Forumi Shqiptar  

Get paid to share your links!
Click to log in with Facebook

Kthehu pas   Forumi Shqiptar > Mirėqėnie dhe pėrkushtim > Mjeku pranė jush

Regjistrohuni Falas Temat e Forumi Shqiptar Modifikoni Panelin e Anetarit Shikoni koleksionin tone te videove Provoni inteligjencen tuaj Mbi 400 lojra te ndryshme Programe te ndryshme per shkarkim Postimet e reja ne Forumin Shqiptar Kontaktoni Administratorin e Faqes Lidhuni me llogarine tuaj ne Facebook

Posto temė tė re Pėrgjigje
 
Shpėrndaje nė facebook Paneli i temės Paraqitja
Vjetėr 11-08-2009, 00:04   #1
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 715
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 934,937
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 944,937
Gabim 30 sėmundjet nė trupin e njeriut

Thuajse tė gjithė njerėzit kanė njė shqetėsim shėndetėsor nė organizmin e tyre. Shpesh njohja e simptomave pėrkatėse mund tė ndihmoje shumė mė mirė pėr tė kuptuar se cili ėshtė organi qė duhet kuruar, si duhet trajtuar sėmundja dhe mbi tė gjitha pėr tė gjetur saktėsisht mjekun tė cilit duhet t’i drejtohemi. Pikėrisht pėr kėtė arsye, revista javore “News Week” ka pėrmbledhur nė njė botim tė veēantė 60 sėmundjet kryesore nė trupin e njeriut dhe shfaqet e tyre. Gazeta “Tirana Observer” boton nė suplementin e sotėm pjesėn e dytė tė kėtij botimi me 30 sėmundjet e fundit.

Nė shumė raste, veē simptomave pėrkatėse tė shfaqjes sė sėmundjes, specialistėt amerikanė kanė dhėnė edhe kėshilla pėr kurimin e tyre.Ajo qė e bėn mė tė veēantė kėtė pėrmbledhje sėmundjesh, lidhet ngushtė me faktin se pėr secilėn nga rastet mjekėt kanė shpjeguar se sa ėshtė mundėsia pėr trashėgiminė e tyre, si dhe cilat janė fenomenet e ditėve moderne, tė tilla si pagjumėsia, parkisoni, obeziteti.
Nė suplementin e sotėm do tė mėsoni mė shumė rreth sėmundjeve tė tilla si kanceri i veshkave, kanceri i prostatės, kanceri i mėlēisė, leucemia, llojet e infeksioneve tė syrit, sėmundjeve seksualisht tė transmetueshme, ato gjenetike apo sėmundjet nervore, gastritit, rėnies sė flokėve e shumė tė tjera si kėto.

1-Gastriti (Gastritis)

Gastriti ėshtė inflamacion i veshjeve tė brendshme tė stomakut. Kėto veshje tė stomakut bėhen fillimisht tė kuqe, mė pas nisin tė irritohen dhe tė fryhen, deri sa nė fund personat e sėmurė mė gastrit nisin tė vjellin gjak.
Ēfarė e irriton stomakun?
Sipas specialistėve amerikanė, janė disa arsyet qė irritojnė muret e brendshme tė stomakut deri nė shkaktimin e gastritit. Si irrituesit kryesorė mbahen alkooli, duhani, pėrdorimi i shpeshtė i kortizonėve, si dhe sigurisht edhe prodhimeve tė tjera mjekėsore si aspirinat, Ibrufeni, Naproxen e shumė tė tjera si kėto. Nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, gastriti i shkaktuar nga pėrdorimi i shpeshtė i medikamenteve tė lartpėrmendura e ēon deri nė 2 milionė numrin e pacientėve nė vit. Megjithatė duhet theksuar se, zakonisht kjo sėmundje shfaqet pas moshėn 60-vjeēare, tek atė njerėz qė kanė pėrdorur shumė alkool, kanė qenė duhanpirės tė rregullt, tek njerėzit qė pėrdorin nė mėnyrė rutinė aspirinat dhe veēanėrisht nė doza tė mėdha.

Simptomat:
1-Shqetėsime abdominale qė shfaqen mė shumė pas tė ngrėnit
2-Dhimbje tė vazhdueshme poshtė kėrthizės qė shkojnė deri poshtė brinjėve
3-Marrje mendsh, nė ndonjė rast edhe tė vjella
4-Mungesė oreksi
5-Nė ndonjė rast personat me gastrit nxjerrin edhe shkumė tė bardhė nga goja
6-Gromėsira ose edhe ndjenja sikur jeni me stomak tė mbushur.


2-Glaukomė (Glaucoma)
Glaukoma ėshtė ajo gjendje e syve gjatė sė cilės vizoni humb si pasojė e dėmtimit tė nervit optik. Nervi optik shpėrndan informacionin nga syri tek truri. Nė shumė raste nervi optik dėmtohet nga presioni i rrjedhjes fluide nė pjesėn e pėrparme tė syve. Megjithatė glaukoma e syve shkaktohet edhe nė raste tė shpeshta tė lotimi. Nė formėn e parė tė glaukomės, e cila quhet edhe “engjėlli i hapur”, rrjedhja qėndron e pėrqendruar nė brendėsi tė syrit pėrgjatė gjithė kohės. Kjo bėn qė personi tė humbasė gradualisht shikimin, e cila nė kėtė rast ėshtė edhe simptoma e vetme e kėsaj sėmundjeje. Forma mė e vogėl e sėmundjes e quajtur “therėse”, zhvillohet papritmas dhe zakonisht shkakton dhimbje dhe sy tė skuqur. Nė kėtė formė tė glaukomės, presioni rritet nė mėnyrė tė shpejtė sepse fluidi normal rrjedh brenda syve tė bllokuar. Kjo ndodh kur struktura e quajtur “engjėll” ose irisi mbyllet. Ekspertėt janė tė paqartė se pėrse format e glaukomės dėmtojnė plotėsisht syrin. Sipas tė dhėnave, nė Amerikė glaukoma ėshtė sėmundja e dytė kryesore qė shkakton verbėrinė.

3- Gonorrea (Gonorrhea)
Gonorrea ėshtė sėmundje seksualisht e transmetueshme, e cila shkaktohet nga bakteri i quajtur Neiser gonore. Kėto lloj bakteresh mund tė kalohen nga njė person tek njė tjetėr gjatė aktivitetit seksual (vaginal, oral) kur infeksioni kalon nga zverku, nė vaginė e mė pas nė tubin e urinės. Nėse nuk trajtohet infeksioni i gonorreas mund tė pėrhapet nė mėnyrė tė shpejtė nė njė pjesė tė traktit riprodhues dhe shkakton nė shumė raste inflamacion tė prostatės dhe inflamacion tė testikujve kjo tek burrat, ndėrsa tek femrat sėmundje tė ndryshme tė legenit. Gonorrea gjithashtu shkakton inflamacion tė anusit dhe zorrės sė trashė, veēanėrisht tek njerėzit qė praktikojnė seksin anal. Nėse nuk trajtohet, gonorrea pėrhapet mė pas nė pjesė tė tjera tė trupit, tė tilla si sistemi i qarkullimit tė gjakut, jep ethe pa shkak nė trupin e njeriut, bakteret mund tė pėrhapen gjithashtu edhe nė sy, tek fėmijėt, nėse nėna ėshtė shtatzėnė, e shumė tė tjera si kėto. Shumė njerėz tė cilėt janė tė infektuar me kėtė sėmundje, mund tė ndodhė tė mos kenė asnjė simptomė. Gratė madje janė mė tė pritura tė mos kenė simptoma sesa meshkujt. Nė rastet kur sėmundja shkakton simptoma tė “dukshme” atėherė ato shfaqen 10 ditė pas atit seksual me njė person tė infektuar. Meshkujt mund ta zbulojnė kėtė sėmundje gjatė urinimit, gjatė kėtij procesi ata kanė shqetėsime, kruarje, skuqje. Ndėrsa femrat kanė probleme nė zorrėn e trashė.

4- Cerma/ Pėrdhesi (Gout)
Cerma ėshtė njė sėmundje e kyēeve qė nė shumicėn e rasteve rezulton nė inflamacion tė kyēeve qė vjen pa “paranjoftim” dhe jep shumė dhimbje. Arthritis urica i njohur nė gjuhėn e popullit si cerma, pėrdhesi, ėshtė inflamim i kyēeve. Shpesh ndikohet vetėm njė nga kyēet. Nė rastet mė tė zakonshme ėshtė kyēi i gishtit tė madh tė kėmbės qė inflamohet. Inflamacioni vjen i shkaktuar nga krijimi i kristaleve tė acidit urik nė kyēe. Acidi urik ėshtė njė produkt qė krijohet nė trup kur organizmi shpėrbėn njė grup substancash tė quajtura purina. Kėto substanca janė pjesė pėrbėrėse tė tė gjitha qelizave tė trupit. Ato gjenden edhe nė ushqime. Nėse koncentrimi i acidit urik ėshtė shumė i lartė, mund tė krijohen kristale nė radhė tė parė nė kyēe. Njė tjetėr vend ku kristalet mund tė grumbullohen janė veshkat dhe nė kėto raste kėto kristale formojnė gurė nė veshka. Sasia e acidit urik qė gjendet nė gjak varet nga sasia qė krijohet nė trup, si dhe nga sasia e acidit qė nxirret nga trupi nėpėrmjet urinės. Pėrmbajtja e lartė e acidit urik nuk shkakton pėrdhes nė tė gjitha rastet. Nga tė gjithė personat qė kanė sasi tė lartė acidi urik nė gjak ėshtė vetėm njė numėr relativisht i vogėl qė vuan nga pėrdhesi. Pėrhapja e pėrdhesit ėshtė mė e lartė ndėr meshkujt dhe tė moshuarit. Pėr burrat mbi 40 vjeē pėrdhesi ėshtė arsyeja kryesore e sėmundjes se kyēeve, pra kyēet zbuten dhe enjten. Meshkujt vuajnė mė shpesh se femrat nga kjo sėmundje. Rreziku i sėmundjes rritet me moshėn. Sasia e acidit urik rritet sa mė i madh nė moshė tė jetė personi. Femrat kanė sasi mė tė ulėt tė acidit urik nė gjak deri nė periudhėn e menopauzės, pastaj acidi urik i grumbulluar rritet edhe tek ato.

Simptomat
1-Zakonisht sėmundja shfaqet natėn
2-Gishti i madh i kėmbės dhemb dhe ėnjtet
3-Kyēi nuk duron asnjė prekje
4-Dhimbja shoqėrohet me ethe
5-Nė shumė raste edhe me temperaturė
6-Lėkura vyshket.

5- Rėnia e flokėve (Hair Loss)
Flokėt kanė njė rėndėsi shumė tė madhe pėr estetikėn e njeriut. Rėnia e tyre ėshtė e dukshme tek femrat dhe tek meshkujt, por mė e theksuar ėshtė tek meshkujt. Por, pėrse bien flokėt? A ėshtė i mundur parandalimi i kėtij fenomeni? Si mund tė trajtohet rėnia e tyre?
Shkaqet e rėnies
Trashėgimia dhe faktorėt gjenetikė. Rėnia e flokėve, ashtu si ngjyra e syve, ėshtė njė tipar i trashėgueshėm. Me kalimin e kohės floku bėhet i hollė dhe bie kur folikulat vdesin. Gjenet qė provokojnė rėnien e flokut janė tė transmetueshme nga tė dy prindėrit. Ėshtė i kotė riti qė ndiqet shpesh nga prindėrit pėr tė qethur fėmijėt e vegjėl, nė mėnyrė qė tė rritet dhe shtohet floku. Nėse njėri nga prindėrit vuan rėnien e flokut, ajo do transmetohet tek fėmija, nėse ai ka marrė gjenet e tij. Por nga ana tjetėr nuk ėshtė e thėnė qė prindi vuan rėnien e flokut dhe patjetėr duhet ta ketė dhe fėmija. Kjo ėshtė nė varėsi se nga cili prind i janė transmetuar gjenet fėmijės. Pikėrisht me kėtė fakt shpjegohen dhe rastet e shumta qė ndodhin brenda njė familjeje, ku njėri vėlla ėshtė tullac, ndėrsa tjetri ka njė dendėsi tė madhe tė flokėve. Rėnia e flokėve fillon qė 20 vjeē, por ajo vihet re vetėm kur personi arrin nė tė 30-t. Rėnia e flokėve nga trashėgimia ėshtė tipike nė pjesėn ballore dhe anash ballit. Stresi ėshtė njė faktor shumė rėndues nė rėnien e flokut. Nė ndryshim me faktorin gjenetik, rėnia e flokėve, pėr arsye stresi, ėshtė e shpėrndarė nė tė gjithė zonėn ku ka flokė ose e lokalizuar nė formė rrethore. Sipas specialistėve, dietat e keqbalancuara sjellin si rezultat njė keqekuilibrim tė ushqimeve tė nevojshme pėr organizmin. Mungesa e proteinave mund tė ndryshojė prodhimin normal tė flokėve dhe tė bėjnė qė flokėt tė hyjnė nė njė fazė pushimi dhe pėr dy apo tre muaj do tė shfaqet humbja e flokėve nė masė.

Kujdes
1-Kontrolloni stresin
2-Mbani njė dietė tė pėrshtatshme
3-Pini tė paktėn dy kg ujė nė ditė
4-Konsumoni fruta, perime dhe proteina, me anė tė tė cilave marrim vitaminat, minerale dhe materiale strukturale thelbėsore nė rikonstruktimin kapilar.
4-Evitoni sa mė shumė konsumimin e yndyrnave shtazore, duke i zėvendėsuar me vajra natyralė, veēanėrisht me vajin e ullirit.
5-Evitoni ushqimet e skuqura
6-Pėrdorini sallata tė ndryshme
7-Dielli i pishinės dhe i detit ėshtė i dėmshėm pėr flokėt
8-Mos e ndėrroni shpesh shampon.


6- Ataku nė zemėr (Heart Attack)
Shumė shpesh ataku kardiak qė realizon ndalimin e zemrės, sidomos kur shfaqen simptomat e para dhe pacienti nuk i drejtohet spitalit qė nė orėt e para kur ai ndjen shqetėsimet mė tė para, tė cilat vazhdojnė pėr mė tepėr se dhjetė minuta. Por ėshtė e vėrtetė se ataku i zemrės nuk ėshtė pėrherė i paparashikueshėm, pėrkundrazi, mė shpesh fillon me njė intensitet tė moderuar tė lokalizuar nė qendėr tė kraharorit, qė herė shfaqet e herė zhduket. Kur kėto shenja “alarmi” i shfaqen ēdo personi, i lind dyshimi se diēka po ndodh. Pėr kėtė arsye ėshtė e rėndėsishme qė tė njihen mėnyrat sesi shfaqet ataku kardiak dhe ēfarė duhet bėrė nė ato momente.
Ēfarė ndodh gjatė njė ataku kardiak?
Para se tė ndodhė ataku kardiak, trombocit i mpiksur gjaku mbyll arterien e zemrės duke bllokuar kalimin e gjakut nga zemra pėr nė vena dhe arterie. Nė kėtė situatė muskuli i kėsaj zone fillon tė vdesė dhe ky ėshtė ataku miokardiak. Ekzistojnė mjekime farmaceutike qė ulin mundėsitė e mpiksjes sė kėtyre trombociteve, po ashtu ka mjekime qė lirojnė arterien nga koagulimi i gjakut, si dhe ėshtė e mundur qė vena e bllokuar tė hapet me njė operacion kirurgjikal. Nė kėtė mėnyrė, ataku kardiak mund tė parandalohet pėrkohėsisht. Trajtimi mund tė jetė mė shumė efikas kur ndėrhyrja kirurgjikale bėhet nė orėt e para kur shfaqen shenjat e atakut kardiak.

Faktorėt qė shkaktojnė atakun miokardial janė:
Njė tromb qė bllokon totalisht ose pjesėrisht lumenin
Mosha, seksi
Histori familjare pėr sėmundje aterosklerotike
Duhani, pėrdorimi i kokainės
Diabeti melit
Hipertensioni
Obeziteti
Rritja e nivelit tė homocisteinės
Jeta sedentare
Stresi psiko-social
Sėmundjet perivaskulare
Higjiena e varfėr orale



7-Pagjumėsia (Insomnia)
Ērregullimet e gjumit pėrfshijnė disomnitė dhe parasomnitė.
Nė disomnitė, siē janė insomnia (pagjumėsia) dhe hipersomnia, simptoma kryesore ėshtė ērregullimi i sasisė dhe cilėsisė sė gjumit tė bėrė. Nė kėto kushte trupi juaj do tė jetė gjithmonė i lodhur po ashtu edhe sistemi nervor.
Nė parasomnitė, siē janė tmerrimi nė gjumė, urinimi nė shtrat dhe tė ecurit nė gjumė, simptoma kryesore ėshtė njė ngjarje e pazakonte qė ērregullon gjumin. Ky ėshtė njė ērregullim qė nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve prekin fėmijėt e vegjėl, gjendje e cila mund tė zgjasė deri nė moshėn 15-vjeēare.
Ēfarė ėshtė insomnia
Kėrkesa e madhe pėr ilaēe gjumi ėshtė njė simptomė e pėrhapjes sė insomnisė (pamundėsisė pėr tė tė zėnė gjumi). Njė vėzhgim tregonte se 6% e burrave dhe 14% e grave raportonin se vuanin nga ky lloj ērregullimi tė gjumit. Ka shumė shkaqe dhe lloje tė insomnisė. Disa insomniakė i zė gjumi lehtė, por shohin ėndrra sikur janė zgjuar. Si rrjedhojė kur zgjohen, ata ndjehen sikur po pėrpiqeshin ende qė tė flinin. Tė tjerė e kanė tė vėshtirė qė t’i zėrė gjumi pėr shkak tė ankthit, frikės, stresit, depresionit ose problemeve tė tjera. Drogat gjithashtu ērregullojnė ciklin normal tė gjumit. Disa insomniakė vuajnė nga njė gjendje e njohur si Apnea e gjumit. Ata i zė gjumi lehtė, por ēohen pasi u ndalet frymėmarrja dhe zgjohen duke gulēuar pėr ajėr.

Kėshilla pėr personat qė vuajnė nga pagjumėsia:
1. Ushtrimet ju ndihmojnė qė tė flini, por evitoni ushtrimet e shkurta para se tė shkoni nė shtrat.
2. Shkruajini shqetėsimet tuaja nė vend qė tė filloni t’i risillni ato nė mend ndėrsa pėrpiqeni qė tė flini gjumė.
3. Njė dush i ngrohtė para se tė shkoni nė shtrat do t’u vinte shumė nė ndihmė.
4. Konsumimi i alkoolit mund tė shqetėsojė gjumin tuaj tė natės, kėshtu qė njė ēaj i ngrohtė me kamomil do tė ishte njė zgjidhje shumė e mirė pėr tė rėnė nė gjumė.
5. Evitoni konsumimin e pijeve qė pėrmbajnė kafeinė (kafe, kakao dhe koka kola), sidomos natėn vonė.
6. Sigurohuni qė tė jeni shumė rehat nė shtrat. Shtrati vetė duhet tė jetė i ajrosur dhe i ngrohtė.
7. Nė dhomėn tuaj krijoni njė mjedis tė qetė dhe tė ngrohtė.
8. Mos shkoni nė shtrat derisa tė ndiheni tė lodhur.
9. Seksi para se tė jetė koha pėr gjumė mund tė jetė njė mėnyrė pėr tė pėrafruar gjumin tuaj. Meshkujt mund tė flenė pas seksit, ndėrkohė qė femrat mund tė mbeten shumė energjike.
10. Lexoni njė libėr derisa tė ndiheni tė pėrgjumur. Nėse nuk jeni nė gjendje tė flini, ēohuni pėrsėri. Uluni dėgjoni pak muzikė ose vazhdoni tė lexoni derisa tė kalojė gjysmė ore. Atėherė gjumi me siguri qė nuk do “t’u bėjė naze”.
11. Zgjohuni nė mėngjes nė tė njėjtėn orė ēdo ditė. Vini orėn nė zile dhe ēohuni menjėherė nga shtrati, edhe nėse natėn e shkuar keni qėndruar zgjuar deri vonė. Nė kėtė mėnyrė, nė fund tė ditės ju do tė ndiheni mė tė lodhur dhe do tė flini nė kohėn e duhur. Nėse e bėni kėtė gjė pėr disa ditė tė mjaftueshme, do tė sistemoni me sukses kohėn pėr gjumė.
12. Pėr udhėtime tė gjata me avion apo ose autobus, do tė ishte mirė qė tė merrni njė pilulė pėr gjumin nėse keni probleme me gjumin. Kjo duhet tė jetė njė pilulė shumė shpejt e efektshme me njė efekt tė limituar nga 5-6 orė. Duhet tė konsultoheni me mjekun tuaj personal para se tė merri medikamentin.
Shumė njerėz kanė gjetur si zgjidhje mjekime barishtore pėr tė fjetur, nė vend qė tė pėrdorin ilaēe. Ata pėrdorin agnushe, sanės ose vajra aromatikė, si njė mėnyrė pėr t’u qetėsuar para se tė shkojnė nė shtrat. Kėto janė mė tė vėshtira pėr t’u provuar nga studimet shkencore, por shihen si njė eksperiment personal. Njerėzit mund tė gjejnė zgjidhjen e pagjumėsisė sė tyre duke pėrdorur mjekimet e lartpėrmendura, por duhet tė konsultohen me mjekun pėr shkak tė ndonjė efekti anėsor.


8-Kanceri nė veshka (Kidney Cancer)
Tumoret janė shumė tė pėrhapura tek njerėzit qė vuajnė nga sėmundjet e veshkave. Pėrveē gurėve, edhe tumoret duhet tė trajtohen sipas specialisteve me bimė mjekėsore, tė cilat duhet tė pėrdoren nė formėn e lėngjeve. Pėr tė evituar problemet me veshkat ėshtė e rėndėsishme qė ēdo njeri, pavarėsisht faktit nėse ėshtė i sėmurė apo jo, duhet tė konsumojė ė paktėn 2 litra ujė nė ditė.
Tumori Wilms
ėshtė mė i shpeshti tumor malinj i veshkave te fėmijėt. Mosha mė e prekur ėshtė 2-4 vjeē. Shenjat janė njė masė abdominale, shpesh shumė e madhe dhe trajtohet me nefrektomi dhe kemoterapi me ose pa rrezatim. Mund tė jetė pjesė e kompleksit WAGR ku bėn pjesė tumori Wilm, Aniridia, ka keqformime gjenitourinare, prapambetje mendore. Gjithashtu shoqėrohet me hemihipertrofi tė trupit. Pamjaftueshmeėia prerenale e veshkave ėshtė pasojė e mos furnizimit me gjak tė veshkave; shkaktohet nga hipovolemia, sepsisi, pamjaftueshmėria e zemrės, cirroza, stenoza e dyanshme e arterieve renale, shoku. Ndėrkohė qė pamjaftueshmėria renale (brendarenale) e veshkave ėshtė pasojė e patologjisė sė veshkave: shkaktohet nga procese si nekroza tubulare akute, ishemia e zgjatur (dmth pamjaftueshmėria prerenale mund tė kthehet nė pamjaftueshmėri renale), glomerulonefritet, sėmundjet tubulare/intersticiale, precipitimi i kristaleve nė tubula.
Pamjaftueshmėria postrenale e veshkave ėshtė pasojė e bllokimit tė rrugėve urinare; shkaktohet nga prostata e zmadhuar, gurėt, cikatricet/strikturat, gjaku i mpiksur, kirurgjia (sidomos histerektomia)

Simptomat
1-Sistemi tretės: anoreksi, pėshtjellim, tė vjella.
2-Gjaku: hemorragji si pasojė e keqfunksionimit tė trombociteve.
3-Ērregullime tė volumit intravaskular qė janė pasojė e humbjes tė aftėsisė sė veshkave pėr tė rregulluar pėrqendrimin e urinės.
4-Anemia ėshtė pasojė e mos prodhimit tė eritropoetinės.
5-Djersitje e vazhdueshme
6-Fryrje e trupit
7-Ethe
8-Dobėsi
9-Urinė e turbullt me erė tė keqe
10-Temperaturė
9- Leucemia (Leukemia)
Leucemia ėshtė sėmundja e kancerit qė prek rruazat e bardha tė gjakut, tė cilat, pėr shkak tė uljes sė numrit, janė tė paafta tė kryejnė funksionin e tyre. Me shfaqjen e kėsaj sėmundjeje pėrballemi me ulje tė numrit tė rruazave tė kuqe, tė hemoglobinės dhe tė pllakėzave. Sėmundja fillon me dobėsi, lodhje tė shpejtė, dhembje nė muskuj dhe kocka, humbje oreksi, ngritje tė vogla tė temperaturės. Pas kėsaj faze, sėmundja fillon vrullshėm. Shfaqen gjakrrjedhje nga hunda, nga mishrat e dhėmbėve, nga organet e brendshme. Ekzistojnė dy lloje tė leucemisė, tė cilat pėrcaktojnė edhe zhvillimin e sėmundjes. Leucemia akute ėshtė mė e rrezikshme, pasi zhvillimi i saj bėhet me ritme tė shpejta, ndėrsa leucemia kronike mund tė vazhdojė me vite tė tėra. Kjo sėmundje ėshtė gjithmonė kronike dhe karakterizohet nga prezenca e disa celulave jonormale ose nė shumė raste leucemia karakterizohet edhe si pamjaftueshmėri e gjakut dhe e palcės kurrizore. Njė shumicė e tepruar e rruazave te bardha dhe njė pakicė fatale e rruazave tė kuqe janė karakteristikat mjekėsore tė sėmundjes, ndėrkohe ajo shkakton nė shumicėn e rasteve dhembje tė forta koke. Tė dhėnat mjekėsore tregojnė se kurimi i saj varet shumė nga grada nė tė cilėn e kap sėmundjen pacienti. Tri shenja janė karakteristike pėr tė gjithė personat qė kanė mungesė gjaku. Pjesa mė e madhe e tyre kanė lodhje fizike, takikardi dhe janė shumė tė zbehtė.

Simptomat
- Ethe
- Lodhje
- Dhimbje tė kockave dhe muskujve
- Dhimbje koke
- Infeksione tė vazhdueshme
- Njolla nė lėkurė
- Gjėndra tė fryra

10 -Kanceri nė mėlēi (Liver Cancer)
Nuk ka njė arsye tė caktuar se pėrse shfaqet sėmundja e mėlēisė, por ajo qė rekomandohet pėr tė gjithė njerėzit ėshtė “bashkėjetesa” nė njė ambient nė pastėr, pėrdorimi i ushqimeve tė shėndetshme, konsumimi i verės si dhe mospėrdorimi i pijeve alkoolike. Nga ana tjetėr, sipas specialistėve moshat e mesme janė tepėr tė prirur pėr t’u sėmurė nga sėmundjet e mėlēive nė rast se ata kanė jetuar ose pėrdorur pėr shumė kohė duhanin. Reth 15 pėr qind e viktimave tė kancerit tė mėlēisė janė mes atyre qė nuk pinė duhan dhe mes kėtij grupi, gratė kanė 2 deri 3 herė mė shumė gjasa sesa burrat qė tė preken nga kjo sėmundje. Mjekėt nuk e dinė pėrse ndodh kjo; ose ndoshta ėshtė ndikimi i pėrbashkėt e tė gjithė faktorėve si hormonet, qėndrimi pranė atyre qė pinė duhan, dieta dhe ajri i ndotur. Shenja tė tilla plogėshtia, marrja e frymės dhe kolla kronike shpesh diagnostikohen gabim si simptoma tė astmės. Sipas mjekėve mė shumė gra vdesin nga kanceri nė mėlēi sesa nga kanceri nė gji, nė vezore dhe nė uter, por megjithatė fondet pėr kėrkime mjekėsore nė fushėn e kancerit tė gjirit janė 10 herė mė tė mėdha se sa pėr kancerin e mėlēisė. Gjithashtu pėrdorimi i ushqimeve tė shėndetshme, mes tė cilave nuk duhet tė mungojė mishi dhe vera, ėshtė aleati mė i mirė pėr ta mbajtur sa mė larg sėmundjen. Duket e ēuditshme por edhe ndotja e ambientit, ėshtė njė ndėr faktorėt kryesorė qė ndikon nė pėrhapjen e sėmundjes sė mėlēisė. Madje nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve, ndotja e ambientit, jo vetėm nė qytete por edhe nė dhomėn ku personi jeton, ėshtė faza fillestare e shfaqjes sė sėmundjes, zhvillimit dhe evoluimit tė saj. Sipas specialistėve grimcat me pėrmasa mė tė vogla se 10mikron janė mė tė dėmshme pėr shėndetin sepse ato kanė mė shumė mundėsi pėr tė hyrė nė pjesėt e poshtme tė mėlēisė. Grimcat e ngurta kontribuojnė nė mėnyrė tė dukshme nė pakėsimin e shikimit. Deficiencat mė tė theksuara mund tė sjellin humbje nė peshė, lodhje, deficit imunitar, gjė qė demonstrohet nga infeksione tė pėrsėritura virale dhe bakteriale

Simptomat
- Humbje nė peshė e pashpjegueshme
- Humbje oreksi
- Dhimbje nė pjesėn e sipėrme tė barkut
- Zverdhje tė lėkurės dhe syve
- Zmadhim i mėlēisė
- Hipoglicemi

11-Malaria (Malaria)

Malaria ėshtė njė infeksion i shkaktuar nga parazitė njėqelizorė, tė cilėt hyjnė nė gjak nėpėrmjet ngacmimit nga mushkonja e malaries. Kėto parazitė mund tė shfaqen nė pesė specie tė ndryshme. Dhe shumė infeksione qė shfaqen tek njeriu shkaktohen prej tyre. Njė pjesė e kėtyre parazitėve kalojnė kohė nė jetėn e njeriut tė infektuar e disa tė tjerė nė trupin e mushkonjės sė
malaries. Te trupi i njeriut ato pėrqendrohen nė mėlēi dhe tek rruazat e kuqe tė gjakut. Pasi hyn nė gjak ky parazit fillojnė tė shfaqen simptomat e para tė malaries. Dėmtimet qė sjell kjo sėmundje janė vdekjeprurėse. Simptomat e para shfaqen brenda pak javėve nga pickimi i mushkonjės sė malaries. Kundėr sėmundjes sė malaries janė bėrė pėrparime. Nė vitin 2005, shkencėtarėt njoftuan pėr sukses nė luftėn kundėr mushkonjės anofele dhe parazitėve tė malaries, ndėrsa njė vaksinė eksperimentale e provuar nė Mozambik, po ofron imunizimin e parė tė suksesshėm kundėr kėsaj sėmundjeje. Malaria vazhdon tė prekė vendet e varfra, duke shkaktuar ēdo vit vdekjen e 1 milionė vetave. Po ashtu edhe viti 2007 ka qenė njė progres i vėrtetė nė luftėn kundėr malaries. Nga malaria rezultojnė tė prekur rreth 500 milionė njerėz nė botė dhe rreth 2 milionė tė vdekur ēdo vit. Kjo ėshtė njė sėmundje tropikale dhe ėshtė shumė e rrallė nė SHBA.

Simptomat
- Temperaturė e lartė
- Lodhje
- Dhimbje koke
- Dhimbje muskujsh
- Ērregullime me aparatin tretės
- Tė vjella
- Ndjesi tė fikėti

12-Melanoma (Melanoma)

Melanoma ėshtė forma mė e pėrhapur nė botė e kancerit tė lėkurės. Nėse nuk kapet nė kohė, i prekuri nga kjo sėmundje mund tė humbasė jetėn. Disa tipa nishanesh kanė karakter malinj dhe pėrbėjnė njė rrezik pėr shfaqjen e sėmundjes sė rrezikshme. Sipas ekspertėve evidentimi dhe kurimi nė stadin fillestar nuk pėrbėn rrezik pėr jetėn e personit. Por, nėse ajo ka pėrparuar deri nė metastaza, ėshtė tepėr rezistente ndaj trajtimit me ilaēe dhe rreze. Sipas studimeve tė kryera nė vende tė ndryshme tė botės, vetėm 2-3 pėr qind e pacientėve, tė cilėve melanoma i ka kaluar nė fazėn e metastazės, jetojnė deri nė 5 vjet. Prandaj mjekėt kėshillojnė vizita tė vazhdueshme te specialistėt pėr nishanet e rrezikshme. Personat me rrezikshmėri tė lartė janė ata qė kanė njė numėr tė madh nishanesh nė trup, personat me lėkurė tė ēelėt dhe sy tė kaltėr. Tė rrezikuar janė gjithashtu edhe ata qė punojnė nė ambiente tė hapura, apo qėndrojnė pėr orė tė tėra nė diell. Mė e pėrhapur melanoma ėshtė tek moshat e rritura, mbi 35-vjeē, por rastet e shfaqjes sė kėtij kanceri tek fėmijėt nuk mungojnė. Pėrveē tendencės gjenetike, ekspozimi i gjatė nė diell ėshtė njė nga faktorėt kryesorė, qė ndikojnė nė shfaqjen e melanomės. Kjo sėmundje mund tė shfaqet nė moshė tė rritur edhe tek ata individė, tė cilėt nė fėmijėri kanė pasur djegie dhe plagė tė shkaktuara nga rrezet e diellit.

Simptomat
- Njolla tė errėta nė lėkurė
- Enė tė vogla gjaku qė shihen me sy tė lirė
- Njolla tė kuq, tė ashpra, tė trashė
- Pjesa mė e madhe e melanomės ėshtė kafe nė tė zezė
- Ndryshimi i masės, ngjyrės apo lartėsimi i nishaneve
- Shfaqja e njė nishani kur tė jeni rritur

13-Meningjiti (Meningitis)
Meningjiti ėshtė njė infeksion viral ose bakterial i meningeve, tė cilat janė veshjet e trurit. Tipi i shfaqjes sė sėmundjes ndryshon nė varėsi tė shkaktarit tė meningjitit nga viruset, bakteret, kėrpudhat. Meningjiti viral shfaqet pothuajse nė tė njėjtat kondita brenda katėr ose dhjetė ditėve. Kėshtu pjesa mė e madhe e fėmijėve qė dallojnė kėto simptoma kanė mundėsi pėr tė kuruar nė kohė sėmundjen pa u shfaqur dhimbjet e forta tė kokės dhe lodhja e rėnduar. Shfaqja e sėmundjes sė meningjitit shoqėrohet edhe me simptomat e saj tė para, si dhe me theksimin e tyre me avancimin e sėmundjes. Nė shenjat e para dallojnė duart dhe kėmbėt e ftohta, dhimbje nė kėmbė dhe ndryshime anormale tė ngjyrės sė lėkurės. Sėmundja e meningjitit shfaqet nė muajt e dimrit. Ajo mund tė zhvillohet me hapa tė shpejtė dhe nė format mė serioze tė shfaqjes meningjiti mund tė shfaqet shkatėrruese, madje dhe vdekjeprurėse. Fėmijėt nėn moshėn njė vjeē janė mė tė rrezikuar, krahasuar mė fėmijėt nga mosha njė deri nė pesė vjeē. Meningjiti viral ose “jobakterial” ėshtė tipi mė i zakonshėm i shfaqjes sė kėsaj sėmundjeje. Simptomat shfaqen brenda 10 ditėve. Nė SHBA, ēdo vit rezultojnė 25 000-50 000 tė shtruar nė spital me meningjit viral. Ndėrsa meningjiti bakterial shfaqet te fėmijėt dhe tė rriturit dhe ėshtė fatal nėse nuk kurohet menjėherė.

Simptomat
- Dhimbje koke
- Mpirje tė qafės
- Ethe
- Temperaturė
- Tė vjella
- Gjendje tė fikėti
- Njolla tė errėta nė lėkurė
- Pėrgjumje

14-Migrena (Migraine)

Migrena ėshtė tipi mė i pėrhapur i sėmundjeve tė dhembjeve tė kokės. Shumė persona tė sėmurė me migrenė kanė kaluar kriza tė forta tė cilat mund tė ndodhin nė raste tė veēanta. Dhimbja mė e zakonshme e kokės nė rastet e migrenės shfaqet duke pulsuar dhe shpesh shoqėrohet me tė vjella dhe ndryshime nė shikim. Disa lloje tė migrenės shoqėrohen me dhimbje tė forta koke, por jo ēdo dhimbje e fortė e kokės ėshtė migrenė. Ajo kap shifrėn mbi 10% tė popullsisė dhe ēdokush mund tė provojė migrenėn, megjithatė trashėgimia gjenetike dhe faktorė tė tjerė socialė kanė njė ndikim tė rėndėsishėm. Pas pubertetit, tek 1/3 e femrave dhe meshkujve shfaqet migrena pėr shkak tė ndryshimeve hormonale. Femrat janė veēanėrisht tė prekura gjatė ditėve tė paraardhjes sė menstruacioneve, si dhe gjatė tre muajve tė parė tė shtatzėnisė apo menopauzės. Nuk ka njė kurė tė pėrcaktuar por vendoset njė trajtim mjekėsor qė ndihmon. Pavarėsisht kėrkimeve tė vazhdueshme, shkencėtarėt akoma nuk kanė mundur tė gjejnė ekzaktėsisht arsyen e vėrtetė pse shfaqet migrena. Dhimbja e migrenės ėshtė e lidhur me grumbullimin e qelizave tė gjakut dhe irritimin e nervave tė trurit. Serotonina kimike nė tru duket tė luajė njė rol tė rėndėsishėm nė kėtė proces ashtu si vepron edhe nė procese tė tjera, siē janė depresioni apo ērregullimet e tė ngrėnit.

Simptomat
- Dhimbje koke
- Tė vjella
- Gjendje tė fikėti
- Humbje oreksi
- Lodhje
- Gjendje nervozizmi
- Probleme me shikimin


15-Menopauza (Menopause)
Menopauza, pra ndalimi i menstruacioneve vjen si rezultat i ndalimit tė prodhimit prej vezoreve tė gruas i hormoneve femėrore estrogjen dhe progresteron. Janė kėto hormonet, tė cilat nė nxitjen e hormoneve tė tjera nė kohėn qė gruaja ishte pjellore e pėrgatisin trupin e saj nė mėnyrė ciklike, ēdo muaj pėr tė pritur shtatzėninė dhe qė pastaj nė mungesė tė saj realizonin menstruacionet. Ndalimi i prodhimit tė kėtyre hormoneve nė menopauze pėrveēse shkakton ndalimin e menstruacioneve dhe humbjen e aftėsisė pjellore tek gruaja, ėshtė pėrgjegjės, edhe pėr ankesa tė tjera tė grave nė kėtė periudhė. Ndryshimi i nivelit tė hormoneve estrogjen, progresteron fillon qė nė pre menopauze, ku nga rritja e nivelit i kėtyre hormoneve, niveli i estrogjenit rritet, ndėrsa ai i progresteronit ulet. Shkencėtarėt sqarojnė ndikimin negativ tė stresit me ndikimin e tij nė ekuilibrin e hormoneve nė organizėm, gjė qė mund tė pėrshpejtojė plakjen e vezoreve. Njė hulumtim i kryer nė Francė, ka bėrė tė ditur se, gratė tė cilat nė vendin e tyre tė punės janė tė ekspozuara ndaj stresit, hyjnė nė menopauzė mė herėt sesa ėshtė e zakonshme. Shkak pėr menopauzėn e hershme ėshtė edhe pirja e duhanit.


Simptomat
- Ērregullime menstruale
- Afshe tė nxehta
- Skuqje tė fytyrės, kraharorit
- Djersitje e rrahje tė shpeshta tė zemrės
- Dhimbje gjatė aktit seksual
- Rėnie nė peshė
- Nė disa raste mund tė shfaqet edhe diabeti
- Rritet niveli i kolesterolit nė gjak

16-Miopatia (Miopaty)

Miopatia ėshtė njė term i pėrgjithshėm qė i referohet ēdo sėmundjeje skeletore muskulore ose ērregullimi neuromuskular. Miopatia mund tė merret ose trashėgohet dhe mund tė ndodhė nė lindje ose mė vonė nė jetė. Miopatitė ndodhin si rezultat i ērregullimit tė endokrinės, infeksionit tė muskujve ose enjtjes, ilaēeve dhe mutacionit tė geneve. Sėmundjet e muskujve skeletorė ose miopatitė janė ērregullime me ndryshime strukturore ose ērregullim i funksionit tė muskujve. Kėto kushte mund tė jenė tė ndryshme nga sėmundje tė tjera dhe simptoma kryesore ėshtė dobėsia e muskujve, qė mund tė jetė me intervale ose e vazhdueshme. Ashtu si distrofia muskulare edhe kjo sėmundje i referohet njė grup sėmundjeje gjenetike qė karakterizohen nga dobėsia progresive, degjenerimi i muskujve skeletorė qė kontrollojnė lėvizjet. Zakonisht personat qė vuajnė nga miopatia janė me probleme muskulare qė nė lindje ose nisin t’i shfaqen shqetėsimet edhe gjatė viteve tė mėvonshme tė jetės. Sėmundja ėshtė e trashėgueshme nga njėri nga prindėrit, por, pėrpos kėsaj, ajo mund tė ndodhė edhe pėr shkak tė ērregullimit tė endokrinės, e cila ėshtė pėrgjegjėse direkte pėr sėmundjen.

Simptomat
1-Dobėsim i muskujve tė krahėve
2-Dobėsim i muskujve skeletorė
3-Kanė vėshtirėsi nė ecje
4-Shtrėngim i muskujve tė zemrės
5-Shtrėngim dhe dobėsim i muskujve tė mushkėrive
6-Dobėsim progresiv.

17-Obeziteti (Obesity)
Gjatė dhjetėvjeēarėve tė fundit mbipesha, pra obeziteti ėshtė shpeshtuar sė tepėrmi thuajse kudo nė botė. Mė shumė se 1 miliard njerėz nė botė janė sot me mbipeshė trupore, nga tė cilėt 300 milionė tė dhjamosur rėndė. Nė Evropė nga viti 1980 e kėtej numri i njerėzve obezė ėshtė rritur tri herė. Alarmi ėshtė se ai po rritet edhe tek fėmijėt. Nga viti 1970 numri i tė rinjve dhe fėmijėve obezė ose me peshė tė tepėrt trupore nė Evropė ėshtė rritur 10 herė. E keqja e obezitetit nuk ėshtė vetėm estetike. Ai krijon sėmundje dhe vret. Madje ėshtė njė nga shkaktarėt kryesorė pėr lindjen dhe rėndimin e sėmundjeve tė njė liste tė gjatė sėmundjesh kronike. Mbipesha ėshtė bėrė faktor ndikues pėr rreth 600 milionė njerėz me hipertoni arteriale, 177 milionė tė sėmurė me diabet, 20 milionė tė prekur nga kanceri dhe 20 milionė me sėmundje tė zemrės e tė arterieve tė trurit. Obeziteti dhe shfaqja e sėmundjeve tė tjera tė zemrės, hipertensioni, kanceri, diabeti, niveli i lartė kolestrolit, u bėnė shkak pėr vdekjen e shumė tė sėmurėve. Mbipesha shfaqej si faktor nxitės i 10 tipave tė kancerit dhe sėmundjeve tė ndryshme. Sipas studimeve mė tė fundit tė realizuara nga shkencėtarė e ekspertė tė njohur nė SHBA dhe nė Evropė, ka rezultuar se obeziteti ėshtė shkaktar i kancerit tė gjirit dhe mitrės rreth 189 pėr qind.

Simptomat
- Dėshirė pėr ushqime tė thata pa vitamina
- Shėndoshje e vazhdueshme dhe pa ndėrprerje
- Ulet presioni i gjakut
- Personave u shtohen edhe sėmundjet e zemrės
- Ndjehen gjithmonė tė pangopur

18-Osteoporoza (Osteoporosis)
Osteoporoza ėshtė njė ērregullim apo sėmundje e kockave. Kockat si pasojė e sėmundjes sa vijnė e bėhen mė tė holla, e humbasin forcėn e tyre dhe bėhen lehtėsisht tė thyeshme. Ato mund tė thyhen gjatė lėvizjes apo veprimtarive tė ndryshme gjatė ditės, prandaj duhet pasur kujdes, nė kohėn kur sėmundja ka pėrparuar shumė. Mė tė predispozuar pėr tė shfaqur osteoporozėn janė femrat, sidomos mbi moshėn 40 vjeē, apo pas menopauzės.
Osteoporoza ėshtė njė sėmundje joneoplastike e kockės, qė nė heshtje cilėsohet edhe si patologjia e shekullit. Sipas statistikave, njė nė tre meshkuj mbi tė 50-at vuan nga kjo sėmundje. Por edhe femrat vuajnė nga kjo sėmundje e kockave. Treguesit thonė se 1 nė 5 gra vuan nga osteoporoza. Por nga vjen kjo sėmundje dhe cilat janė shkaqet qė ēojnė nė shfaqjen e saj? Osteoporoza ėshtė njė sėmundje qė prek skeletin e njeriut, e cila vepron duke rralluar indin kockor. Prandaj kjo sėmundje quhet edhe patologjia e frakturave tė kockave. Ajo shkaktohet nga mungesa e Estrogjenit gjatė menopauzės te femrat, nga mungesa e ushtrimit fizik, nga rritja e nivelit tė hormoneve glukokortikoide, nga hipertiroidizmi, si edhe nga mungesa e kalciumit. Pėrgjithėsisht osteoporoza nuk shfaq asnjė shenjė apo simptomė nė trupin e njeriut. E vetmja simptomė ėshtė thyerja ose fraktura e kockave. Shpesh quhet sėmundje e heshtur sepse ajo nuk ka simptoma dhe njerėzit ndoshta nuk e dine se janė prekur prej saj derisa fillojnė tė ndjejnė dhimbje nė kurriz ose pėsojnė ndonjė frakture nė kockė.

Simptomat
- Dhimbje shpine
- Humbje nė gjatėsinė trupore
- Deformim
- Reduktim nė funksionet pulmonare
- Kockat pėsojnė lehtėsisht fraktura
- Dėmtohet shtylla kurrizore dhe gjuri

19-Parkinsoni (Parkinson’s Disease)
Parkinsoni ėshtė njė sėmundje neurologjike dhe shenjat e dukshme tė saj janė dridhjet, veēanėrisht tė gjymtyrėve. Me pėrparimin e sėmundjes, simptomat shtohen. Vėshtirėsitė qė shoqėrojnė sėmundjen e parkinsonit janė dridhjet, bllokimi i muskujve, ngadalėsimi i lėvizjeve, vėshtirėsitė pėr tė ruajtur balancėn gjatė ecjes dhe humbja e kujtesės pėr rreth 20 pėr qind tė pacientėve. Sipas organizatės botėrore tė shėndetėsisė, 4 milionė njerėz vuajnė nga sėmundja e parkinsonit. Por kjo shifėr parashikohet tė rritet ndėrsa shumė vende tė zhvilluara vazhdojnė tė njoftojnė mbi rritjen e numrit tė popullatės sė moshuar. Nė Shtetet e Bashkuara ka rreth 1 milionė e 500 mijė vetė tė diagnostikuar me parkinson. Sėmundja fillon tė shfaqet kryesisht tek njerėzit e moshės 60-65 vjeē. Ilaēet duket se bėjnė efekt nė vitet e para tė prekjes, por mė vonė kėto efekte dobėsohen.
Trajtimi i parkinsonit ėshtė treguar i suksesshėm tek 25 pėr qind e pacientėve, tė cilėt iu nėnshtruan operacionit pėr stimulimin e thellė tė trurit. Elektrodat vendosen nė njė zonė tė trurit tė njohur me emrin subthalamic nuckleus qė nxit veprimtarinė e tepruar tė trurit. Elektrodat lidhen me njė aparat tė vendosur nė gjoks. Nė kėtė mėnyrė, elektrodat dėrgojnė njė sinjal pėr qetėsimin e dridhjeve dhe zhbllokimin e muskujve.

Simptomat
- Dridhje e duarve
- Dridhje edhe nė gjendje qetėsie
- Muskujt e dorės dhe tė krahut nė pėrgjithėsi janė tė ngurtė
- Kėta pacientė kanė vėshtirėsi nė ecje
- Nuk e mbajnė dot ekuilibrin
- Nė faza tė rėnduara tė sėmundjes pacientėt rrėzohen shpesh

20-Pneumonia (Pneumonia)
Pneumonia ėshtė njė infeksion i mushkėrive. Pjesa dėrrmuese shkaktohet nga infeksione bakteriale apo infeksioni pneumatik i shkaktuar nga bakteri Streptocoēus. Gjithnjė dhe mė tipike pėr kėtė grup janė bėrė sėmundje dhe vdekjet nga pneumonia, gripi dhe bllokimi kronik i mushkėrive. Njė ndėr faktorėt kryesorė tė shfaqjes sė sėmundjes ėshtė edhe niveli i lartė i ndotjes, ku jeton personi. Ky nivel lidhet ngushtė jo vetėm me ajrin brenda shtėpisė sė tij, por edhe ajrin nė qytetin ku banon. Pėrveē shkaqeve natyrorė qė ndikojnė drejtpėrsėdrejti nė shfaqjen e sėmundjeve pneumonare, siē janė pėrdorimi i duhanit dhe niveli i lartė i ndotjes, mund tė preken nga kėto sėmundje kryesisht edhe ata pacientė, tė cilėt e kanė sėmundjen tė trashėguar nga prindėrit e tyre. Nė kėtė rast sėmundjet e mushkėrive, tė bronkiteve quhen tė hershme dhe ėshtė mė e vėshtirė pėr t’i diagnostikuar.

Simptomat
- Kollė e madhe
- Bllokim i mushkėrive deri nė rrugėt e frymėmarrjes
- Nė ndonjė rast edhe bllokim i kordave zanore (ikėn zėri)
- Zverdhje e personave
- Dobėsi fizike

21-Poliomieliti (Polio)
Poliomeliti ėshtė njė sėmundje infektive e shkaktuar nga njė virus, i cili pushton sistemin nervor dhe mund tė shkaktojė paralizėn totale brenda pak orėsh. Zakonisht prek fėmijėt nėn pesė vjeē. Simptomat fillestare janė temperatura, lodhja, dhimbja e kokės tė vjellat dhe mpirja e qafės dhe e gjymtyrėve. Njė nė 200 infektime ēon nė paralizė tė pakthyeshme dhe 5 ose 10 % e tė paralizuarve nga poliomeliti vdesin, kur muskujt e tyre tė frymėmarrjes paralizohen. Nuk ekziston asnjė kurė pėr poliomelitin. E vetmja mbrojtje ėshtė vaksina, e cila duhet tė merret disa herė. Qqllimi i Rotary International, njė organizatė shėndetėsore, ėshtė ērrėnjosja e sėmundjes sė poliomelitit. 10 vendet qė mbeten tė prekura nga epidemia e poliomelitit janė India, Pakistani, Nigeria, Afganistani, Somalia, Egjipti, Angola, Etiopia dhe Sudani. Nė vitin 1988, bota shėnoi 350 mijė raste tė prekjes nga poliomeliti. Me kalimin e kohės, rastet kėsaj sėmundjeje u pakėsuan dhe nė vitin 2005 u regjistruan vetėm 1mijė e 500 raste. Sėmundja e poliomelitit tani ėshtė e pranishme nė vetėm 6 vende; Egjipt, Niger, Nigeri, Afganistan, Pakistan dhe Indi. India parashikonte qė nė vitin 2006 tė mos kishte asnjė rast tė kėsaj sėmundjeje.

Simptomat
- Temperatura
- Lodhja
- Dhimbja e kokės
- Tė vjella
- Mpirja e qafės
- Mpirja e gjymtyrėve

22-Kanceri i prostatės (Prostate Cancer)
Kanceri i prostatės godet ēdo vit rreth 12 pėr qind tė popullsisė botėrore. Niveli i vdekshmėrisė ka pėsuar rėnie me 9 pėr qind qė nga viti 1985 deri nė 1998. Mbijetesa prej pesė vjetėsh, pasi ėshtė identifikuar dhe kuruar tumori, ėshtė rritur me 15 pėr qind kėto 15 vitet e fundit. Nė Evropė nga ky lloj tumori janė tė prekur 40 nė 100 mijė persona, ndėrsa nė USA 70 nė 100 mijė. Por nuk ėshtė e thėnė qė tė gjithė ata qė kanė njė hiperplasi beninje zhvillojnė tumorin e prostatės. Studimet shkencore akoma nuk kanė arritur tė zbulojnė se pėrse disa meshkuj sėmuren dhe disa tė tjerė jo. Specialistėt thonė se dihet qė me kalimin e viteve njė mashkull ka mundėsi mė tė mėdha pėr tė zhvilluar kėtė lloj tumori, por nuk janė identifikuar akoma faktorėt qė e shkaktojnė kėtė, pėrveē dhjamosjes. Pėr tė identifikuar prekjen e njė organizmi mashkullor nga ky lloj tumori ekziston dhe njė test i veēantė. Testi konsiston nė njė analizė tė thjeshtė gjaku nė tė cilėn matet niveli i PSA, qė ėshtė njė glikoproteinė e prodhuar nga qelizat e prostatės. Pėrqendrimi i kėsaj substance tė prodhuar nga qelizat e prostatės shtohet nė raste infeksioni, neoplasish apo hiperplasish beninje. Duhet tė pėrsėritet tė paktėn tetė herė dhe shėrben pėr tė diagnostikuar sa mė parė njė tumor. Vlera normale e PSA ėshtė 2.5 mg/ml. Nė qoftė se ky pėrqendrim ėshtė mė i lartė, atėherė do tė ishte e nevojshme tė bėni njė biopsi. Nė qoftė se gjatė biopsisė arrin nė 10 mg/ml, atėherė rreziku i krijimit tė njė tumori ėshtė rritur.

Simptomat
- Vėshtirėsi gjatė urinimit
- Nevojė pėr tė urinuar shpesh
- Mbajtje me vėshtirėsi e urinės
- Infeksione tė rrugėve urinare
- Gjak nė urinė
23-Artriti reumatoid (Rheumatoid Arthritis)
Artriti reumatoid ėshtė njė nga sėmundjet inflamatore tė ashtuquajtura “sėmundje tė indit lidhor”. Kjo ėshtė njė sėmundje kronike, qė shoqėrohet me inflamacion tė membranave sinoviale dhe formim tė tė ashtuquajturit “pannus”. Shkaku i shfaqjes sė artritit reumatoid nuk dihet. Kjo sėmundje prek femrat 3 herė mė shpesh se meshkujt. Mosha e prekur zakonisht ėshtė 20-40 vjeē. Shpesh pacientėt e diagnostikuar kanė antigenin HLA-DR4. 50-75% e pacientėve me diagnozėn e artritit reumatoid “shėrohen” brenda dy vjetėsh. Kėta pacientė zakonisht nuk kanė faktor reumatoid dhe kanė funksion tė mirė tė kyēeve. Pacientėve qė vijojnė tė kenė simptomat e artritit reumatoid edhe pas 2 vjetėve, u shkurtohet jeta mesatarisht me 10-15 vjet. Kėta pacientė duhen trajtuar nė mėnyrė mė agresive. Tek dikush qė ka prirje pėr t’u kapur nga kjo sėmundje, mundet qė disa lloj infektimesh tė bėjnė qė ajo tė shpėrthejė. Studiuesit nuk kanė arritur akoma tė sqarojnė shkaqet qė ēojnė nė artritin reumatik. Me sa duket ka shumė faktorė qė marrin pjesė. Ėshtė konstatuar se ka disa prirje tė trashėgueshme qė pėrbėjnė njė rrezik mė tė madh pėr t’u kapur nga artriti reumatik. Po ashtu edhe rreziku pėr t’u kapur nga njė variant mė i rėndė i sėmundjes mund tė jetė gjithashtu i trashėgueshėm.

Simptomat
- Ėshtė simetrik, prek gjunjėt, kėmbėt, kyēet
- Simptomat janė mė tė forta nė mėngjes
- Vėshtirėsi pėr t’u larė, veshur
- Xhunga nėn lėkurė
- Shkakton shformime karakteristike tė gjymtyrėve
- Pėrparimi shoqėrohet dhe me shkatėrrim tė kėrcit tė kyēeve

24-Measles (Rubeola)

Infeksioni i rubeoles i marrė nga nėna gjatė muajit tė katėrt tė shtatzėnisė mund tė ketė efekte serioze nė lindjen e fėmijės. Virusi i rubeoles i kontaktuar nga njė fėmijė i vogėl ose i rritur ėshtė nė mėnyrė tė dukshme mė i dėmshėm dhe mund tė ndodhė pa simptoma tė dukshme, por ėshtė shumė ngjitės nga njė nėnė qė ėshtė nė muajt e parė tė shtatzėnisė. Megjithatė, fėmija i lindur me rubeolė tė bashkėlindur mund tė ketė njė variet me probleme fizike. Kėtu pėrfshihen: humbja e dėgjimit, e shikimit, kataraktisė dhe diferenca neurololgjike tė shfaqura nė formėn e paralizave tė shkallėve tė ndryshme. Mund tė jenė gjithashtu probleme zemre, mėlēie dhe mushkėrish. Gjithashtu edhe probleme tė sjelljes. Megjithatė ekspozimi ndaj virusit ėshtė i lidhur me probleme tė ndryshme, pėrafėrsisht 20 pėr qind tė sapolindurve nuk shfaqin efekte nga virusi. Ka epidemi tė ndryshme rubeole. Njė test i thjeshte gjaku mund tė dalloje nėse njė individ e ka pasur rubeolen dhe nėse duhet tė imunizohet me vaksine. Njė epidemi qė ra nė 1971 u parandalua nga pėrhapja e vaksinave kundėr rubeolės. Njė fėmijė i ekspozuar nga rubeola duhet tė ndiqet nga njė specialist nė muajt e parė me ndėrhyrjet pėrkatėse nė intervale tė rregullta.

Simptomat
- Simptomat shfaqen pas 8-12 ditė nga kontakti me njė tė infektuar
- Kollė
- Rrjedhje hundėsh
- Ndjesi tė vjellash
- Lodhje e pėrgjithshme
- Sy tė skuqur
- Temperaturė

25-Skizofrenia (Schizophrenia)
Skizofrenia ėshtė njė sindromė qė shfaqet kryesisht me praninė e njė bashkėsie shenjash karakteristike, tė shoqėruara me njė keqfunksionim tė dukshėm social e fizik. Simptomat kryesore mund tė konsiderohen tė ndara nė dy grupe tė mėdha: simptoma pozitive dhe negative. Simptomat pozitive pėrfshijnė shtrembėrimet ose teprimet, siē janė: deliret, halucinacionet, tė folurit e ēorganizuar, sjellje tė ērregullta. Simptomat negative pėrfshijnė: reduktim tė intensitetit tė shprehjeve emotive; reduktim nė rrjedhshmėrinė dhe produktivitetin e mendimit e tė folurit; reduktim nė orientimin e sjelljeve me pėrfundim arritjen e qėllimit. Personat skizofrenike shfaqin ērregullime tė perceptimit dhe tė vėmendjes. Ata shpesh shprehen se bota u duket e ndryshme e gati ireale. Disa flasin pėr ndryshime nė pėrmasat e trupit tė tyre, apo ndryshime nė distancat mes objekteve qė kanė realisht pranė. Shtrembėrimet mė dramatike tė perceptimit janė halucinacionet, tė cilat janė pėrvoja ndjesore nė mungesė tė stimujve mjedisore realė. Njė i sėmure skizofren nuk arrin tė ndajė kufirin e reales me jorealen. Skizofrenia, zakonisht paraprihet nga njė fazė pararendėse, gjatė sė cilės vėrehet njė pėrkeqėsim i funksionimit normal. Gjatė kėsaj periudhe personi shfaq shenja tė tėrheqjes nga shoqėria, mos kujdesje pėr higjienėn personale, mungesė tė theksuar motivimi dhe pėrjetime tė ndjesive dhe perceptimeve jo tė zakonshme. Skizofrenia ndahet nė tipa dhe nėn tipa, tė cilėt klasifikojnė lloje tė ndryshme, apo kombinime tė ērregullimeve tė skizofrenisė. Ērregullime tė ndryshme tė skizofrenisė, nė varėsi tė llojit, kohėzgjatjes, apo kushteve tė pėrshkallėzimit, mund tė pėrmirėsohen apo edhe tė shėrohen.

Simptomat
- Halucinacione
- Deluzione
- Mendime tė ērregullta
- Ērregullim nė tė folur
- Ndryshime nė sjellje

26-Sėmundjet seksualisht tė transmetueshme (Sexually Transmitted Diseases)

Sėmundjet ngjitėse seksuale janė sėmundje qė ngjiten nga kontakti trupor gjatė marrėdhėnieve seksuale. Kėto shkaktohen nga viruset, bakteret dhe parazitėt. Kėto po ashtu njihen si infektime ngjitėse seksuale apo me emrin e vjetėr Sėmundje Veneriane. Ekzistojnė 25 lloje tė sėmundjeve ngjitėse seksuale. Kėto tė gjitha kanė tė pėrbashkėt faktin qė tė gjitha ngjiten nga marrėdhėniet seksuale duke pėrfshirė seksin vaginal, anal dhe oral. Ēdo njeri qė ėshtė seksualisht aktiv mund tė jetė nė rrezik prej sėmundjeve ngjitėse seksuale. Disa prej sėmundjeve mund tė kenė simptoma si: shkarkesė nga organet gjenitale, dhembje kur urinojnė, ėnjtje dhe inpoflamim nė organe gjenitale. Shumė sėmundje ngjitėse seksuale si Klamidia, nuk shfaqin simptoma. Pėr kėtė shkak rekomandohet tė bėni kontrollin e shėndetit seksual, t’i bėni analizat pėr sėmundje ngjitėse seksuale nėse mendoni se jeni nė rrezik. Ndonjėherė mund tė kalojė kohė e gjatė deri nė shfaqjen e simptomave, kėshtu qė ju mund infektoni dikė gjatė kėsaj kohe. Prandaj ėshtė e nevojshme tė bėni analizat dhe tė merrni trajtimin e duhur. Nėse jeni nė marrėdhėnie me partner dhe ėshtė vėrtetuar se keni sėmundje ngjitėse, kjo nuk do tė thotė se ai/ajo ka pasur marrėdhėnie seksuale me dikė tjetėr. Simptomat e sėmundjeve ngjitėse seksuale mund tė shfaqen me muaj pas infektimit.

Simptomat
- Kruajtje rreth gjenitaleve
- Ethe
- Gjėndra tė fryra
- Dhimbje barku
- Djegie gjatė urinimit
- Dhimbje gjatė kryerjes sė marrėdhėnieve

27-Spondiliatroza (Spondiliatroza)
Spondiliatroza ėshtė njė sėmundje e shpeshtė. Pjesa qė preket mė shumė ėshtė ajo e shtyllės kurrizore. I sėmuri ndien dhimbje nė bel dhe nuk mund tė pėrkulet dot. Dhimbja pėrhapet nga fundi i belit deri nė afėrsi tė bishtit tė vertebrės sė fundit. Dhimbja shkon deri nė zverk. Dhimbjet e shkaktuara shpeshherė bllokojnė
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 11-08-2009, 00:08   #2
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 715
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 934,937
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 944,937
Gabim Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt

Zbulimi i faktorėve tė rinj qė ndikojnė nė shfaqjen dhe zhvillimin e sėmundjeve, simptomat e para, trashėgimia, kurat dhe shumė tė tjera si kėto vazhdojnė tė jenė nė qendėr tė punės sė shkencėtarėve. Pėr ta ka ende shumė punė deri nė evidentimin e tė gjithė arsyeve qė shkaktojnė dėmtimin e njėrit prej organeve nė trupin e njeriut, pėrhapjen e sėmundjes dhe nė fund kurimin e plotė tė saj. Pikėrisht pėr kėtė arsye, specialistėt amerikanė kanė botuar nė revistėn e pėrjavshme “News Week”, njė studim tė detajuar tė trupit tė njeriut, tė gjitha sėmundjet qė mund t’i shkaktohen atij, moshat kur duhet tė kemi kujdes pėr veten, si dhe tė gjitha rastet kur njė sėmundje ėshtė e lindur.

Nė suplementin e sotėm ne kemi pėrmbledhur 30 sėmundjet e para, ndėrkohė qė njė i dytė do tė vijojė nė numrin e ardhshėm. Pėrveē emrit tė sėmundjes, janė tė detajuara me terma mjekėsorė e psikologjikė tė gjithė faktorėt kryesorė nė shfaqjen e njė sėmundjeje tė caktuar, rastet kur duhet tė kemi kujdes, numrin e tė prekurve nė botė pėr secilėn nga sėmundjet e shekullit, veēanėrisht llojet e ndryshme tė kancerit, alergjive e tjera si kėto. Nė disa raste, nė vend tė simptomave, janė dhėnė kėshilla ose mėnyra tė reja mjekimi qė specialistėt sugjerojnė pėr tė prekurit.

1 Bronkiti akut

(Acute Bronchitis)

Bronkiti akut ėshtė njė inflamacion i shtresave tė brendshme tė tubave bronkiale. Ky inflamacion mund tė shkaktohet jo vetėm nga infeksionet, por edhe faktorė tė tjerė tė cilat irritojnė frymėmarrjen, tė tilla si duhan-pirja, alergjitė apo kimikate tė ndryshme. Zakonisht bronkiti akut shkaktohet nga njė infeksion i cili shpeshherė nis qė rrugėt e lartme tė frymėmarrjes, njėsoj si nė rastin e ftohjes, kur shqetėsimet tuaja nisin fillimisht me hundė tė zėna e mė pas me vėshtirėsi nė frymėmarrje. Kjo sėmundje ndryshe nga pneumonia nuk prek mushkėritė. Faktorėt e riskut, sipas specialistėve, janė faktorėt ambientalė (tymi i duhanit, ndotja e ajrit, infeksionet virale nė moshė tė vogėl); faktorėt individualė si raca, seksi, mėnyra se si reagojnė ndaj tymit tė duhanit apo infeksioneve virale kur janė fėmijė,
deficiti i alfa1-antitripsina (njė proteinė qė prodhohet nga mėlēia, e pajisur me njė efekt tė fortė “mbrojtės” mbi strukturat polmonare).

Simptomat

-Kollė e fortė
-Bllokim hundėsh
-Sekrecione nga hunda
-Dhembje nė kraharor
-Debulesė
-Mungesė oreksi
-Dhembje koke
-Dhembje muskujsh dhe kockash
-Temperaturė jo e lartė

2 – Alergjia

(Allergy)

Alergjia apo kundėrveprimi alergjik ėshtė ai veprim qė ndodh kur sistemi i imunitetit tė trupit kundėrvepron ndaj diēkaje qė zakonisht nuk tė bėn ndonjė dėm. Ajo qė shkakton alergjinė quhet alergjen. Alergjitė mund tė shkaktojnė shfaqjen e njė sėrė simptomash, tė cilat varen nga sa serioze ėshtė alergjia. I njėjti alergjen mund tė japė simptoma tė ndryshme nė njerėz tė ndryshėm. Alergjenėt mė tė zakonshėm janė alkooli, thumbim i bletės apo i ndonjė insekti tjetėr, pushi, ushqimi, poleni i luleve, bari, pemėt, shkurret, pluhuri i shtėpisė ilaēet, myshku, nikeli. Shumė alergjikė nuk e dinė se janė tė tillė deri nė ēastin kur trupi u kundėrvepron nė mėnyrė alergjike. Nė njė rast tė tillė njeriu duhet tė shkojė tė kėshillohet me mjekun sepse ndonėse alergjia nuk mund tė quhet drejtpėrdrejtė si sėmundje, simptomat qė tė jep mund tė marrin pėrmasa dramatike. Me anė tė provave nė lėkurė mjeku arrin tė gjejė ndaj kujt kundėrvepron trupi. Nė kėtė mėnyrė alergjiku mund tė pėrpiqet t“iu shmanget vendeve me alergjenė tė fuqishėm, por kjo gjė nuk ėshtė gjithnjė nė dorė tė tij. Nė kėtė rast vuajtjet mund tė pakėsohen me marrjen e ilaēeve antihistaminike ose nė raste tė veēanta kortizoni. Ilaēet antihistaminike mund tė japin pasoja anėsore si lodhje trupore, pėrkeqėsim nė pėrqendrim dhe nė aftėsi pėr tė reaguar. Njė mėnyrė pėr kurimin e alergjisė ėshtė metoda e Hiposensibilizimit me anė tė sė cilės injektohen nė trup doza tė vogla alergjenėsh, ndaj tė cilėve trupi i tė sėmurit kundėrvepron. Kjo ėshtė njė pėrpjekje pėr tė mėsuar trupin me kėto alergjenė dhe tė mos tė jetė kaq i ndjeshėm ndaj tyre. Hiposensibilimi injektohet pėrgjatė disa vjetėve. Nė 80 % tė rasteve jep rezultat.

Simptomat

ØHundė qė rrjedhin apo tė zėna
Ø Sy tė kuq tė acaruar qė tė kruhen
Ø Kollitje
Ø Teshtima
Ø Tharje gjuhe dhe fyti, edhe acarime tė tyre.
Ø Vėshtirėsi nė frymėmarrje
Ø Diarre
Ø Vjedhje ushqimi
Ø Tharje dhe acarim tė lėkurės

3- Astma

(Asthma)
Astma bronkiale, njė sėmundje kronike serioze, qė dita-ditės po shpeshtohet dhe futet ndėr problemet shėndetėsore botėrore. Nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, prej 1965-1983, sulmet astmatike u katėrfishuan, nė Angli u trefishuan; por arsyet nuk janė tė qarta (kombinim i faktorėve mjekėsorė, shoqėrorė, psikikė dhe tė faktorėve tė ambientit jetėsor). Shkaktarėt e astmės, si edhe tė sėmundjeve tjera atopike janė alergjenėt e ambientit jetėsor dhe tė disa llojeve tė ushqimit. Kėtu hyn nė rend tė parė pluhuri i shtėpisė, ku gjendet njė lloj tenje. Rolin kryesor nė shfaqjen e astmės e luan trashėgimia. Trashėgohet paraprirja pėr tė reaguar me manifestime alergjike nė kontakt me alergjenėt e caktuar; nė rastin e astmės me reagime pezmatuese alergjike tė mukozave bronkiale, qė manifestohet me sulme astmatike. Pra, pėr t’u shfaqur astma nevojitet prirja e trashėguar dhe kontakti me lėndėn alergjike. Astmėn e shkaktojnė poleni (pluhuri i disa luleve, qimet e bagėtive, pendlat, pluhuri kur i pastrojmė rrobat me furēė, pastaj edhe pluhuri i shtėpisė).

Simptomat

1-Marrje fryme episodike
2-Fishkėllima
3-Shtrėngimi i gjoksit
4-Gėrhitje
5- Infeksione respiratore akute
6-Skuqje nė fytyrė dhe lėkurė

4- Aborti

(Abortion)
Aborti praqet ndėrprerjen e zhvillimit tė jetės fetusit (vezės) nė uterus pas ngjizjes sė tij deri afėrsisht 13 javėt e para. Kjo ndėrprerje bėhet nė rastet kur kemi anormalitet tė utetrusit ose vihen re ērregullime gjenetike tė fetusit dhe pėr tė ndaluar zhvillimin dhe lindjen e njė fėmije anormal. Termat fetus dhe placentė zakonisht pėrdoren pas tetė javėsh shtatzėnie, kjo pasi pėrpara kėtyre javėve ka terma tė tjerė pėr tė shpjeguar situatėn qė “prodhohet” nga bashkimi i spermės me vezėn. Ēdo vit jo pak, por 1.3 milionė vajza dhe gra nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės zgjedhin tė ndėrpresin shtatzėninė e tyre. Nė gjuhėn moderne sot ka shumė terma pėr tė pėrshkuar “vdekjen” e njė fėmije, tė tilla si abort spontan, abort i nxitur (nga faktorė tė jashtėm ose tė brendshėm tė organizmit), abort i shėndetshėm e shumė tė tjera si kėto. Ajo qė specialistėt gjinekologė amerikanė theksojnė lidhet ngushtė me faktin se aborti ėshtė njė ndėrhyrje shumė e gabuar pėr organizmin e gruas, e cila nė shumė raste rrezikon tė mos ketė mė fėmijė tė tjetėr, por edhe nėse do tė ketė, ajo do tė dallojė gjithmonė nga shoqet e saj, pėr shumėllojshmėrinė e problemeve qė do t’i shfaqen gjatė jetės sė mėvonshme.

5. Arterioskleroza

(Atherosclerosis)
Arterioskleroza ėshtė ngushtimi i arterieve ose ndryshe kuptohet si reduktim i gjakut nė organe jetėsore tė tilla si zemra, truri dhe zorrėt. Gjatė arterioskelozės, arteriet janė tė ngushta, tė dhjamosur, madje shpesh mjekėt e kanė cilėsuar kėtė zonė edhe si njė depozitė e cila gjatė gjithė kohės rritet nė mėnyrė tė pashėndetshme. Arterioskleroza si proces fillon tė krijohet shumė ndėrmjet moshės 20-25 vjeēare, ndėrsa evidentohet nė moshėn 30-vjeēare e lartė. Arterioskleroza vjen nga depozitimi i lipoproteinave nė intimen dhe median e arterieve. Intima dhe mesia janė dy nga tre shtresat e arterieve. Ngushtimi i dumenit (kanalit tė arterieve, ka pasoja tė kėqija nė furnizimin e pjesės pėrkatėse me oksigjen dhe lėndė ushqyese. Nga kjo gjė zhvillohen njė sėrė sėmundjesh shpesh tė rrezikshme pėr organizmin. Kur kėto enė gjaku bllokohen plotėsisht, duhen mjekuar me metoda tė ndryshme, ndėrhyrje kirurgjikale tepėr tė komplikuara dhe njė nga kėto ėshtė edhe By-pas.

6-Sėmundje mendore

(Autism)
Sėmundja mendore ndryshe njihet edhe si zhvillim i ērregullt i trurit. Njerėzit me kėtė lloj sėmundjeje kanė probleme nė komunikim, nuk janė tipa tė shoqėrueshėm apo socialė. Gjithashtu ata mund tė kenė dėshira apo qėllime tė pazakonta gjatė jetės sė tyre, zhvillime tė cilat bėhen edhe mė tė rrezikshme nėse janė tė pėrfshirė nė komunitet. Sipas mjekėsisė janė pesė tipa tė shfaqjes sė ērregullimeve mendore, nė tre prej tė cilave pėrfshihen ērregullimi klasik mendor, kėtu kemi tė bėjmė me sindromin e ashpėrisė. Mė pas kemi sindromin e ērregullsisė, kjo pėr nga natyra e veprimit mė shumė sesa pėr mėnyrėn sesi pėrhapet sėmundja, e cila prek kryesisht fėmijėt dhe shenjat e para tė saj janė mungesa e krijimtarisė dhe bashkėpunimi i keq me bashkėmoshatarėt e tjerė. Dhe sindromi i tretė, njihet si shfaqja e njomė e sėmundjes e cila prek kryesisht vajzat. Nė kėtė rast ato kanė probleme me lėvizjet, mėnyrėn e tė shpjeguarit, nė shumė raste edhe vėshtirėsi nė dėgjim. Sindromi i njomėshtisė krijohet nga mutacioni i gjeneve, tė cilat shkaktojnė gjithashtu edhe shfaqje tė tjera tė sėmundjeve mendore.

7-Biopsia

(Biopsy)
Procedura e biopsisė ka tė bėjė me procedurėn e heqjes sė njė pjese tė hollė, (cipė e hollė) nga organizmi i sėmurė dhe qė mė pas dėrgohet nė laborator pėr ekzaminime mikroskopike. Biopsia ka lindur si nevojė pėr tė diagnostikuar shumė sėmundje, veēanėrisht kancerin. Nė shumė raste ky proces shėrben pėr tė pėrcaktuar qartė jo vetėm diagnozėn, por edhe kurėn e trajtimit. Sipas specialistėve ka lloje tė ndryshme biopsie, kjo varet nga lloji i organit qė do tė merret nė shqyrtim.
Biopsia nė lėkurė merret njė pjesė ēfarėdo nga lėkura, e cila duhet tė jetė mjaft e hollė, ajo hiqet nėpėrmjet njė bisturie tė mprehtė e cila ndihmon gjithashtu edhe mosdėmtimin e plotė tė pjesės qė do tė ekzaminohet.
Biopsia-bėrthamė e hollė. Edhe nė kėtė rast pjesa qė merret pėr biopsi ėshtė lėkura e hollė, pėr marrjen e sė cilės nė kėtė rast pėrdoret njė gjilpėrė e hollė. Nėpėrmjet sė cilės lėkura merret nė formė tė rrumbullakėt dhe pikėrisht pėr kėtė quhet biopsia bėrthamė. Kjo lloj biopsie shėrben pėr tė dhėnė informacione shumė tė zgjeruara se nė rastin e parė.
Biopsi e hapur. Nė kėtė rast ajo pjesė e lėkurės qė nevojitet pėr biopsi merret gjatė operacionit kur pacienti ėshtė nė anestezi tė plotė. Ajo u bėhet tė gjitha organeve tė trupit dhe nė disa raste nuk ėshtė nevoja pėr ta dėrguar pjesėn e marrė nė laborator, pasi nė kėtė rast edhe shpjegimi i mjekut qė ka kryer ndėrhyrjen mund tė quhet i saktė.

8-Bulimia

(BULIMIA)
Bulimia ėshtė patologji qė i pėrket fushės psikiatrike dhe psikologjike. Pasojat qė kanė personat bulimikė janė trupore dhe mendore, madje anoreksikėt pėrfundojnė deri nė vdekje, bulimikėt jo, ose mė saktė, tepėr rrallė. Bulimia ėshtė sėmundje kryesisht e femrave tė cilat duan tė jenė sa mė tė dobėta, nuk shijojnė asnjė gjė nga ato qė hanė dhe fillimisht pėrpiqen tė provokojnė tė vjella tė shpeshta, derisa kjo kthehet nė sėmundje. Shkaqet qė ēojnė nė kėtė sėmundje janė tė rėnda dhe janė tė karakterit socio-psikologjik. Sipas specialistėve, bulimia ėshtė njė simptomė e ērregullimeve socio-psikologjike. Gratė pėrbėjnė rreth 90 pėr qind tė sėmurėve me bulkim nervor. Tek meshkujt kjo lloj sėmundjeje ėshtė shumė pak e pėrhapur. Zakonisht rastet e bulimisė shfaqen tek grupmoshat 15 deri nė 20 vjeē dhe zhvillohen edhe mė tej me kalimin e viteve. Ashtu si nė rastin e anoreksisė, edhe bulimia e dėmton shumė trupin, pasi nė kėtė rast organizimit i humbasin vitaminat, hidratimi, dhėmbėt fillojnė tė nxihen me pas dėmtohen fare derisa bien, kėta njerėz kanė probleme tė shumta gastrointestinale. Njerėzit bulimikė zakonisht janė shumė impulsiv dhe kanė zakone tė pėrditshme qė nuk janė aspak sociale.

9. Tumori i Trurit

(Brain Tumor)
Tumori i trurit ėshtė njė sėmundje e rėndė nė sistemin nervor tė njeriut. Sikurse qelizat e pjesėve tjera tė trupit edhe qelizat e trurit mund tė shumohen pa kontroll. Kanceri i trurit paraqet njė shumim tė pakontrolluar tė indit tė trurit si dhe cipave qė rrethojnė trurin. Ato mund tė jenė malinje (femėror), por nuk zhvillojnė metastaza. Nė tė shumtėn e rasteve ata zhvillohen nga indi lidhor nervor (glia dhe astrocite), por shpesh edhe nga cipat e trurit, ose janė metastaza nga tumore tė tjera tė trupit. Tumoret mashkullorė (beninje) e shtyjnė indin pėrreth tyre por nuk rriten brenda nė indin pėrreth dhe nuk zhvillojnė metastaza. Pėrbrenda kafkės mund tė rrisin shtypjen e trurit duke e penguar sistemin e qarkullimit tė likuorit. Pasi qė ato i shtyjnė dhe dėmtojnė strukturat, qė janė tė rėndėsishme pėr jetėn, ėshtė e vėshtirė dhe gabim tė flitet pėr beninjitetin (mirėsinė) e kėtyre tumoreve. Shembull pėr tumor beninj ėshtė meningeomi. Tumoret femėror (malinj) rriten duke e infiltruar indin pėrreth tyre, kjo do tė thotė qė ėshtė e vėshtirė tė gjendet njė kufi i mprehtė ndėrmjet indit normal dhe kancerit. Pas njė operimi tė mundshėm mbesin pėrreth akoma qeliza, tė cilat mė vonė shumohen dhe krijojnė sėrish tumor tė trurit (recidiv). Shembull pėr tumor malinj ėshtė glioblastomi. Nė pėrjashtim tė disa rasteve tė veēanta tumoret e trurit nuk bėjnė asnjėherė metastaza.

Simptomat

Ø Shenja fokale neurologjike varėsish nga lokacioni (si mpirje tė njėanshme tė trupit dhe humbje tė pjesshme tė shikimit),
Ø Epilepsi tė ndryshme dhe
Ø Pasojat e rritjes sė shtypjes sė trurit si: vjellja, tė marruarit e mendve, etj.

10-Kanceri i Gjirit

Kanceri i gjirit ėshtė njė nga kancerėt mė tė shpeshtė tek gratė. Kanceri i gjirit prek pėrgjithėsisht shumė gra, madje nė disa vende, po t’i analizosh nė gjithė jetėn e tyre i pikasim nė 1/10 tė grave. Padyshim duket njė shifėr marramendėse dhe tronditėse. Shumė rrallė ajo zhvillohet tek vajzat e reja, pra tek moshat deri nė 30-35 vjeē, ndėrkohė qė ajo ėshtė e shpeshtė te gratė pas moshės 50-vjeēare. Ja pse nė disa vende perėndimore tė Evropės, depistimi i kancerėve qė nė moshėn e duhur bėhet falas dhe ēdo 1 apo 2 vjet nga moshat 50-75-vjeēare. Depistimi mund t’i shtojė shpresat pėr shėrimin e kancerėve tė kėtij lloji nė 30%, pasi kanceri zbulohet mė herėt, pra pa u bėrė tumori 1 cm, ēka ėshtė mė e lehtė pėr ta shėruar. Por ka disa lloj femrash qė rrezikohen mė shumė se tė tjerat veēanėrisht ato qė nuk kanė pasur fėmijė ose qė kanė lindur fėmijė pas moshės 40 -vjeēare. Po kėshtu dhe ato qė kanė pasur probleme me thithat e gjirit, me menstruacionet qė u vijnė para kohės nė adoleshencė apo qė kanė njė menopauzė tė vonuar. Padyshim edhe ato qė pinė alkool. Njihen gjithashtu edhe format gjenetike tė kancerit tė gjirit, por kjo ndodh rrallė, nė 5-8 % te rasteve. Ndėr shenjat e para tė kancerit tė gjirit mund tė veēojmė ndėr tė tjera njė lloj dhimbjeje qė nė gjuhėn mjekėsore njihet me emrin mastodynia, ose edhe me shfaqjen e njė mase tė ngritur nė njėrin nga gjiret e pacientes. Nė ditėt e sotme nė shumicėn e rasteve, kanceri i gjirit zbulohet nga njė teknikė qė quhet mamografi qė bėn tė mundur zbulimin e njė nodule jo simptomatike, d.m.th qė s’ka zhvilluar akoma symtoma tek pacientja. N.q.s tumori ėshtė prezent mund tė vihet re nė momagramė nė formė nodule nė sqetulla apo edhe mbi klavikul (kocka nė formė tė shkronjės “f” qė lidh sternum dhe skapulen). Ndėr simptoma tė tjera mund tė veēojme inflamacionin e lėkurės nėn tė cilėn ėshtė zhvilluar tumori. Ky lloj tumori njihet me emrin “Kancer inflamator i gjirit” qė do tė thotė qė kanceri i zhvilluar nė kėtė regjion shkakton reaksion inflamator tė lėkurės, gjė qė mund tė ēojė nė dhimbje, ėnjtje, temperaturė dhe skuqje gjatė gjithė gjatėsisė sė regjionit tė inflamuar.

MJEKIMI

1) Ndėrhyrja kirurgjikale, siē janė lumpektomia dhe mastektomia

2) Terapi radioaktive

3) Terapi hormonale

4) Kimioterapi

5) Ushtrimet fizike tė ndryshme
11-Sindromi i Dawnit

(Down Syndrome)
Mongolizmi apo sindromi i Daunit ėshtė gjerėsisht i pėrhapur. Shkaktohet nga prezenca e njė ekstra kromozomi nė ēiftin 21 tė kromozomeve nė secilėn qelizė. Tė gjitha kėto sėmundje gjenetike e zbulojnė njė fakt tė rėndėsishėm: Kodi gjenetik ėshtė aq i ndjeshėm dhe i balancuar, dhe i pėrllogaritur nė mėnyrė aq minutore, sa qė edhe ndryshimet mė tė vogla mund tė kenė pasoja serioze. Njė shkronjė mė shumė apo njė shkronjė mė pak mund tė ēojė deri te njė sėmundje vdekjeprurėse apo deri te efekte gjymtuese pėr tėrė jetėn. Pėr kėtė arsye ėshtė definitivisht e pamundur qė tė mendosh se njė ekuilibėr i tillė sensitiv erdhi nė jetė nga rastėsia dhe u zhvillua nėpėrmes mutacionit, ashtu siē mundohet teoria e evolucionit tė na bėjė tė besojmė. Mjekėt tregojnė se sindroma e dawn-it ndonjėherė zhvillohet mė shpejt tek disa fėmijė sesa tek disa tė tjerė.

Simptomat

Ø Dėgjim me vėshtirės
Ø Probleme me zemrėn
Ø Probleme me sytė
Ø Nivel i ulėt i hormoneve
Ø Probleme tė skeletit

12-Kardimiopatia

Kardiomiopatia ka tė bėjė me ndryshimet qė ndodhin nė muskulin e zemrės, i cili e ndihmon zemrėn qė tė kontraktohet normalisht. Janė tre tipa tė kardiomiopatisė, tė bazuara nė ndryshimet fizike qė i ndodhin muskulit tė zemrės: Dilated cardiomiopathy, Hypertropic cardiomiopathy dhe Restrictive cardiomyopathy. Nė formėn e parė tė kardiomiopatisė, muskuli ėshtė i dėmtuar dhe tėrhiqet dhe lėshohet mė tepėr. Kėshtu zemra zmadhohet dhe humbet aftėsinė e saj pėr tė pompuar gjak nė mėnyrė tė mjaftueshme. Kjo bėn qė zemra tė dobėsohet dhe tė humbasė funksionin e saj, duke shkaktuar vdekjen. Shkak pėr shfaqjen e kėsaj sėmundjeje qė prek arterien koronare ėshtė veēanėrisht konsumimi i alkoolit pėr njė kohė tė gjatė. Tipi i dytė ka tė bėjė me rastin kur muret e muskulit tė zemrės trashen nė mėnyrė jonormale, duke bėrė qė muskuli i zemrės tė mos relaksohet gjatė fazės sė mbushjes me gjak. Nė disa raste tė Kardiomyopatisė hipertrofike, muskuli zgjerohet aq shumė sa mund tė bllokojė pompimin e gjakut jashtė zemrės. Ndėrsa tipi i tretė ka tė bėjė me ngurtėsimin e muskulit, ai bėhet i papėrkulshėm dhe si pasojė zemra nuk mund tė mbushet plotėsisht me gjak.

Simptomat

ØFrymėmarrje e pamjaftueshme
ØLodhje gjatė ecjes
ØVėshtirėsi nė frymėmarrje nė kohėn kur rri shtrirė. Po ashtu edhe gjatė gjumit
ØTė dridhura
ØDhembje nė kraharor

13. Katarakti

(Cataract)
Kristali i syrit ėshtė njė strukturė transparente e cila fokuson imazhet nė retinėn e syrit. Kataraktet janė njolla tė errėta nė kristalin e syrit. Kjo ndodh kur disa proteina qė kalojnė nė kėtė pjesė tė syrit grumbullohen nė mėnyrė jonormale. Me kalimin e kohės kėto grumbullime zmadhohen, marrin formėn e njollave tė errėta dhe ndėrhyjnė nė shikim. Kjo pengon depėrtimin e dritės nė kristalin e syrit. Kataraktet ndryshe quhen “ujėvara gjigante” apo “rrebesh i pamasė”, kjo sipas pėrshkrimeve qė u bėjnė katarakteve personat, tė cilėt humbin shikimin e tyre pėr shkak tė kataraktit. Nė syrin e shėndetshėm kristali i syrit dhe retina janė transparente, ndėrsa nė syrin ku ėshtė shfaqur katarakt, kjo pjesė e syrit ėshtė e mjegullt. Katarakti mjegullon kristalin e syrit, duke zvogėluar apo edhe penguar plotėsisht depėrtimin e dritės, ēka interferon nė shikim. Nė shumė raste kataraktet janė tė lidhura me moshėn. Ato zakonisht shfaqen rreth moshės 40 dhe 50-vjeēare. Por nė disa raste mund tė shfaqet edhe nga shkaqe apo ndikimi i sėmundjeve tė tjera, si diabeti, sifilizi.

Simptomat

ØShikim i turbullt
ØVizion (shikim) i dyfishtė, diplopia
ØNgjyrat i shihni tė zbehta
ØShihni kurorė drite kur shihni objekte tė shndritshme
ØI shihni sendet mė tė shndritshme se zakonisht

14-Celuliti

(Cellulitis)
Celuliti ėshtė njė infeksion i rėndė i lėkurės. Me shfaqjen e celulitit bateria depėrton nga shtresat e jashtme tė lėkurės nė ato mė tė thella, duke krijuar fryrje dhe thellime, qė i japin njė formė jo tė estetike lėkurės. Celuliti ėshtė njė lloj indi dhjamor nė shtresėn e nėnlėkurės qė pėrmban tufa indi lidhor. Ky ind lidhor, qė varion nė trashėsi dhe ėshtė i ndėrthurur me qelizat dhjamore, mbahet nė atė pozicion nga njė rrjet fibrash qė e mbron trupin tonė duke rrethuar muskujt dhe organet. Ai ėshtė i rrethuar nga njė lėng qė pėrveēse e ushqen, pėrbėn dhe njė sistem efektiv pėr eliminimin e mbeturinave. Kur gjithēka funksionon siē duhet, mbeturinat largohen jashtė trupit nga ky sistem, gjė qė rezulton nė kurba tė lėmuara tė trupit; kur yndyrnat, lėngjet dhe toksinat mbeten thellė nė lėkurė (poshtė shtresės epidurale), indi lidhor trashet dhe forcohet duke dhėnė njė efekt fryrės. Me kalimin e moshės, shtresat e lėkurės hollohen, ēka rezulton nė shfaqjen e pamjes sė valėzuar tė celulitit. Ndryshimi i celulitit me dhjamin ėshtė se celuliti, nė dallim nga dhjamosja, ndodhet vetėm nė disa pjesė tė caktuara tė trupit; kofshėt, tė ndenjurat, barku dhe gjoksi. Megjithėse formimi i celulitit varet nga dieta dhe stili i jetesės, pjesa mė e madhe e tij ėshtė e formuar nga toksina dhe yndyrna tė formuara nė trup, qė mund tė prekin gra tė ēfarėdolloj pėrmase, peshe dhe strukture trupore.

Faktorėt

1- Trashėgimia
2- Marrja e pamjaftueshme e ujit
3- Dieta
4- Pirja e duhanit
5- Tensioni dhe stresi
6- Marrja e mjekimit
7- Mungesa e ushqimeve dhe stili sedentar i jetesės.


15-Hepatitit kronik

(Chronic Hepatitis)
Hepatititi kronik ėshtė njė pezmatim i mėlēisė. Nė rastet e hepatitit kronik, pezmatimi i mėlēisė vazhdon pėr gjashtė muaj. Kėto inflamime mund tė jenė tė lehta, por nė disa raste ato mund ta shkatėrrojnė mėlēinė. Ato mund tė bėhen shkak edhe pėr cirrozėn nė mėlēi. Viruset qė shkaktojnė hepatit kronik japin edhe format e shfaqjes sė tij, si Hepatit B dhe C, Hepatit D, Hepatit A. Hepatiti C ėshtė infeksion viral i mėlēisė i padallueshėm klinikisht nga hepatiti B, por shkaktohet nga njė virus i vetėm RNA. Lėnda ngjitėse gjendet nė gjakun e pacientit tė infektuar. Ajo pėrhapet kur gjaku i infektuar futet nė kanalet e gjakut tė njė njeriu tjetėr. Hepatiti A ėshtė sėmundje e lehtė, qė kalon nė mė tė shumtėn e rasteve nė mėnyrė inaparente. Shėrohet pa asnjė lloj problemi. Shumė rrallė mund tė shkaktojė komplikacione tek foshnjat dhe fėmijėt. Hepatiti B ėshtė njė sėmundje ngjitėse qė prek mėlēinė. Ai shkaktohet nga nja mikroorganizėm i quajtur virus i hepatitit B, qė transmetohet nėpėrmjet gjakut dhe raporteve seksuale. Nė fakt virusi ėshtė prezent nė gjak dhe nė tė tjera lėngje biologjike, nė mėnyrė tė veēantė nė spermė dhe nė sekrecionet vaginale tė personave tė sėmurė ose mbartės kronikė. Kėta persona edhe nė mungesė tė sėmundjes, pėrmbajnė agjentin infektiv dhe mund t’ua transmetojnė personave tė tjerė.

Simptomat

1- Dhembje barku
2- Ethe
3- Lodhje ose molisje
4- Humbje oreksi
5- Ndjenjėn e vjelljes
6- Zverdhjen dhe urinėn e errėt

16-Diarreja

(Diarrhea)

Sėmundje qė shfaqet me dalje jashtė tė shpeshta e si ujė, heqja e shpeshtė e barkut. Para njė shekulli diarreja ka qenė sėmundja mė e pėrhapur kryesisht tek tė rriturit, kjo pėr shkak tė keq ushqyerit dhe mėnyrės sė jetesės. Diarreja ėshtė sėmundje infektive qė duhet kuruar medoemos. Diarreja shkaktohet nga bakteret, viruset dhe parazitėt. Larja rregullisht e duarve parandalon diarrenė. Afro 2 milionė fėmijė nė botė vdesin ēdo vit nga diarreja. Varfėria, kushtet e kėqija higjienike dhe uji i ndotur i pėrdorur pėr tė pirė shikohen si shkaktarėt kryesorė tė kėsaj sėmundjeje. Por njė studim i ri i kryer nė Pakistan tregon se larja rregullisht e duarve pakėson rastet e vdekjes, madje edhe nė situata tė rėnda. Nė familjet ku larja e duarve kryhej rregullisht, rastet e diarresė u pakėsuan 50 pėr qind. Studimi tregon se simptomat shfaqen si pasojė e pirjes sė ujit tė ndotur, apo keq ushqimit. Me gjithė kėto kushte tė vėshtira, nė vetvete burim sėmundjesh, gjatė studimit u vu re se vetėm si rrjedhim i larjes rregullisht tė duarve, rastet e diarresė u pakėsuan dukshėm.

Simptomat:

1-Jashtėqitje tė shpeshta pėr gjatė gjithė ditės

2-Zverdhje tė lėkurės nė tė gjithė trupin

3-Ethe dhe nė disa raste edhe temperaturė

4-Jashtėqitja nė tė gjitha rastet ėshtė nė trajtėn e ujit.

17-DIABETI

(Diabetes)

Diabeti ėshtė ērregullimi i metabolizmit qė reflektohet nė paraqitjen e sasisė jonormale tė glukozės nė gjak, si pasojė e rezistencės sė qelizave tė gjakut ndaj insulinės, apo si pasojė e sasisė sė vogėl tė insulinės sė sekretuar nga pankreasi. Janė dy gjendje qė mund tė shkaktohen nga diabeti i sheqerit, hiperglicemia (niveli i lartė i glukozės) dhe hipoglicemia (niveli, i ultė i glukozės). Terapia e ilaēeve mund tė parandalojė pėrparimin e mėtejshėm tė diabetit tek miliona njerėz, tė cilėt kanė njė stad tė lart tė rrezikshmėrisė tė sėmundjes, shumė studime sugjerojnė mėnyrat e duhura pėr ta. Top of Fo….Gati 5 pėr qind e popullsisė sė botės ėshtė e sėmurė me diabet, dhe gati 7 pėr qind janė paradiabetikė. Kjo lloj sėmundje zhvillohet zakonisht nė moshė madhore dhe tek pacientėt, tė cilėt kanė nivel tė lartė tė sheqerit nė gjak, sepse qelizat e tyre janė bėrė rezistente ndaj insulinės, hormoni qė stabilizon ngritjen e sheqerit nė gjak. Nė Evropė, 8.4 pėr qind e moshės madhore tė popullsisė janė diabetikė dhe 60 milionė janė paradiabetikė. Pas njė sėrė studimesh dhe testimesh tė kryera nė pacientė nė mbarė botėn, rezulton se tė sėmurėt me diabet kanė mė shumė mundėsi dhe janė mė tė ekspozuar se njė njeri i shėndetshėm, tė preken nga njė sėmundje e dytė, e cila pėrgjithėsisht ėshtė shumė e kushtueshme pėr t’u kuruar, ku mund tė pėrmenden sėmundjet e ndryshme tė zemrės apo dėmtime tė veshkės.

Simptomat:

- Pacienti ha shumė

- Pi shumė ujė

- Urinon shpesh

- Humbet peshė

- Mund tė ketė kriza tė ketocidozės diabetike

18-Disleksia

(Dyslexia)

Disleksia ėshtė mungesa e aftėsisė pėr tė mėsuar dhe pėr tė folur. Njė person i prekur nga disleksia ka vėshtirėsi nė tė lexuar edhe pse ai mund tė ketė inteligjencėn dhe motivacionin e nevojshėm pėr tė mėsuar dhe pėr tė lexuar. Kėshtu tė sėmurėt me disleksi kanė vėshtirėsi nė tė kuptuarit e fjalėve qė ata lexojnė, ata zakonisht nuk i kuptojnė, tė cilat i dėgjojnė qoftė edhe nga njė person tjetėr. Studimet e deritanishme nuk kanė arritur akoma tė zbulojnė njė shkaktar tė vėrtetė tė disleksisė, por studiuesit mendojnė sė gjatė zhvillimit tė fėmijės mund tė ndikohet nė zona tė procesit tė informimit nė tru. Ata mendojnė sė nė kėtė fushė njė faktor ndikues ėshtė edhe gjenetika. Kjo nuk do tė thotė se faktori gjenetik tė jetė i trashėguar nga brezi i parė, por duhet kėrkuar nė rrėnjėt e familjes. Disleksia nuk shkaktohet nga njė paaftėsi fizike, siē janė problemet e shikimit apo tė dėgjuarit. Personat me disleksi kanė njė nivel mesatar apo mbi mesatar inteligjence. Kjo lidhet me faktin se truri i disa njerėzve ka nevojė pėr njė cak mė tė madh kohor pėr tė marrė, organizuar, kujtuar dhe pėrdorur informacionin e marrė. Nė SHBA, pėrafėrsisht 5 pėr qind deri nė 10 pėr qind e popullsisė sipas gjasave ka probleme tė tipit tė disleksisė. Disleksia nuk ėshtė njė problem qė ka tė bėjė me shikimin. Nuk janė sytė ata qė i shohin gabim fjalėt, por truri ėshtė ai qė ka vėshtirėsi nė pėrpunimin e informacionit vizual. Por duhet treguar kujdes, sepse disleksia nuk duhet tė ngatėrrohet me problemet qė kanė fėmijėt gjatė procesit tė mėsimit tė shkrimit dhe leximit. Disleksia nuk mund tė vihet re para se fėmija tė ketė filluar shkollėn.

Faktorėt

Ø Vėshtirėsi nė kuptimin e fjalėve
Ø Vėshtirėsi nė formimin e fjalėve
Ø Ka vėshtirėsi nė tė kuptuar dhe kujtesė
Ø Formulon me vėshtirėsi mendimet
Ø Edhe pse i lexon nuk i artikulon fjalėt

19. Ekzema

(Eczema)
Ekzema ėshtė pezmatim i lėkurės qė shkakton puērra tė kuqe nė lėkurė, e bėn lėkurėn tė thatė dhe me luspa qė zakonisht shkaktojnė kruajtje tė madhe. Mė tė prekur prej saj janė fėmijėt. Nė lėkurėn e pigmentuar, pezmatimi paraqitet me ngjyrė si mė tė purpurt ose ngjyrė kafe dhe lėkura e vrazhdė mundė tė jetė si njė karakteristikė dominuese. Puērrat mund tė pikojnė dhe lėkura mund tė formojė kore. Ekzema ka tendencė zhvillimi te fėmijėt e moshės pas 2-4 mujore. Te shumė fėmijė ekzema pėrmirėsohet me rritjen e moshės. Edhe pse nuk i dihet shkaktari, zakonisht kėtė ekzemė e lidhin me sėmundjet alergjike (atopike) tė astmės dhe alergjisė “hay fever”. Ekzema atopike (alergjike) paraqitet te foshnjat. Shpesh shfaqet sė pari nė faqe tė cilat nisen tė pezmatohen dhe tė thahen. Lėkura mund tė jetė e skuqur ose nė lėkurėn e pigmentuar paraqiten hije tė purpurta, ngjyrė kafe ose bile edhe tė bardhė. Mund tė zhvillohet nė ballė dhe lėkurė tė kokės. Krahas me rritjen e foshnjės, ekzema ka tendencė zhvillimi nė trup, dhe nė duar nga ana e pėrparme e bėrrylave dhe nė kėmbė prapa gjunjėve. Gjithashtu mund tė paraqitet edhe rreth nyjeve tė dorės dhe tė kėmbės. Nė fėmijėri tė mėvonshme ekzema zakonisht mė rrallė paraqitet nė fytyrė, por puērrat mund tė paraqiten prapa veshėve dhe rreth syve. Ekziston njė shoqėrim mes ekzemės dhe konditave tė tjera alergjike, por nė shumicėn e rasteve nuk ėshtė gjetur ndonjė alergji e dukshme ndaj ēfarėdo substance qė mund ta shkaktojė ekzemėn.

Simptomat:

Ø Kruajtje nė lėkurė

Ø Lėkurė e skuqur

Ø Flluska tė vogla nė lėkurė

Ø Njolla tė mbuluara me shtresa lėkurė

Ø Lėkura ėshtė e thatė
20-Emfizema pulmonare

(Emphysema pulmonale)

Emfizema pulmonare ėshtė njė gjendje jo normale, patologjike e mushkėrive, gjatė sė cilės mushkėria me strukturė tė ndryshuar ėshtė insuficiente (e paaftė plotėsisht) pėr tė kryer funksionet e saj biologjike, pra, thithjen e oksigjenit nė gjak dhe eliminimin e produkteve finale tė metabolizmit, pra gazit karbonik dhe gazeve tė tjerė. Dėmtimet e mushkėrisė konsistojnė nė ēarjen, grisjen e fshikėzave alveolare dhe zgjerimin e tyre emfizematik, pra nė vend tė 100 alveolave pėr centimetėr kub do tė kemi 10 alveola mė tė mėdha. Duhet tė kihet parasysh qė shkėmbimi i lėndėve ndodh pikėrisht nė nivelin e ndarėseve, mureve tė alveolave, tė cilat janė mjaft tė pasura me enė shumė tė holla gjaku. Ėshtė pikėrisht grisja e tyre dhe kėputja e kėtyre enėve tė gjakut qė zvogėlon kapacitetin filtrues tė mushkėrisė. Mjekėsia sot ka mjaft medikamente qė ndihmojnė dhe pėrmirėsojnė kėtė gjendje, nė vartėsi tė llojit tė emfizemės, pra shkakut qė e ka shkaktuar atė.

Faktorėt

Ø Mushkėria nuk kryen si duhet funksionin e saj
Ø Dėmtohen alveolat
Ø Vėshtirėsi nė frymėmarrje
Ø Zvogėlohet kapaciteti filtrues i mushkėrisė
Ø Lodhje e pėrgjithshme

21-Infertiliteti femėror

Pėr meshkujt dhe femrat qė kanė kryer marrėdhėnie pa pėrdorur mjete mbrojtėse duhet qė mesatarisht para momentit tė vendosur pėr tė pasur njė fėmijė tė pėrdoren mesatarisht pėr gjashtė muaj kėto masa mbrojtėse. Shumė ēifte kanė mundėsi qė tė krijojnė njė shtatzėni brenda njė viti. Por rreth 15-20 pėr qind e ēifteve mund tė kenė probleme edhe mė gjatė se ky hark kohor. Nėse shtatzėnia vonon pėr njė kohė tė gjatė, atėherė ėshtė e nevojshme qė partnerėt t’i drejtohet mjekut. Mungesa e shtatzėnisė mund tė vijė si pasojė e problemeve shėndetėsore tė mashkullit, femrės, apo qoftė edhe tė dy bashkė. Nė disa raste mund tė mos gjendet shkaktari i vėrtetė i problemit. Por ėshtė normal edhe fakti qė me kalimin e moshės femra ta humbasė pjellorinė e saj. Mundėsia pėr njė shtatzėni zvogėlohet me kalimin e moshės. Ovulimi, procesi i formimit dhe lėshimit tė vezės, me kalimin e moshės bėhet mė i ngadaltė dhe mė pak i efektshėm. Kjo fillon pas moshės 35-40-vjeēare, dhe realizimi i shtatzėnisė shoqėrohet me probleme, tė cilat mund tė reduktohen vetėm nėse trajtohen klinikisht.

Simptomat:

Ø Mosrealizim i shtatzėnisė

Ø Ērregullim i ciklit te femrat

Ø Infeksione tė ndryshme

Ø Probleme shėndetėsore

21-Infertiliteti femėror22-Temperatura

(Temperature)

Afshi i nxehtė dhe shoqėrimi me ethe, ka tė bėjė me rritjen e temperaturės sė trupit mbi kufirin normal. Ethet janė gjendje qė karakterizohen me ngritjen e temperaturės sė trupit, pėr shkak tė zhvendosjes sė qendrės sė termorregullimit nė nivel funksional mė tė lartė se normalisht. Pasojė e kėsaj ėshtė prodhimi i shtuar dhe lirimi i zvogėluar i nxehtėsisė dhe ngritja e temperaturės sė trupit. Kemi tė bėjmė me ērregullimin e fazės kimike dhe asaj fizike tė termorregullimit, me ē’rast rėndom ėshtė mė i shprehur ērregullimi i fazės fizike. Zjarrmia ėshtė kundėrveprimi normal i trupit ndaj njė infeksioni dhe njė fazė e mbrojtjes sė trupit nga sulmet virale dhe bakteriale. Temperatura tepėr e lartė trupore ėshtė simptomė e kėsaj sėmundjeje. Fėmijėt i kap lehtė zjarrmia. Por zjarrmia jo gjithnjė do tė thotė se fėmija ėshtė i sėmurė. Nėse fėmija ėshtė tepėr i gjallė, pėr shembull luan plot gjallėri, temperatura mund tė shkojė deri tek 38,5 gradė pa qenė shenjė e ndonjė sėmundjeje. Normalisht ajo zbret me njė gjysmė grade pas prehjes. Nėse temperatura zbret, atėherė nuk bėhet fjalė pėr zjarrmi.

Faktorėt

Ø Djersitje
Ø Tė dridhura
Ø Dhembje koke
Ø Dhembje muskujsh
Ø Mungesė oreksi

23-Gripi
(Flu, Influenza)

Gripi ėshtė njė sėmundje ngjitėse e shkaktuar nga virusi i familjes orthomyxoviridae. Ėshtė njė sėmundje sezonale dhe shkakton dėmin mė tė madh midis tė moshuarve dhe fėmijėve. Si epidemi e gripit, ose grip i rėndė, merret kur 10-20% e popullsisė sė njė regjioni janė tė infektuar. Bartėsit mė aktivė dhe njėherazi kryesorė tė infektimit janė fėmijėt. Shkaktarė tė epidemisė dhe pandemisė janė viruset epidemikė tė grupit A dhe rrallė herė tė grupit B. Kėto viruse janė nė gjendje tė ndėrrojnė gjatė kohės molekulat antigjene tė sipėrfaqes: Hemaglutin (H) dhe Neuraminidase (N) dhe mė kėtė gjatė njė ri-infektimi depėrtojnė sistemin e imunitetit tė njeriut. I sėmuri duhet tė kontaktojė menjėherė shėrbimin mjekėsor, kur pėrveē se ka kollė e ka edhe tė vėshtirė pėr tė marrė frymė. Gjendja e tė ftohurit shkaktohet nga viruset, po ashtu edhe gripi. Viruset qė shkaktojnė gripin pėrhapen nė ajėr nga i sėmuri dhe janė ngjitėse nga personi i sėmurė tek tė tjerėt apo ambienti pėrreth. Simptomat e gripit mund tė shfaqen nė ēdo kohė dhe zakonisht zgjasin nga dy deri nė katėrmbėdhjetė ditė. Trajtimi i gripit kėrkon regjim, pėrkujdesje dhe trajtim mjekėsor, po ashtu edhe vaksinime nė periudha epidemish. Pėr tė ndikuar nė parandalimin e sėmundjeve gripale dhe ftohjes, ėshtė e nevojshme tė lani shpesh dhe plotėsisht duart tuaja dhe fytyrėn pėr tė shmangur viruset. Po ashtu, shmangni dhe kontaktet me persona tė sėmurė.

Faktorėt

- Ethe, Tė dridhura
- Kollė
- Temperaturė e lartė
- Fyti i irrituar
- Dhimbje tė muskujve

24-Artiti Reumatik

(Arthiritis rheumatic)

Sertėsi dhe dhimbje kur njeriu lėviz janė simptomat tipike tė artritit reumatik. Kyēet ėnjten, dhembin dhe nė rastin e njė malcimi tė rėndė bėhen tė nxehta. Mė e zakonshmja ėshtė qė kyēet preken po aq shumė nė tė dyja anėt e trupit. Kjo sėmundje mund tė ndryshojė shumė midis njerėzve tė ndryshėm. Pėrveē se shqetėsime nė kyēe, deje dhe muskuj, njerėzit me artritin reumatik mund tė kenė edhe simptoma tė tjera si gunga reumatoide nė nėnlėkurė. Ato shfaqen nė vende tė tilla nė trup ku ushtrohet shumė shtypje ndaj lėkurės, si pėr shembull tek bėrrylat apo nė gishtėrinj. Mė i rrallė ėshtė malcimi nė pleurė, cipėn e zemrės apo nė sy. Nė rastin e njė malcimi tė pėrhapur njeriu ndjehet i lodhur nė mėnyrė tė dukshme. Shqetėsimet janė herė mė tė forta e herė mė tė dobėta dhe periudhat mė tė mira kėmbejnė me mė tė kėqijat. Simptomat shtohen shpesh kur njeriu stėrmundohet dhe ngarkon kyēet, nė rast infeksionesh, kur ėshtė ftohtė dhe ndonjėherė edhe kur ėshtė nxehtė. Gratė preken nė mė tepėr se dyfishin e rasteve sesa burrat. Artriti reumatik mund tė shfaqet nė tė gjitha moshat, por mosha mesatare tek ata qė sėmuren ėshtė 55 vjeē. Kjo sėmundje gjendet nė tė gjithė botėn dhe ėshtė pothuajse njėlloj e zakonshme nė tė gjitha anėt e botės. Studiuesit nuk kanė arritur akoma tė sqarojnė shkaqet qė ēojnė nė artritin reumatik. Me sa duket ka shumė faktorė qė marrin pjesė. Ėshtė konstatuar se ka disa prirje tė trashėgueshme qė pėrbėjnė njė rrezik mė tė madh pėr t’u kapur nga artriti reumatik.

kurimi

1-Bėni dy herė nė javė ushtime gjimnastikore tė lehta
2-Merrni here pas herė, (njė herė nė dy ose tre muaj) tableta multivitaminė
3-Jetoni nė ambiente qė nuk janė tė ftohta
4-Bėni, plazh ēdo vit, dhe e rėndėsishme ėshtė qė tė shtriheni nė rėrėn e mėngjesit dhe mbazdites
5-Pini sa mė shumė ēarja me bimė jeshile
6-Pėrdorni ujė mineral
7-hani sa mė shumė fruta mė vitaminė C dhe A
8- Sa herė qė ndjeheni tė lodhur pėrdorni paracetamol, ose medikamentė tė tjera pėr pėrmbajtje paracetamoli

25-Dhimbja e stomakut

(Stomach ache)

Njė zgjerim ose varg zgjerimesh nė pjesėn pararendėse tė kanalit ushqyes, nė tė cilin bluhet ushqimi. Sipas ekspertėve kjo ėshtė pamja qė ka stomaku gjatė keqfunksionimit tė tij. Ēdo 24 orė krijohen gjashtė deri shtatė litra lėngje nė kanalin midis stomakut dhe zorrės nga gjėndrat e pėshtymės, stomaku, pankreasi, tėmthi dhe zorra e hollė. Megjithėse njerėzit mė tė shėndoshė priren tė kenė oreks mė tė madh, madhėsia e stomakut (dhe jo madhėsia e trupit) duket se ndikon ndjenjėn e ngopjes gjatė dhe pas ngrėnies. Efektet stimulatore tė nikotinės sjellin mbiprodhim tė acidit tė stomakut, duke kultivuar kėshtu njė terren pėr ulcera peptike. Inflamacioni i stomakut - gastriti - dhe ulcerat peptike janė mė tė pėrhapura nė alkoolikėt. Alkooli i marrė me aspirinėn ose analgjezikė tė ngjashėm rrit rrezikun pėr gjakrrjedhje nga stomaku, veēanėrisht nė njerėzit me ulcera tė stomakut.

Cfarė ėshtė ulēera nė stomak

Ulcera ėshtė njė lloj plage e lokalizuar nė stomak (ulcera gastrike) ose nė duoden (fillimi i zorrės sė trashė). Kėto dy lloj ulcerash karakterizohen nga prekja e faqes sė stomakut dhe tė duodenit. Kjo “gropė” fillestare, mė pas zgjerohet nga inflamacioni i cili shpesh ėshtė i dhimbshėm. Nė formėn klasike (30% e rasteve) pikasim njė dhimbje qė i ngjan djegjes nė bark, e cila e rrezaton kėtė dhimbje edhe anash apo nė kurriz. Dhimbja ka ritmin e vakteve tė ngrėnies dhe shfaqet njė ēerek ore pas ngrenies. Pra, pacienti vuan pas ēdo ngrenie dhe dhimbja zgjat 2-3 javė dhe mė pas zhduket pas disa javėsh apo muajsh

26-Dhimbjet e kokės

(Head ache)

Dhimbja e kokės na dėshpėron tė gjithėve dhe sipas shkencėtarėve nė Harvard, gjysma prej nesh preket nga ajo tė paktėn njė herė nė muaj. Specialistėt kanė zbuluar se pėrveē njerėzve kronikė, pjesa tjetėr e popullsisė ka mė shumė shqetėsime gjatė muajve tė verės. Pasi nė kėtė kohė ekspozimi nė diell ėshtė i madh, dhe kjo shkakton ērregullim. Megjithatė, pjesa mė e madhe e dhimbjeve tė kokės nuk shkaktohet nga ndonjė sėmundje. Sheqeri i pakėt nė gjak mund tė shkaktojė dhimbje koke. Ata qė zgjohen nė mėngjes me dhimbje koke mund ta kenė si reagim ndaj sasisė sė pakėt tė sheqerit nė gjak, tė shkaktuar nga mungesa e ushqimit nė stomak gjatė natės. Mund tė jetė rezultat i sėmundjeve apo lėndėve kimike. Ekspozim i vazhdueshėm ndaj pėrbėrėsve tė nitratit tė potasiumit tė ushqimeve, gjė qė zgjedhon enėt e gjakut, mund tė krijojė njė dhimbje koke me goditje. Njė nė 100 persona rrezikon ta ketė dhimbje koke kur kalon orgazmė. Studimet kanė treguar se kjo ėshtė tre herė mė e zakonshme tek burrat, kjo sipas kėrkimeve nė Universitetin e Mancesterit. Dhimbje tė papritura dhe tė forta gjatė kohės sė orgazmės mendohen se vijnė nga ndryshimi i qarkullimit tė gjakut. Megjithatė mjekėt pranojnė se nė pėrgjithėsi ata qė vuajnė, ndjejnė njė presion tė lehtė rreth kokės, pra simptomėn universale, por mund t’i dhembin edhe muskujt e qafės dhe shpatullave. Ato mund tė shoqėrohen edhe me stres. Shkaku ekzakt ėshtė i panjohur; mund tė pėrfshihen disa faktorė. Dhimbja e kokės nga tensioni shkaktohet tė paktėn pjesėrisht nga mėnyra si nervi i kokės, qafės dhe shpatullave ndjen dhimbje. Kontraktimi i muskujve i shkaktuar nga stresi, depresioni, ankthi dhe pozicioni i qėndrimit mund tė shkaktojnė njė dhimbje koke; po kėshtu edhe mbushja e dhėmbėve, muzika e lartė dhe lodhja e syve.

27- Kolesteroli

(Cholesterol)

Kolesteroli ėshtė substancė lipidike (e yndyrshme) e domosdoshme pėr organizmin. Ai ndihmon nė fabrikimin e ēdo qelize e gjithashtu nė fabrikimin e hormoneve dhe shumė substancave tė tjera. Por rritja e pėrqindjes sė kolesterolit nė gjak (hyperkolesterolemiesė) mund tė jetė shumė e dėmshme pėr organizmin. Kolesteroli fabrikohet nė mėlēi, por ne e marrim dhe nga ushqime tė ndryshme si psh veza, djathi qumėshti, mishi tė brendshmet e kafshėve si mėlēitė, zemra e tė tjera. Rritja e pėrqindjes sė kolesterolit nė gjak pėrbėn faktorin kryesor tė sėmundjeve tė artereve, kryesisht tė zemrės. Kolesteroli ėshtė njė faktor gjithashtu i aksidenteve vaskulare cerebrale dhe i sėmundjeve trombo-embolike. Idealja ėshtė mė pak se 2 gram pėr 1 litėr gjak, ndėrkohė qė limiti ėshtė 2 gram deri nė 2.5 g pėr 1 litėr gjak. Tepėr e lartė ėshtė kur kalohet 2.5 g pėr 1 litėr gjak. Pėr tė ulur pėrqindjen e lartė tė kolesterolit nuk duhet tė pini cigare dhe nėse pini mundoheni ta ulni numrin e tyre deri sa ta ndaloni krejtėsisht. Merruni me ushtrime fizike nė mėnyrė tė rregullt. Mbani njė peshė ideale (pesha ideale ėshtė ajo qė keni pasur kur keni qenė 25 vjeē), kujdes me alkoolin, mundohuni tė mos konsumoni shumė yndyrnat, favorizoni zarzavatet dhe frutat. Favorizoni mė tepėr konsumin e peshkut se sa tė mishit. Pėrdorni mė shumė vajin e ullirit se sa gjalpin nė pėrgatitjen e vakteve. Kujdes me ėmbėlsirat e ndryshme, sepse bėhen gjithnjė me shumė vezė, po ashtu duhet tė largoni nga ushqimet tuaja gjalpin, djathin sallamet e ndryshme.

Si ulet kolesteroli

1-Pėr tė ulur pėrqindjen e lartė tė kolesterolit nuk duhet tė pini cigare dhe nėse pini mundoheni ta ulni numrin e tyre deri sa ta ndaloni krejtėsish
2-Merruni me ushtrime fizike nė mėnyrė tė regullt. Mbani njė peshė idele (pesha ideale ėshtė ajo qė keni pasur kur keni qenė 25 vjeē)
3-Kujdes me alkoolin, mundohuni tė mos konsumoni shumė yndyrnat, favorizoni zarzavatet, dhe frutat.
4- Favorizoni mė tepėr konsumin e peshkut sesa tė mishit.
5-Pėrdorni mė shumė vajin e ullirit se sa gjalpin nė pėrgatitjen e vakteve.
6-Kujdes me ėmbėlsirat e ndryshme sepse bėhen gjithnjė me shumė vezė, po ashtu duhet tė largoni nga ushqimet tuaja gjalpin, djathin sallamet e ndryshme.

28- Pankreasi

(Pancreas)

Pankreasi ėshtė njė gjėndėr nė bark qė lėshon njė lėng tretės
(lėngun pankreasor) nė zorrėn dymbėdhjetėgishtore, pėrmes njė ose mė shumė tubėzave. Pankreasi prodhon edhe disa hormone tė rėndėsishme, duke pėrfshirė edhe insulinėn. Pankreasi ėshtė njė organ nė formė pyke, me gjatėsi rreth 14-20 cm, gjerėsi 4 cm, shpesh 1.5-2cm dhe 65-80 gr. i rėndė (tek gratė peshon pak mė lehtė) dhe ka ngjyrė tė kuqėrremtė ose tė pėrhirtė kur ėshtė nė fazėn e veprimtarisė sė dendur prodhuese. Ai gjendet pas shtyllės kurrizore. Pėr shkak tė vendosjes sė thellė, pankreasi nuk ėshtė i lehtė i kapshėm nga vėzhgimet mjekėsore dhe sėmundjet e tij janė nė pėrgjithėsi tė rėnda dhe tė vėshtira. Sėmundjet mė tė shpeshta janė: Ndezje (pankreasi i thjeshtė, nekrotik ose hemorragjik)

Kėshilla

1-Pėrdorimi i alkoolit ėshtė njė ndėr faktorėt kryesorė pėr dėmtimin e pankreasit.
2-Mbipesha shkakton gjithmonė ērregullime nė organizėm dhe dėmtime tė pankreasit.
3- Daunil (i njohur nė Shqipėri) ėshtė ilaēi qė stimulon pankreasin, duke rritur nė kėtė mėnyrė sasinė e insulinės qė derdhet nė gjak.
4-Prej dėmtimit tė pankreasit shkaktohen ndezje (pankreatit i thjesht, nekrotik ose hemorragjik), tumoret, cistet, diabeti dhe gurėt nė veshka, tėmth etj.

29-kanceri nė stomak

(Stomach cancer)

Kanceri nė stomak ndodh kur qelizat nė njė pjesė trupi fillojnė tė mos funksionojnė mirė. Ka shumė lloje kanceri dhe zhvillimi i tyre do tė vijė vetėm si pasojė e rritjes jashtė kontrollit tė qelizave jo normale. Lloje tė ndryshme kanceri sillen nė mėnyrė tė ndryshme. Kanceri nė mushkėri, nė gjoks, nė vaginė dhe kanceri nė stomak janė sėmundje shumė tė ndryshme. Sėmundja rritet me ritme tė ndryshme dhe i kundėrpėrgjigjet nė mėnyra tė ndryshme mjekimit. Njerėzit me kancer kanė nevojė pėr njė mjekim qė i nevojitet llojit tė kancerit nė stomak qė ata kanė. Nėse njė person mjekohet pėr njė lloj tjetėr kanceri nė stomak, atėherė sėmundja ekzistuese do tė zhvillohet duke u rrezikuar edhe jetėn. Kanceri i stomakut quhet ndryshe edhe kanceri gastrik dhe fillesėn e tij e ka pikėrisht aty, nė stomak. Stomaku ėshtė i ndarė nė 5 shtresa tė ndryshme. Kanceri mund tė zhvillohet nė secilin prej kėtyre seksioneve. Duke filluar nga shtresa mė e jashtme, numėrohen 5 shtresa dhe shtresa mė e brendshme quhet mukozė. Acidi i stomakut dhe lėngu tretės janė tė pėrbėra nga shtresa e mukozės. Shtresa tjetėr quhet submukoza dhe ėshtė e rrethuar nga muskulaturė, njė shtresė muskujsh qė lėviz dhe pėrzien stomakun. Dy shtresat e tjera janė subceroza dhe ceroza qė janė dhe pjesa mbyllėse ose mbėshtjellėse e stomakut. Shtresa mė e jashtme e stomakut ėshtė ceroza. Pjesa mė e madhe e kancerit nė stomak fillon bė mukozė. Kanceri mund tė zhvillohet edhe mė thellė pėr shkak se infekton edhe shtresat e tjera. Sa mė i thellė tė bėhet dėmtimi aq mė e vėshtirė ėshtė tė kurohet kjo sėmundje. Kanceri nė stomak mund tė zhvillohet me ngadalė nė shumė vjet. Ai nuk shfaqet nė mėnyrė tė papritur. Pasi kanceri zhvillohet ka shumė ndryshime qė ndodhin nė pjesėn e brendshme tė tij. Ndryshimet e fillimit nuk sjellin shumė simptoma ndaj dhe nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve janė tė pa kuptuara.

Kėshilla

1- Pėrdorni sa mė shumė fruta dhe perime. Njė dietė e pasur me to.
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Posto temė tė re Pėrgjigje

Bookmarks

Paneli i temės
Paraqitja

Rregullat e postimit
S`keni tė drejtė tė postoni tema tė reja.
S`keni tė drejtė ti pėrgjigjeni postimeve
S`keni tė drejtė tė ngjisni skedarė
S`keni tė drejtė tė redaktoni postimin tuaj

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON

Zgjidh forumin


Tė gjithė oraret janė GMT. Ora tani ėshtė 06:15.


Powered by vBulletin® Version 3.8.4
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Copyright ©2006 - 2011 Forumi Shqiptar