krye shndosh" si mbas kafjet, si edhč mbas buket thotė: "Zoti ju dhashėt gajret! Per tė mirė mbas sodit!" Nuk thohet: "Ju shtrofčt per tė mirė!"

§.1245. Gjāmatarėt rreshtohen, tuj perba gjymės rrethit me ftyrė kah i dekuni.

§.1246. "Perejellsat me tė dekmin nuk młnd t’i kaloin kuej per derė, posė nė kjofėt udha e madhe a udhė katundi".

§.1247. Tuj dredhue prej vorresh, s'do tė ndalet kush n'udhė, por do tė shkoiė fill nė shpi tė tė dekunit.

§.1248. Si tė mbrrijn n'oborr, u dalin perpara shokėt e shpis sė tė dekunit, u mbajn armėt, u qesin ujė duervet pą hi nė shpi e u prijn ké treveza, per me hąnger Drekė.

§.1249. Pa krye sė hąngermit tė gjith, nuk do tė ngrehet kush prej buke.

§.1250. Si tė ēohen prej buke, do tė dalin jashtė tė gjithė e lain duert para derės sė shpis nė shekė, e cilla do tė gjindet plotė me ujė.

§.1251. Miqt, qi grishten ftyre nė dekė tė mikut nuk do t’i lain faqet e pergjakuna as nė shpi, as nė katund tė tė dekunit e as per udhė, por ,si tė mbrrijn nė shpi tė vet.

§.1252. Zija per tė dekun tė shpis (per burrnim, por jo per gra.) do tė mbahet nji vjetė.

§.1253. Per fmi nuk mbahet zija.

§.1254. Zija hiqet a per ndo’i tė kreme, qi lutet me miq, a per ndo'i ditė tė motmotit.

§.1255. Nė drekė do tė gatuej bukė grueja e vźjė.

§.1256. Grueja me burrė nuk młnd tė gatuej nė drekė, as me qitė ujė duervet, as me qitė raki e as bukė me thye.

§.1257. Po ju desht grues me burrė tė gjall me gatue nė drekė, nė darsem nuk młnd tė gatuej.

§.1258. Grueja e vźjė nuk młnd tė gatuej nė darsem, as nuk młnd tė qesė ujė duervet, as raki, as me thye bukė, as me veshė e me iu afrue nuses.

§.1259. Me ardhė nė shpi tė prīndes nė pasi bija e martueme e me dekė aty n'at kohė, drekėt do t’i bajė prīndja. Tė prishunat e drekvet do t’i bajė shpija e prīndės e jo e burrit.

§.1260. Po u dha ndo'i ndimė shpija e mikut, kjo xźhet nderė nė kanū, por jo detyrė.

§.1261. Me u ēue prīndja e me bajtė trupin e dekun tė sė bīs sė vet nė shpi tė burrit, katundi e giobitė per at siellje shnjerzimi.

§.1262. Né, rrios pasėt me sč me shti nė dhé tė bin e vet prīndja, vllaznija e fisi do t’i apin uhą.

§.1263. Tė prishunat e uhat e drekvet do tė lahen nė krye tė mojit, 'si tė hījė i dekuni nė dhé, e nuk mund tė shtyhen pertej.
__________________
12 vjet larg... brenga tė tilla veē Shqiptarėt njohin...
"Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet?"
Njė fėmi qė fle rritet por njė popull qė fle VDES!
Albanian nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Posto temė tė re Pėrgjigje

Bookmarks

Paneli i temės
Paraqitja

Rregullat e postimit
S`keni tė drejtė tė postoni tema tė reja.
S`keni tė drejtė ti pėrgjigjeni postimeve
S`keni tė drejtė tė ngjisni skedarė
S`keni tė drejtė tė redaktoni postimin tuaj

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON

Zgjidh forumin

Tema tė njėjta
Tema Filluesi i temės Forumi Pėrgjigje Postimi i fundit
Lajme nga Futbolli Anglez Albanian Sporti dhe tifozėt 105 01-06-2013 18:05
Lajme nga Futbolli Spanjoll Albanian Sporti dhe tifozėt 51 05-10-2011 20:05
lajme ? tvsh Mediat sot 0 15-02-2011 15:45
Kanuni i Laberise! Amajla Gjuha shqipe | Folklori Shqiptar 2 23-01-2010 17:42


Tė gjithė oraret janė GMT. Ora tani ėshtė 03:28.


Powered by vBulletin® Version 3.8.4
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Copyright ©2006 - 2011 Forumi Shqiptar