Forumi Shqiptar  

Get paid to share your links!
Click to log in with Facebook

Kthehu pas   Forumi Shqiptar > Kulturė - Art - Dije > Letėrsia shqipėtare dhe botėrore > Poetėt Shqiptarė

Regjistrohuni Falas Temat e Forumi Shqiptar Modifikoni Panelin e Anetarit Shikoni koleksionin tone te videove Provoni inteligjencen tuaj Mbi 400 lojra te ndryshme Programe te ndryshme per shkarkim Postimet e reja ne Forumin Shqiptar Kontaktoni Administratorin e Faqes Lidhuni me llogarine tuaj ne Facebook

Posto temė tė re Pėrgjigje
 
Shpėrndaje nė facebook Paneli i temės Paraqitja
Vjetėr 24-11-2009, 19:30   #1
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 671
Complete will become famous soon enough
Points: 353,963
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,022,580
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim Naim Frasheri

Figura qėndrore e letėrsisė shqiptare tė Rilindjes, ai qė u bė shprehės i aspiratave tė popullit pėr liri e pėrparim, si poet i madh i kombit, ėshtė Naim Frashėri, bilbili i gjuhės shqipe. Naimi lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr, qė ishte edhe njė qendėr bejtexhinjsh. Mėsimet e para i mori tek hoxha i fshatit nė arabisht e turqisht. Qė i vogėl nisi tė vjershėronte. Studimet e mesme i kreu nė Janinė, nė gjimnazin e njohur "Zosimea". Aty horizonti i tij kulturor u zgjerua sė tepėrmi, njohu letėrsinė, kulturėn dhe filozofinė klasike greke e romake, ra nė kontakt me idetė e Revolucionit Borgjez Francez dhe me iluminizmin francez. Duke pėrvetėsuar disa gjuhė, si: greqishten e vjtėr e tė renė, latinishten, frėngjishten, italishten e persishten, Naimi, jo vetėm qė mori bazat e botėkuptimit tė vet, por njohu edhe poezinė e Evropės e tė Lindjes. Tė gjitha kėto tradita poetike ndikuan nė formimin e tij si poet. Mė 1870, pas mbarimit tė shkollės, shkoi pėr tė punuar nė Stamboll, por u prek nga turbekulozi dhe u kthye nė Shqipėri nė klimė mė tė shėndetshme.
Gjatė viteve 1872-1877 Naimi punoi nė Berat e nė Sarandė si nėpunės. Kjo periudhė pati rėndėsi tė veēantė nė formimin e tij. Atdhetar e si poet. Ai njohu mė mirė jetėn e popullit, zakonet, virtytet dhe aspiratat e tij, gjuhėn e bukur e shpirtin poetik tė njerėzve tė thjeshtė, krijimtarinė popullore, bukurinė e natyrės shqiptare.
Ndėrkohė vendi ishte pėrfshirė nė ngjarjet e mėdha tė lėvizjes ēlirimtare, qė do tė sillnin formimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenitmė 1878, udhėheqės i sė cilės ishte Abdyli, vėllai mė i madh i Naimit. Naimi dha ndihmesėn e vet pėr krijimin e degėve tė lidhjes nė Jugun e Shqipėrisė, pėrkrahu dhe pėrhapi programin e saj. Mė 1880, kur veprimtaria e Lidhjes ishte nė kulm, ai shkroi vjershėn e gjatė "Shqipėria", nė tė cilėn shpalli idetė kryesore tė Rilindjes. Me kėtė krijim Naimi niste rrugėn e poetit kombėtar. Mė 1881 Naimi u vendos pėrfundimisht nė Stamboll, ku u bė shpirti i Shoqėrisė sė Shkronjave dhe i lėvizjes sė atdhetarėve shqiptarė. Gjithė forcat dhe talentin ia kushtoi ēėshtjes kombėtare, punoi pėr ngritjen e shkollės shqipe dhe hartoi libra pėr tė, shkroi vjersha, pėrktheu e botoi vazhdimisht, duke ndihmuar pėr zhvillimin e letėrsisė sonė, pėr botim edhe tė shumė veprave tė autorėve tė tjerė. Lėvizja kombėtare, idealet e ēlirimit tė Shqipėrisė, tė pėrparimit e tė qytetėrimit tė saj, u bėnė faktori themelor qė ndikoi nė formimin e Naimit si poet e atdhetar.
Krijimtaria e gjerė letrare e Naimit, me veprat poetike e didaktike, kap njė periudhė tė shkurtėr prej 13 vjetėsh (1886-1899). Vetėm nė vitin 1886 ai botoi veprat "Bagėti e Bujqėsia", "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "Histori e pėrgjithshme" dhe poemėn greqisht "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve", "E kėndimit ēunavet kėndonjėtoreja". Mė 1885 botoi pėrmbledhjen me vjersha persisht "Tehajylat" (Ėndėrrimet) mė 1888 botoi "Dituritė", mė 1890 "Lulet e verės", mė 1894 "Parajsa dhe fjala fluturake", mė 1898 "Historia e Skėnderbeut" dhe "Qerbelanė" dhe mė 1889 "Historia e Shqipėrisė". Sėmundja dhe lodhja e madhe ia keqėsuan shėndetin poetit, zemra e tė cilit pushoi sė rrahuri mė 20 tetor 1900, nė moshėn 54-vjeēare, i zhuritur nga malli pėr atdheun dhe me brengėn qė s'e pa dot tė lirė.
Vdekja e poetit qe njė zi e vėrtetė kombėtare. Shqiptarėt kishin humbur atdhetarin e kulluar, apostulin e shqiptarizmės, poetin e madh. Dhembjen dhe vlerėsimin pėr Naimin e shprehu bukur elegjia e Ēajupit, qė niste kėshtu:

Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
moj e mjera Shqipėri,
mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai.

****************************

Naim Frashėri vuri themelet e letėrsisė kombėtare shqiptare. Vepra e tij shėnoi lindjen e njė letėrsie tė re me vlera tė vėrteta artistike. Ajo shprehte aspiratat e shoqėrisė shqiptare tė kohės dhe ndikoi fuqishėm nė luftėn e saj pėr liri e progres.
Naimi krijoi traditėn e letėrsisė patriotike, qytetare, ai solli nė letėrsi botėn shqiptare, aspiratat jetike tė popullit.
Dashuria pėr Atdheun, popullin dhe njeriun, krenaria kombėtare dhe besimi nė tė ardhmen, ideja e madhe e ēlirimit, formojnė thelbin romantik tė veprės sė tij. Naimi e afroi letėrsinė me popullin, duke trajtuar tema tė reja, tė ndryshme nga ato tė letėrsisė sė vjetėr, temat e problemet e kohės.
Nė formimin e Naimit si poet ndikuan disa faktorė, por faktori kryesor ishte jeta e popullit tė vet dhe lėvizja e tij pėr ēlirim kombėtar.
Naimi njohu disa tradita poetike tė huaja, prej tė cilave mori elemente qė u tretėn mjaft natyrshėm nė veprėn e vet. Por krijimtarisė sė tij vulėn e origjinalitetit ia vuri jeta dhe tradita historike e artistike e populli tė vet. Traditat poetike popullore, qė pėrbėn njė nga burimet e formimit tė tij si poet, i dha shumė mė tepėr nga ēdo traditė tjetėr. Lidhja me tė u shpreh jo vetėm nė gjuhėn e poezisė sė Naimit dhe nė figuracionin e pasur, por, nė radhė tė parė, nė pėrmbatje dhe nė frymėn e saj.
Naimi ėshtė bilbili i gjuhės shqipe, mjeshtėr i fjalės. Vepra e tij vuri bazat e gjuhės letrare kombėtare shqipe, e cila do tė njihte mė vonė njė zhvillim tė mėtejshėm, pėr tė arritur gjer nė shqipen e sotme letrare kombėtare tė njėsuar e tė zhvilluar. Tradita qė krijoi Naimi, ėshtė e gjallė dhe frymėzuese edhe nė jetėn e shoqėrisė sonė tė sotme. Naimi mė tepėr se shkrimtar, ėshtė poeti mė i madh i Rilindjes sonė Kombėtare, ėshtė atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit dhe i kulturės shqiptare.

(Ndersa per ata qe sdine shqip)

Citim:
Naim FRASHĖRI


Naim Frashėri (1846-1900) is nowadays widely considered to be the national poet of Albania. He spent his childhood in the village of Frashėr where he no doubt began learning Turkish, Persian and Arabic and where, at the Bektashi monastery, he was imbued with the spiritual traditions of the Orient. In Janina (Ioannina), Naim Frashėri attended the Zosimaia secondary school which provided him with the basics of a classical education along Western lines. Here he was to study Ancient and Modern Greek, French and Italian and, in addition, was to be tutored privately in oriental languages. As he grew in knowledge, so did his affinity for his pantheistic Bektashi religion, for the poets of classical Persia and for the Age of Enlightenment. His education in Janina made of him a prime example of a late nineteenth-century Ottoman intellectual equally at home in both cultures, the Western and the Oriental.

Naim Frashėri is the author of a total of twenty-two works: four in Turkish, one in Persian, two in Greek and fifteen in Albanian. In view of his sensitive position as director of the board of censorship of the Turkish Ministry of Education in which capacity he was occasionally able to circumvent the ban on Albanian-language books and publications imposed by the Sublime Porte, Naim Frashėri deemed it wise not to use his full name in many of his publications, and printed only a ‘by N.H.,’ ‘by N.H.F.’ or ‘by N.F.’

The poetry collections for which Naim Frashėri is primarily remembered were also published in Bucharest. Bagėti e bujqėsija, Bucharest 1886 (Bucolics and Georgics), is a 450-line pastoral poem reminiscent of Vergil (70-19 B.C.) and laden with the imagery of his mountain homeland. It proved extremely popular among Frashėri’s compatriots and was smuggled into Albania in caravans. In it, the poet expresses his dissatisfaction with city life, no doubt from actual experience on the bustling banks of the Bosphorus, and idealizes the distant and longed-for Albanian countryside. It is a hymn to nature in the traditions of European romanticism and yet one of earthy substance in which, like Hesiod (8th cent. B.C.) in his ‘Work and Days,’ Vergil in his ‘Georgics’ or the great eighteenth-century Lithuanian poet Kristijonas Donelaitis (1714-1780) in his somewhat less idyllic ‘Seasons,’ Naim Frashėri sings of the herds and flocks, and of the joys and toil of agriculture and rural life. In the collection Luletė e verėsė, Bucharest 1890 (The flowers of spring), he also paid tribute to the beauties of the Albanian countryside in twenty-three poems of rich sonority. Here the pantheistic philosophy of his Bektashi upbringing and the strong influence of the Persian classics are coupled harmoniously with patriotic idealism - literary creativity serving the goal of national identity. The verse collection Parajsa dhe fjala fluturake, Bucharest 1894 (Paradise and winged words), published together with the spiritual essays Mėsime, Bucharest 1894 (Teachings), evinced his affinities for the heroes of the past and for the spiritual traditions of the Orient, in particular for the Persian mystics. Istori’ e Skenderbeut, Bucharest 1898 (History of Scanderbeg), is an historical epic of 11,500 verses which Frashėri must have written in about 1895 in his last creative years and one which the author himself regarded as his masterpiece. It also constituted the poet’s political legacy. Another work of similar proportions, published the same year as the ‘History of Scanderbeg,’ is Qerbelaja, Bucharest 1898 (Kerbela), a Shi’ite religious epic in twenty-five cantos, which deals with the Battle of Kerbela in Iraq in 680 A.D. in which Husein, grandson of the Prophet Mohammed, was killed. In contrast to the ‘History of Scanderbeg,’ Qerbelaja is a narrative epic devoid of a hero or principal character. Many elements of Naim Frashėri’s religiosity are also present in Naim Frashėri’s Fletore e Bektashinjet, Bucharest 1896 (Bektashi notebook), which is of major significance for our knowledge of the pantheistic but secretive Bektashi sect of dervishes. Frashėri hoped that liberal Bektashi beliefs to which he had been attached since his childhood in Frashėr would one day take hold as the new religion of all Albania. Since they had their roots both in the Muslim Koran and in the Christian Bible, they could promote unity among his religiously divided people. The Notebook contains an introductory profession of Bektashi faith and ten spiritual poems which provide a rare view into the beliefs of the sect which in the nineteenth century played an important role in the survival of Albanian culture, in particular by the illegal distribution of Albanian books.

The significance of Naim Frashėri as a Rilindja poet and indeed as a ‘national poet’ rests not so much upon his talents of literary expression nor on the artistic quality of his verse, but rather upon the sociopolitical, philosophical and religious messages it transmitted, which were aimed above all at national awareness and, in the Bektashi tradition, at overcoming religious barriers within the country. His influence upon Albanian writers at the beginning of the twentieth century was enormous. Many of his poems were set to music during his lifetime and were sung as folk songs. If one compares the state of Albanian literature before and after the arrival of Naim Frashėri, one becomes aware of the major role he played in transforming Albanian into a literary language of substantial refinement.
__________________
Sharl Bodler - Dehuni
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Complete pėlqehet nga
Genci (13-04-2010)
Vjetėr 24-11-2009, 19:34   #2
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 671
Complete will become famous soon enough
Points: 353,963
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,022,580
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim

__________________
Sharl Bodler - Dehuni
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 10-02-2010, 21:32   #3
elvisi
Senior Member
 
Avatari i elvisi
 
Regjistruar mė: Dec 2009
Vendndodhja: Kosovė
Postet: 244
Pėlqime: 15
Pėlqyer 15 herė nė 14 postime
My Mood: Happy
Rep: 601
elvisi is on a distinguished road
Points: 58,257
Pikėt nė bankė: 0
Total Points: 58,257
Gabim

Nga Wikipedia:

Naim Frashėri lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr tė Pėrmetit; vdiq mė 20 tetor 1900 nė lagjen Erenqoj tė Stambollit, ku edhe u varros. Rridhte nga njė nga dinastitė qė dalin nga Dera e madhe Frashėri, ajo e Dakollarėve ose e Dulellarėve. Eshtrat e tij janė sjellė nė Shqipėri. Ishte poeti mė i madh i rilindjes kombėtare shqiptare, atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit e i kulturės shqiptare.

Tabela e pėrmbajtjeve
1 Jeta
2 Krijimtaria
3 Tituj tė veprave
4 Mirėnjohje
4.1 Ndėrkombėtare
5 Shiko edhe kėtė
6 Burimi i tė dhėnave

Jeta
Nė vendlindje bėri mėsimet fillore dhe nisi tė mėsonte persishten pranė teqesė bektashiane. Mė 1865 familja u shpėrngul nė Janinė, ku bashkė me vėllanė mė tė vogėl Samiun, mbaroi gjimnazin grek "Zosimea" (1869).

Me vone punoi pak muaj nė Stamboll, si nėpunės i vogėl nė zyrėn e shtypit (1870), po iu shfaq tuberkulozi dhe u kthye nė vendlindje pėr klimė tė mirė. Nė fillim ishte nėpunės tė dhjetash nė Berat e mė pas i doganės nė Sarandė (1872-1877). Nė kėtė periudhė Naim Frashėri bėri prova tė vjershėrimit shqip, nėn ndikimin e bejtexhinjve e u dha pas vjershėrimit persisht, me sukses, duke botuar mė vonė edhe njė pėrmbledhje lirikash Tejhyjylat (Ėndėrrimet, 1885). dasd Nėn ndikimin e ngjarjeve historike, sidomos tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, njėri nga udhėheqėsit e sė cilės ishte Abdyli, vėllai i tij mė i madh, dhe tė veprimtarisė kulturore patriotike tė Shoqėrisė sė Stambollit, nė krye tė sė cilės ishte Samiu, Naim Frashėri braktisi vjershėrimin persisht dhe iu kushtua letėrsisė shqiptare. Poema e tij e parė e re ishte Shqipėria (1880, botuar mė 1897), qė entuziazmoi patriotėt shqiptarė. Nė Stamboll Naim Frashėri ka qenė ndėr botuesit kryesorė tė revistės "Drita", mė pas "Dituria" (1884-1885), ku u botuan shumė vjersha tė tij, proza e vargje pėr shkollat e para shqipe qė do tė hapeshin, disa shqipėrime tė shkrimtarit. Ai shėrbente si anėtar i Komisionit tė Botimeve pranė Ministrisė sė Arsimit, mė pas si kryetar.

Krijimtaria
Mė 1886 Naim Frashėri botoi poemėn e tij tė famshme Bagėti e Bujqėsi, atė greqisht Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve (O alithis pothos ton Alvanon) dhe katėr libra pėr shkollat: "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "E kėndimit tė ēunavet kėndonjėtoreja", (nė dy vėllime, me poezi, lexime tė ndryshme, njohuri tė para shkencore humanitare), si dhe njė "Histori tė pėrgjithshme". Mė 1888 vijoi me "Dituritė" (ribotuar mė 1895 me titullin "Gjithėsia", - shkenca tė natyrės). Mė 1890 doli pėrmbledhja e lirikave Lulet e verės, pastaj "Mėsimet" (proza patriotike dhe tė moralit) dhe Fjala flutarake (vjersha) mė 1894, sė fundi mė 1898 poema e madhe epike Historia e Skėnderbeut dhe poema fetare Qerbelaja etj.

Naim Frashėri u shqua pėr lirikėn e tij patriotike me temė aktuale (vjershat "Gjuha shqipe", "Korēės" 1887, etj.), u kėndoi me pasion tė rrallė mallit dhe bukurive tė atdheut ("Bagėti e bujqėsia") dhe bėri thirrje tė fuqishme pėr ēlirimin e tij (krijime tė ndryshme, "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve"), si dhe pėr begatimin e vendit dhe njė tė ardhme demokratike tė tij. Ai i kėndoi natyrės, dashurisė (poema "Bukuria", njė ndėr kryesoret e tij, 1890), miqėsisė, jetės intime (me brengėn pėr tė afėrmit qė bori). Poema "Historia e Skėnderbeut"qe njė kurorėzim i veprės sė tij, "testamenti i tij politik e poetik", me grishje tė hapėta pėr ēlirim nga Turqia ėshtė shkruar sipas traditės sė madhe barletiane. Nė poemat epike ai u ndikua nga historitė e vjershėruara tė Lindjes dhe nga bejtexhinjtė frashėriotė, po duke iu kundėrvėnė kėtyre me shqipen e kulluar apo me shkarkirnin e dogmės fetare (nė "Qerbelaja" dhe nė veprat e tjera, qė i hartoi pėr afrimin e elementit besimtar nė lėvizjen kombėtare).

Naim Frashėri u shqua edhe pėr poezinė meditative, nisi nė shqipet poezinė filozofike (vjersha "Perėndia" 1890). Shkroi dhe proza pėr tė vegjlit dhe bėri disa pėrshtatje mjeshtėrore fabulash tė La Fontenit. Botėkuptimi i Naimit ishte nė thelb panteist e idealist. Me admirimin e madh qė kishte pėr racionalizimin e Dekartit dhe si pasues i shquar i iluministėve francezė Volter, Ruso, etj., me besimin e plotė nė shkencat dhe nė rolin e tyre revolucionar nė shoqėri (pranimi i teorisė Kant-Laplas dhe i darvinizmit, qė i propagandoi me guxim tė madh pėr kohėn), me demokratizimin e tij dhe antimonarkizmin, besimin nė aftėsitė e pashtershme tė popullit tė vet pėr tė qėndruar, pėr t'u ēliruar, pėr tė vajtur pėrpara me hov, Naim Frashėri u bė njė veprimtar revolucionar nė tėrė fushat, si shkrimtar, njeri i mendimit, njeri politik. E gjithė veprimtaria e tij letrare dhe kulturore ishte e lidhur ngushtė me ēlirimin dhe pėrparimin e vendit, me ēlirimin shpirtėror dhe ndriēimin e masave tė popullit. Ai kishte besim tė plotė nė aftėsinė e mendjes pėr tė njohur realitetin e pėr tė vėnė nė shėrbim tė njeriut njohjen e ligjeve tė botės. Kėrkonte arsimim pėr tė gjithė, emancipimin e gruas, qeverisjen demokratike, tė vendit (njė "demokraci prej pleqet", pra tė njė ngjyre shqiptare), ngrinte lart vetitė e karakterit tė shqiptarėve (besėn, trimėrinė, bujarinė), traditat kombėtare qė nga lashtėsia pelazgjike. Bėnte thirrje pėr miqėsi me fqinjtė nė kushtet e respektit reciprok, shpallte dashurinė nė gjithė popujt e racat, ngrihej me forcė kundėr Megali Idesė e pansllavizmit, duke admiruar vetitė dhe kulturėn e popujve tė tjerė (poezinė pėrparimtare lindore, atė greke, latine, rilindjen evropiane, romantizmin evropian, prej tė cilave dhe u ndikua).

Naim Frashėri luajti, pėrkrah Samiut e pas Kristoforidhit, njė rol themelor pėr shqipen e re letrare, tė cilėn e shkroi me njė pasuri tė veēantė fjalori e sidomos frazeologjike, duke u mbėshtetur kryesisht nė gjuhėn e popullit, e shkroi tė pastėr dhe bėri njė punė tė dukshme pėr pasurimin e saj, duke e ngritur atė nė lartėsinė e njė gjuhe arti tė zhvilluar dhe kulture.

Ndikimi i Naim Frashėri, me gjallje tė shkrimtarit dhe pas vdekjes, jo vetėm te shkrimtarėt shqiptarė tė kohės, por edhe tė periudhės sė mėvonshme, ishte i madh. Pas Ēlirimit u vunė nė pah dhe u ēmuan gjerėsisht meritat dhe vlerat e punės dhe tė krijimtarisė sė tij, pėrmes studimesh tė ndryshme. Ribotimet e veprave tė tij janė tė shumta; pėrveē tyre janė bėrė edhe disa botime kritike shkencore tė veprave tė Naimit. Emrin e Naim Frashėrit e mbajnė shkolla dhe institucione tė ndryshme. Pėr merita kulturore nė Shqipėrinė jepet urdhri qė mban emrin e poetit kombėtar.

Tituj tė veprave
Tejhyjylat (Ėndėrrimet, 1885)
Shqipėria (1880, botuar mė 1897)
Bagėti e Bujqėsi [1], 1886
Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve (O alithis pothos ton Alvanon)
Vjersha pėr mėsonjtoret e para
E kėndimit tė ēunavet kėndonjėtoreja, (nė dy vėllime, me poezi, lexime tė ndryshme, njohuri tė para shkencore humanitare)
Histori tė pėrgjithshme
Lulet e verės, 1890
Mėsimet, (proza patriotike dhe tė moralit)
Fjala flutarake, (vjersha) 1894
Historia e Skėnderbeut, (poemė epike) 1898
Qerbelaja (poemė fetare)
Perėndia, 1890
Fjalėt e Qiririt (publikuar pėr herė tė parė nė numrin e parė tė rrevistė "Drita")

Mirėnjohje
Njė numėr i madh shkollash tė niveleve tė ndryshme nė territoret shqiptare e mbajnė emrin "Naim Frashėri".
buste e monumente tjera tė figurės sė "Naim Frashėrit".
libra mbi dhe pėr krijimtarinė e Naim Frashėrit.
Me mijėra fėmijė janė pagėzuar me emrin "Naim" nė shenjė tė shprehjes sė adhurimit tė prindėrve tė tyre.
Emrin pėrkėdhelės i pėrdorur nga populli dhe intelektualėt : Naimi.
__________________
E vogėla ėshtė e bukur
Per fansat e RBD, forumi www.rebelde-ks.forumotion.com
elvisi nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 10-02-2010, 21:33   #4
elvisi
Senior Member
 
Avatari i elvisi
 
Regjistruar mė: Dec 2009
Vendndodhja: Kosovė
Postet: 244
Pėlqime: 15
Pėlqyer 15 herė nė 14 postime
My Mood: Happy
Rep: 601
elvisi is on a distinguished road
Points: 58,257
Pikėt nė bankė: 0
Total Points: 58,257
Gabim

__________________
E vogėla ėshtė e bukur
Per fansat e RBD, forumi www.rebelde-ks.forumotion.com
elvisi nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Posto temė tė re Pėrgjigje

Bookmarks

Paneli i temės
Paraqitja

Rregullat e postimit
S`keni tė drejtė tė postoni tema tė reja.
S`keni tė drejtė ti pėrgjigjeni postimeve
S`keni tė drejtė tė ngjisni skedarė
S`keni tė drejtė tė redaktoni postimin tuaj

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON

Zgjidh forumin


Tė gjithė oraret janė GMT. Ora tani ėshtė 03:36.


Powered by vBulletin® Version 3.8.4
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Copyright ©2006 - 2011 Forumi Shqiptar