Forumi Shqiptar  

Get paid to share your links!
Click to log in with Facebook

Kthehu pas   Forumi Shqiptar > Shkencat shoqėrore dhe tė natyrės > Filozofi

Regjistrohuni Falas Temat e Forumi Shqiptar Modifikoni Panelin e Anetarit Shikoni koleksionin tone te videove Provoni inteligjencen tuaj Mbi 400 lojra te ndryshme Programe te ndryshme per shkarkim Postimet e reja ne Forumin Shqiptar Kontaktoni Administratorin e Faqes Lidhuni me llogarine tuaj ne Facebook

Posto temė tė re Pėrgjigje
 
Shpėrndaje nė facebook Paneli i temės Paraqitja
Vjetėr 06-10-2009, 01:04   #1
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim Filozofet Greke

Sokrati (470 - 399)
Bir i skulptorit Sofronisk dhe mamisė Fenaret, lindi nė Athinė nė vitin 470, pra shpejtė pas mbarimit tė luftėreva medike, p.e.s. dhe besohet tė ketė mar edukatėn e kohės, gjimnastikėn muzikėn dhe gramatikėn. Shumica e historianėve janė tė mendimit se nuk ka ndjekur ndonjė shkollė filozofike.
Vdiq nė vitin 399 pasi pėrjetoi luftėn e Peloponezit dhe tiraninė e tė Tredhjetėve.
Pėr sa i pėrket jetės sė Sokratit dijmė shum pak e sidomos nuk kemi njohuri mbi jetėn e tij te re. Ka tė dhėna t paqarta dhe mendime se ai nė fillim ushtroi artin e babait tė vet por se kėto janė vetėm hamendje tė pavėrtetuara me fakte.
Pėrkundrazi njofim mirė pamjen e tij fizike si nga Ksenofoni ashtu edhe nga Platoni dhe Rabėleu qė e pėrshkruajnė si shum tė shėmtuar, tullac, hundėshtypur, qė i ngjante njė harapēiu apo njė silene (shkumės, lloj bime dikotiledone). Ai skandalizonte bashkėqytetarėt e vet si me pamjen e shėmtuar (pėr Athinasit bukuria fizike ishte simbol i bukurisė morale) ashtu edhe me veshjen e pashije. Ecte zbathur dhe shum rrallė mbathte kėpucė.
Sipas Ksenofonit, u martua me Ksantiopė e vrazhdėt me tė cilėn pati tre djem.
Edhe si personalitetSokrati ngeli njė enigmė. Bashkėkohanikėt e vet e ndėr ta edh edisipli i vet Ksenofoni e pėrshkruan si njeri i frustruar dhe banal, derisa disipli tjetėr, Platoni, e ngrė nė ideal e i mveshė edhe pikėpamjet e veta filozofike.
Pėrpos kėsaj, nė mbjelljen e ideve tė veta, Sokrati qe i paorganizuar mirė. Shkolla e tij ishin vendet publike (agora) ku shetitej dhe bisedonte me tė gjithė. U parashtronte pyetje tė llojllojshme nga tė gjitha problemet e jetės qė haseshin nė Athinė e gjetiu. Shpeshherė pėrsėriste se ka pėr mision nga ana e Perėndive qė ti edukoj bashkėkohasit e vet. Jetonte nė varfėri dhe arsimonte falas. Nė kėtė aspekt edhe dallohej nga sofistėt (tjerė)se ata kėrkonin shuma tė majme pėr mėsimet e tyre.
Pėrndryshe, njihet se ishte njėri i guximshėm dhe i pėrmbajtur nė ēdo situatė. Nuk e humbaste kontrollin e vehtes nė asnjė ēast nga edhe shum nxėnės tė tij i pėrkushtohen dhe nė njė masė edhe e adhurojnė.
I akuzuar nga Anitosi dhe dy shokė tė tij se : « Sokrati ėshtė fajtor pėr krimet se nuk njeh perėnditė qė i njeh shteti dhe pėr pėrhapjen e hyjnive tė reja ; ėshtė fajtor prishjen e rinisė » dhe kėrkohet dėnim me vdekje. Sokrati refuzoi ndihmėn e Lisiasit dhe u shpall fajtor me 281 votė nga gjithesejtė 501 votuesė-porotė.
Sokrati rrefuzoi planin e disiplave tė tij pėr ikje dhe ditėn e fundit tė jetės sė tij, para se tė pij helmin (sigė) qė dikur vet e ndalonte pėr tė bėrė vetvrasje. Momentet e fundit tė jetės sė vet, sipas Platonit, ai ua kushtoi nxėnėsve tė tij pėr tė ju folur mbi pavdekshmėrine e shpirtit.
Sokrati filozof :- Pėr Sokratin se nuk ėshtė filozof me profesion. Ai nuk jetonte nga filozofia dhe nga mėsimet e tija si filozofėt dhe sofistėt. Ishte i afėrt me tė djithė pa dallim dhe nxiste biseda e dabate dhe gjurmonte tė vėrtetėn. Nuk kish pretendime tė mėsoj diēka tė tjerėve pasiqė e dinte se din vetėm njė gjė…, se nuk dinte asgjė! Qėllimi i Sokratit ishte tė vėndon bashkėbiseduesin nė koshiencė dhe nė vetqėndrim nė kėrkim e njohje tė vėrtetės tek njeriu.
Ēdo i lig, ėshtė i tillė pa dashur, i lig ėshtė vetėm ai qė nuk njeh ē’ėshtė e mira dhe qė nuk di ta dalloj pėr shkak tė mungesės sė vullnetit pėr ta njohur. Njohja e vetvehtes ėshtė primare pėr Sokratin prandej edhe shpesh e pėrsėrit parimin nga e shkruar nė tempullin e Apollonit : « a e njeh vetvehten ».
Pėrndryshe, Sokrati nė lėminė e fizikės duket se ka njohuri tė thella por ai , gjatė jetės sė vet preferoi tė meret me ēėshtje tė tjera. Deklaronte se janė tė kota dhe kundėrthėnese sqarimet e fiziologėve mbi njėsinė apo shumėsinė… Ai i ndante gjėrat nė dy : gjėrat njerėzore si bukuria, besimi dhe dashuria, drejtėsia, ēėshtja politike… Nė gjėrat hynore rradhiste krijimin e botės dhe hynitė.
Sa i pėrket sofizmit dhe sofistėve, Sokrati thot se ky ėshtė njė art madhėshtor por hedh poshtė teorinė e sofistėve rreth perendive pasiqė sipas tij njeriu eshtė i kufizuar dhe tė kultivoj njohuritė e veta mė lartė se sa qė i ėshtė dhėne nga hyjnitė. Pėr Sokratin, mėsimet e sofistėve janė ushtrime dhe rutinė e asesi art.
Termi majotikė vjen nga greqishtja, qė do tė thot aftėsi pėr tė ndihmuar lindjen (arti i mamisė). Sokrati ėshtė bir i njė mamie dhe shpesh pėrmend se nėna e tij asistonte kur gratė lindnin fėmijė e unė asistoj shpirtėrat qė tė lindin mendimet qė i posedin pa qenė koshient se i kanė nė vehte.
Nė qindveēarin e XIX, shum filozofė, psikologė dhe profile tė ndryshme dijetarėsh, y zhytėn nė analizimin e personalitetit tė Sokratit. Shpesh e cilėsonin si rast patologjik. Nė tė vėrtetė, edhe Platoni flet pėr meditimet e gjata jo tė rėndomta tė mėsusit tė vet (Banketi) qė arinin kohėn prej 24 orėsh. Mjekėt e shekullit tė pėrmendur mė lartė, por edhe sot, janė tė mendimit se Sokrati paraqiste elemente tė ēartjes. Halucinimet dhe ndėrprerjet e shpeshta gjatė tė folurit, sjelljet e parėndomta nė prani tė tjerėve sikur tė ishte vet, bėjnė tė mendojmė se ai me tė vertetė, sė paku kohė pas kohe shprehte shenja tė njė njeriu tė ēmendur.
Niēe mendon se Sokrati ėshtė njė rast i stėrngarkuar tė racionalizmit qė provokohej nga ērregullimi i instikteve… Ai shtiret si kundėrshtarė i sofistėve por vet ėshtė nė njė mėnyrė sofisti mė i madh sepse nėpėrmjet tė sofizmės, ai pėrul bashkėbisedusit me tendencė tė ngren vehten.
Nė veprėn e tij Götzen-Dämmerung oder wie man mit dem Hammer philosophiert, Nietzsche, nė mes tjerash thot : « Sokrati deshi tė vdes : nuk ishte Athina, ish ai vet qė e mori sigėn, e detyroi Athinėn t’ia jep. »
Kierkegaard thot se Sokrati u dha shum pas ironisė, tė cilės nuk i pėrballoi, pra ra fli i saj...
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:04   #2
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Empedokli
Empedokli rradhitet ndėr figurat mė tė shquara tė filozofėve tė kohės parasokratiane tė shkollės sė Parmenidhit. Ėshtė i influencuar nga tri idetė tė cilat edhe i mėsoi, ata tė Pitagorės dhe besimet Orfeike ; idetė Eleatike : dhe ndikimet nga Herakliti. Mbron tezėn e Njėshes dhe mėtej, pasiqė nxen edhe mėsimet e vijuesve tė Pitagorės, pėrpilon kosmologjine e vet. Zjarri, toka uji dhe ajri janė elementet qė formojnė ēdo gjė nė gjithėsinė e paraqitur nė njė sferė ku bashkimi dhe ndarja e elementeve vihet nė lėvizje nga dy forca tė vetme : Dashuria dhe urrejtja. E para ėshtė forcė bashkuese kurse e dyta forcė qė sjellė ndarje. Pėrveē interesit mbi natyrėn Empedokli merret me jetėn politike dhe ėshtė mbrojtės i zjarrtė i demokracisė. Ėshtė poashtu i njohur si idhtar i doktrinės sė migrimit tė shpirtėrave dhe si shėrues, gjė qė bėri tė konsiderohet si hyjni nga bashkėkohanikėt e tij. Pėr tė vėrtetuar pavdekshmėrinė e tij, por mė tepėr nga krenaria joracionale, pas njė banketi ndėr besimtarė e miq, dėgjon njė zė qė e thėrret dhe ai zhduket pėrgjithmonė. U gjuajt nė flakėt e Etnės nga i ngelėn pa u djegur vetėm bronza e kėpucėve. Apotheozė pak edhe e stėrritur por sidoqoftė, dėshira Empedoklit u plotėsua mė sė miri… Pretendonte tė jetė Hyjni dhe i pavdekshėm ( « Pastrimet »… unė kam arrdhur tek ju si njė Perendi i pavdekshėm…) Kėtė e ariti gjatė jetės e sidomos duke ju sakrifikuar Etnės. Kjo ishte dėshira e tij…
Empedokli fizikant dhe magjistar :
Nė poemėn « Natyra » flet pėr ushtrimin e forcės sė magjisė mbi ēdo gjė. Aty i drejtohet nxėnėsit tė vet Posanias me fjalėt : « Ti do ti mėsosh tė gjitha ilaēet kundėr dhimbjeve dhe pleqėrisė. Ti do tė qetėsosh vrullin e errėrave tė palodhshme… Pėr tė mirėn e njeriut ti, kur do tė duhet, do tė bėshė qė thatėsia tė zėvendsoj shiun dhe tė kundėrtėn ».
Pėrndryshe te Empedokli qė nė fillim verejmė vendosjen e materjes unike tė pėrhershme. Ēdo gjė e gjithkah ėshtė rrėnjė e tė qenurit. Asgjė nuk nuk vjen dhe asgjė nuk shkatrohet. Ēdo gjė qė ėshtė, ka qenė dhe do tė jetė. Katėr janė « rrėnjėt » qė kanė egsistuar dhe do tė egzistojnė : Zjarri (nė formėn e hyjnizuar Empedokli e quan Zeus), Uji, Ajri dhe Toka : kėto janė bazat e Qenies dhe qėndrojnė nė gjithėsi dhe qė kanė madhėsinė e tyre edhe pse ai nuk ka njohurinė e rėndėsisė sė tyre. Dielli dhe yjet janė aty nga djithėmonė dhe nuk ska ē’tė kėrkojmė jasht kėsaj. Tė gjithė kanė tė njejtėn moshė. Kanė qenė gjithmonė dhe do tė jenė pėrēdoherė.
Shohim se nė njė mėnyrė Empedokli pranon shumėsin e vetive tė spcifikuara tė pandryshueshme dhe spjegon pėrzierjen e elementeve nėpėrmjet procesive mekanike. Pėrzierja bėhet mes elementeve me afinitete tė pėrafėrta dhe nuk ka asnjė lloj tranfsormimi. Lumenjt e mėdhej gjithashtu mund tė kalojnė nėpėr pore tė ngushta (kėtu Empedokle bėnė hapat e para nė fushėn e atomit). Toka mori lėndėt e shumta nga uji e zjarri dhe kėshtu u prodhuan eshtėrat, tuli, dyelli dhe gjaku.
Principet dhe mekanizmi sipas sė cilit prodhohen kėta pėrzierje dhe ndėrrime, janė dy veti (elemente) tė rėndėsishme : Pėrēarja (armiqsia) dhe nga ana tjetėr : Dashuria (harmonia, gėzimi).
Tash shtrohet pyetja a ėshtė Empedokle i bindur nė Njishen e materies apo pati tendenca tė ndėrlidh idetė e shumėfishit kaotik. A ėshtė pra Pėrēarja njė rrjedhė e Mėrisė dhe Dashuria njė betejė kundėr mbretėrisė sė Pėrēarjes ?
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:05   #3
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Gorgias (483-374)


Gorgias, nxėnės i Empedolkit nga i cili e mėsoi retorikėn, ėshtė nga Leontium i Sicilisė dhe sipas disave jetoi 108-109 vjet. Njihet bashkė me Protagorėn, si njėri nga sofistėt e parė dhe mė tė njohurit nė historinė e filozofisė. Nė Athinė erdhi nė moshėn gjashtėdhjetė vjaēare me urdhėr tė qytetit tė vet si ambasador. Nė njė fjalim tė mbajtur para Kuvendit Popullor, ariti tė bind athinasit ta ndihmojnė kundėr Sirakuzės. Vdiq nė vitin 374 p.a.s. nė Larisė.

« Fjala ėshtė despot i plotėfuqishėm » pat thėnė Gorgias nė njė fjalim tjetėr tė vetin nė Athinė. Pėr tė, arti i tė folurit dhe manipulimit janė « ēelsi i pushtetit politik ». Thėnia e tij se : Gojėtari ka mundėsinė e tė folurit qė tė gjithėve pa dallim dhe mbi ēdo pyetje, nė atė mėnyrė qė nė prani tė turmės tė jetė mė bindės se ēdokush tjetėr. » Tė kėtilla deklarime ngjallėn bujė nė Athinė dhe njėherit ndihmuan qė retorika, pra arti pėr tė bindur, tė pajiset me petk famėkeq. Sulmet mė tė « egra » erdhėn nga Sokrati dhe nxėnėsi i tij Platoni nė Dialogun e tij sa bėnė qė edhe sot fjala sofist tė ketė domethėnie fyese. Pėr Platonin, sofistėt, e nderonin (ēmonin) mė shum tė mundshmen se sa tė vėrtetėn , kjo ėshtė e pajelueshme. Por, edhe pa Platonin, retorika, vendin e ka nė nė mes tė lejueshmes dhe pėrēmimit. Ajo lindi krysisht si pasojė e nevojės dhe e dėshirės pėr mbisundim politik dhe pėr tė bindur gjykatėsit gjatė njė procesi gjyqėsor.

Gorgias dhe sofizmi nė pėrgjithėsi mbrojnė « tezėn e tė fortit ». Pėr ta, drejtėsia ėshtė ēpikje e tė dobtive qė e pėrqafojnė njė masė e madhe, tė cytur nga friga se mos vallė do tė pėsojnė nga tė fortit. Pėr sofistėt drejtėsia ėshtė forcė dhe lejohet tė pėrdoret pėr epėrsim…

Pėrfundimet kryesore dhe mė tė dalluara tė Gorgias janė :

a. E vėrteta nuk egziston ;
b. Qenia nuk egziston e « nėse diēka egziston, ėshtė qenia ose jo-qenia, ose njėherit qenia dhe jo-qenia. » ;
c. « Edhe nėse diē egziston, njeriu nuk mund ta dalloj e as ta spjegoj » ; n
Gorgias, nxėnės mė tė famshėm pati Isokratin, qė u bė njėri ndėr gojėtarėt mė tė njohur tė Athinės por qė njėherit u sulmua shum ashpėr nga Plutarku « se kaloi njė tė nėntėn e jetės se vet pėr tė shkruar njė fjalim ».
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:06   #4
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Herakliti (535-475)
Herakliti lindi nė Efez nė brigjet e Egjeut nė njė familje, sipas legjendės, priftėrinjsh dhe mbretėrish, por vet i la mbėnė titujt e klasės dhe rangut.

Privilegjohet tė besohet se la pas tij njė libėr nga i cili neve na kanė aritur dis fragmente tė shkruara nė stil poetik ku mendimet janė vėshtirė tė kuptuesheme nga edhe e fitoi llagapin « i errėti » .

Jean Brun e cilėson nė mėnyrė tė mrekulluar Heraklitin kur thot :

« Filozofķ e pėrleshjes dhe harmonisė, Filozofķ e Bėrjes dhe Kėthimit tė Pėrjetshėm, filozofķ e jetės dhe katastrofės, filozofķ e Logosit qė flet dhe e numrit tė vulosur, mendimi i Heraklitit, ėshtė nė tė njėjtėn kohė edhe shumė i vjetėr edhe aktual, pėrbėn nė vehte shumė mė tepėr se sa qė pėrshkruan. Ajo ėshtė nė mėnyrė tė veten, filozofķ e limitit dhe pragut qė na ēon nė kėtė pėrpara qė ndalet. »

Tri janė temat qė reflektojnė nė veprėn e Heraklitit : hulumtimi i themeleve tė vetme tė botės si njė e plotė ; njėsia e tė kundėrtės dhe rrjedhoja e gjėrave. Njėherit vėrrejmė se hulumtimet nė principe tė materjes dhe se ai mer pėr pėr elemnte kyqe tokėn, ujin ajrin dhe zjarrin. Pėr te, nė fillim ishte krejt zjarr por qė mėtej me dėshirėn hyjnore u shėndrrua nė det e nga gjysma e tė cilit u krijua dheu.

Nė qėndrimin e tij mbi principin e tė njejtės dhe tė kundėrtės nė tė njejtėn njėsi, pason principi themelor i ndryshimit tė vazhdueshėm, e tė pėrhershėm. « Nuk lahemi dy herė nė tė njėjtin lum » ėshtė shkruar nga nga Herakliti qė na bėne tė kuptojmė se uji i lumit qė hyme njėherė, pėr sė dyti nuk ėshtė mė i njėjti megjithėse jemi nė tė njejtin lum. Ky princip ėshtė ai qė na shtin ti kundėrvėmė Heraklitin Parmenidhit dhe teorisė sė tij tė Njė Qenie, pandashmėri, i pėrjetshėm homogjen dhe pandryshueshėm.

Sa i pėrket kohės, Herakliti ėshtė akoma nė fazėn e arkaizmit dhe nė kėtė epokė, jemi akoma nė mes tė ndjenjės dhe resonimit nga edhe mendimi i adoptuar mbi konceptin ciklik tė kohės e jo nė atė linear. Pra kėtu kemi tė bėjmė me njė dialektike tė hapur sepse ai injoron kohėn lineare tė zhvillimit, tė ecjes sepse kalimi i kohės nė formė spirale ėshtė rrikėthim i pafund nė kohė ciklike qė pėrfundon nė kaos tė hapur. Hegeli ėshtė ai qė u largua nga kjo kohė ciklike nė njė spjegim tė saktė modern tė kohės lineare

Herakliti me idetė e veta, influencoi numėr tė madh mendimtarėsh nėpėr shekuj, ndėr ta Platonin dhe stoikėt si dhe Hegelin qė integroi sistemin e tij nė veprėn e vet.
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Postimi i Semiramida pėlqehet nga
Complete (23-10-2009)
Vjetėr 06-10-2009, 01:06   #5
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Orfeu
Orfeu ėshtė personazh mitlogjik, djal i mbretit tė Thrakisė, Oeagre dhe i Kaliopės.

Sipas legjendės, Orfeu ėshtė themelues dhe njėherit ngushtė i lidhur me bestytninė e mistereve. Ai me lirėn e tij ju fliste dhe i mahniste shtazėt ; trondiste tė vdekurit… Kėto dhunti, ia dhuroi Apolloni e nga kėtej, Orfeu ia shtoi dy kordha lirės pėr nderė tė nėntė muzave.

Pas fitores sė Argonautėve mbi sirenat nė ishullin Lesbos, ai shkon nė Egjipt. Me tė kėthuer prap, themeloi Misteret e Eleuzisit dhe mė sė fundi u instalua nė mbretėrinė e atit tė vet nė Thraki.

Miti i Orfeut dhe shkrimet pas tij, ngjallėn interes tė madh dhe sipas disa tė dhėnave, janė tė lidhura edhe me origjinėn e krishtenizmit.

Pjesmarja nė ekspeditėn e Argonautėve dhe qėndrimi nė Egjipt, ishin rast i volitshėm pėr bariun Ariste qė ti afrohet Euridisė, grues sė Orfeut. Ajo i refuzoi ofertat dhe duke ikur, nuk pa gjarpėrin i cili e kafshoi kėmbė. E zbritur nė fer, Orfeu shkoi ta mar duke e venduar nė gjum me muzikėn e kėndshme tė tij, qenin-roje me tri kokė. Megjithate, duke dalur nga feri ai u kėthye pėr tė parė tė shoqen a e ndiqte dhe kushti i caktuar nga perėndia Hades pėr shpėtimin e tyre, nuk u plotėsua. Dėshprimi qe i shum i madh. Menadėt e pezmatuar, e coptuan dhe e hodhėn nė Hebros uji i tė cilit bartėn pjesėt e trupit dhe gjer nė brigjet e Lesbosit. Koka e tij notonte mbi valėt e detit duke kėnduar me lirė. Muzat i gjetėn pjesėt e trupit, i bashkuan dhe bėnė varimin nė malin Olimp.

(Ishulli Lesbos)

Edhe pse figure mitologjike, Orfeu dhe literatura e lėnė pas, meren si fillim i largimit nga tjeshtė irealja, pra nismė drejt mendimit shkencor dhe fillimit tė epokės sė filozofisė sot tė njohur me emrin « parasokratėt ».

Ky mit, ngjallė interes gjatė gjithė shekujve gjer nė ditėt tona. Kompozitorė me famė, letrarė, regjisorė, piktorė dhe vizatues tė filmave tė animuar, krijuan vepra tė jashtėzakonshme pėr Orfeun dhe mitin mbi tė. Kėtu, mund tė premendim nė pikė tė parė kompozitorė me famė botėrore si Monteverdi-n, Hajdn-in Offenbach-un…
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:07   #6
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Parmenidhi (VI-V)
Mendimtar grek filozofinė e tė cilit nuk e njofim aq sa duhet e disa herė mbi tė janė shkruar gjėna thellėsisht tė pasakta.

Nga vepra sot njohim me saktėsi vargjet « Mbi natyrėn » ėshtė e tepėrt dhe e pabazė pohimi se Parmenidi shkroi edhe nė prozė pasiqė pėr tė vėrtetuar kėtė, nuk kemi asnjė dokument tė besueshėm tė gjetur gjer mė tani.

Lindi nė Ele nė njė familje tė pasur dhe mendohet se nė moshėn 65vj. Kaloi nė Athinė ku edhe pat takuar Sokratin.

Pėr tė hapur mundėsitė e studimit tė Parmenidhit, ėshtė mirė tė tėrhiqet njė rezyme nė disa pika kyqe. Pėr te, Qenia ėshtė kryesore, e domosdoshme, pa zanafillė dhe e pėrjetshme, e vazhdimshme dhe jashtė ēdo dyndjeje kohore, e pandrysheshme dhe homogjene, njė… Krejt ėshtė mirė e lidhur dhe e arsyeshme, dhe si pėrfundim : Qenia Ėshtė e Mos Qenia nuk Ėshtė apo e kundėrta, Mos Qenia Ėshtė e Qenia nuk Ėshtė. Duke u nisur nga kjo se nuk qėndron Mos-Qenia, Parmenidhi arin tė vėrtetėn e pėrkryer tė mendimit tė tij mbi Qenien.

Kėshtu, duke injoruar Hiēin, ai ngriti bazat e fjalės dhe logjikės racionale. Por kjo, nuk do tė thotė se Parmenidi nuk ėshtė jokeherent. Qenia ėshtė, koha Jo Ja nga ku edhe ideja e palėvizshmėrisė ; krejtė ē’ėshtė, do tė jetė pėrgjithmonė. Ja kėtu QENIA parmenid tejkalohet nga zanafilla dhe shpėrbėrja (shkatrimi) (genesis dhe phthora).

Tė pa qenėn nuk mund ta njohim se ėshtė pamundur e pra as nuk mund ta shprehim me fjalė sepse mendimi ėshtė i njejtė me Qenien, qė do tė thotė se fjala dhe mendimi duhet tė jenė Qenie. Ata egzistojnė e hiēi jo, ai ėshtė asgjė.
Parmenidi e konsideron Qenien si njė trung dhe pėr ta arsyetuar ėshtin e saj nė botė ai nuk lodhet shum e kjo sqarohet me Doksėn (greqisht : doxe,es*) e tij.

Nė fund mund tė themi se Qenia a Parmenidit ėshtė grimcė e Kaosit e e me kėte ėshtė botė nė vehte pasiqė njėherit ėshtė njėshe e tjeshtė edhe njė gjithėsi e tėrė, me njė fjalė, Zot.

Nė kaos nuk egziston koha, Qenia ėshtė njė ekstrem monolitik. Athua Parmenidi donte nė mendimet e tija tė quajtura pak sa me tė drejtė tė errėta, tė shoh qenien e tij mė lartė se qenien dhe hiēin mbi tė cilat flet.
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:08   #7
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Pitagora (580-500)
Pitagora ėshtė matematicient e filozof grek qė jetoi nga fundi i shekullit VI p.e.s. Lindi nė ishullin Samos nga ku u largua pėr pėr tė bėrė shum udhtime e ndėr ta vizitoi edhe Egjiptin por pjesėn mė tė madfhe tė jetės e kaloi nė Crotone, (foto poshtė) nė jug i Italisė sė sotshme . Kėtu krijoi shkollėn e tij tė afėrt me njė sektė.

Pitagora studjoi matematikėn, muzikėn dhe filozofinė. Njihet si kreator i filozofisė sepse e kuptoi dhe vu nė pah ndjenjėn pėr kėrkimin e pambarimit tė njeriut dhe njėherit ofron njė pėrfundim tė kėtij hulumtimi : realiteti i pėrjetshėm qė spjegon shfaqjen e tė qenurit relatif dhe nxitjen qė pėrbėn ajo pėr pėrkryrje. Pitagora pra, merret edhe me metempsikozė ; mundėsi pėr rilindje apo ringjallje pas vdekjes nė njė qenie tė ndryshuar dhe kėshtu nė vazhimėsi, qė do tė thotė, mundėsi pėr tė patur mė tepėr jetėra.

Pėrndryshe, sot parashtrohet pyetja se ēfar do tė qe niveli dhe rruga e mendimit grek pa Pitagorėn ? Ku do tė kishin aritur Parmenidi, Platoni apo Aristoteli?

Tre dhunti, spiritualizmi, dija dhe filozofia harmonizohen nė vepren e Pitagorės dhe kjo ėshtė vetia kryesore, dhe elementi kryesor qė bėnte madhėshtinė e tij e qė lidhi pas tij njė numėr tė jashtėzakonshėm pasuesish pa lėnė asnjė gjurmė egėrsie por as edhe pengese pėr lulzimin e personaliteteve si Milon apo Filolasi.

Nxėnėsit fillestar nė pesė vjetėt e para mėsonin dhe ushtronin heshtjen. Nė kėtė kohė ata quheshin auditorė (dėgjues). Pas pesė vjetėve, fillonte studimi i lėmive tė mjekėsisė, astronomisė dhe gjeografisė.

Lufta kundėr qytetit tė afėrt Sibaris (foto djathtas) dhe suksesi i komuninetit tė Pitagorės ngjallėn armiq kėshtu ai u detyrua tė tėrhiqet nė Metapontė ku edhe vdiq. Besonte metampsikozėn por na nuk dijmė a u ringjall ndonjėherė… Dijmė vetėm se filozofė tė rėndėsishėm pas tij, nė Greqi, nė Romė e gjetiu, lanė dėshmi tė qarta pėr se frutet e urtėsisė sė Pitagorės jetonin akoma.

Pas zbulimit tė blloqeve tė gravuara t’argjilit nga Babilonasit qė datojnė nga viti 1800 p.e.s., dijmė se Pitagora nuk ėshtė mė zbuluesi por thurrėsi i teoremės sė njohur « Shuma e katrorėve tė masave tė kateteve tė trekėndeshit kėndėdrejtė ėshtė e barabartė me katrorin e masės sė hipotenuzės ». Pitagora dhe nxėnėsit e tij zbuluan se seriali i numrave katrorė : 4, 9, 16, 25, 36 dhe me rradhė formohet nga shtimi i numrit tek qė vijon nė brėnda njėsisė pra : 1+3 ; 4+5 ; 9+7 ; 16+9 ; 25+11 e kėshtu me rradhė. Ky zbulim i rėndėsishėm, jo vetėm qė ka fuqine e njė ligji, po krijon edhe njė harmoni tė kėndėshme vizuale tė numrave nė shpirtin e njeriut.

Nė muzikė, njohim « Gamėn e Pitagorės ». Gama natyrore qė pėrdorej nė mėnyrė empirike egzistonte ėshtė e qartė. Njeriu i njihte notat pa e ditur se i pėrdor gjatė rėnies sė instrumenteve (shqip dėndėneve) dhe kėndimit. Pitagora ka meritat pėr zbulimin dhe vendosjen e bazave tė teorisė se muzikės (gama) dhe tė fizikės sepse spjegoi bazat e intervaleve natyrore : oktavė, kintin dhe kvartetin qė janė nė pėrputhje me raportet numrave tė thjeshta.

Kėto intervale themelore u zhvilluan gjatė shekujve dhe sot na kemi gamėn e njohur : do, re, mi, fa, sol, la.

* * *

Stobe : « Pitagora thot se bota ka lindur (ėshtė krijuar) nga mendimi e jo nga koha ».
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:08   #8
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Protagora (480 - 415/414)
Protagora lindi nė Abder tė Thrakisė nga viti 480 p.e.s. Njihet si sofisti i pėrkryer si dhe relativist e skeptik. Udhtoi shum, nga qyteti nė qytet ku ligjėronte tė pasurve si tė mbrojnė ēdo tezė, ēfarė do qoftė ajo si dhe si ti kundėrvihen tė njejtės tezė. Vizitoi edhe Athinėn, u largua dhe pėrsėri u kėthye aty nga viti 431. Besohet se kėtu ėshtė ngritur padi kundėr tij pasiqė mohoi perenditė. Nė tė vėrtetė Protagora nuk ėshtė ateist si qė pretendohet tė paraqitet nga disa studjues. Ai kėtu shpreh mė tepėr paftėsine e njeriut tė kohės pėr tė ditur dhe kuptuar ējanė perėnditė... Sidoqoftė, ai iku para procesit dhe duke lundruar pėr nė Sicili anija u fundos... Duhet vėnė re se kjo ėshtė mė tepėr gojėdhanė se njė e vėrtetė, e mė poshtė do tė parashtrojmė disa variante mė tė afėrta me tė vėrtetat historike rreth kėtij procesi.

Pasi vizitoi pės tė disatėn herė Athinėn, aty edhe publikoi traktatin mbi perenditė qė shkaktoi tronditje dhe qė pasoi me procesin aq tė pėrfolur. « Mbi perėnditė une as nuk mund tė dis a egzistojnė e as se nuk egzistojnė ; pasiqė shum pengesa pamundėsojnė ta dijmė kėtė, errėsira e pyetjes dhe shkurtėsia e jetės sė njeriut. »

Shumė shekuj. Kėrcėnimi pėr mbajtje tė procesit nuk u vėndua nė dyshim. Vetėm nga gjusma e qindveēarit tė XX historianėt filluen ta gjykojnė njė qėndrim tė tillė duke e quajtur tė pastudjuar mirė dhe naif. Nė fillim do tė ndalem nė njė kronologji kohore pėr tė lėvizur nė periudhė mė tė vonshme procesin eventual. Protagora ishte mik i Perikleut dhe ai e angazhoi ti krijoj ligjet e Turioit. Kjo daton nga viti 443 qė njiherit e vonon ndjekjen e diku gjer nga vitet 418-415.

Mbi tė tjera duhet tė dijmė se gjithashtu se burimet janė pak tė besueshme kur tė kemi parasyshė se athinasit e ndoqėn nga qyteti me dekret tė sjellur nØče proces, kurse tė tjera burime thone se ai iku para procesit.

Mėtej dyshimet mbi kėtė vijnė edhe nga fakti se gjatė kohė ėshtė heshtur pėr kėtė ngjarje. Ndoshta nga ajo se Protagora nuk pati nxėnės tė kalibrit tė nxėnėsve tė Sokratit pėr tė evidentuar njė gjė tė tillė si qė bėrė Platoni dhe Tucididhi pėr mėsusin e tyre. Mėtej mendohet gjithashtu se heshtja e procesit vjen edhe nga fakti se Protagora ishte vetėm njė i huaj nė Athinė !? Ndoshta heshtja ėshtė frut i mendimit tė asaj kohe se kjo ngjarje nuk pati rėndėsi pėr historinė dhe askush nuk mori mundimin tė shkruaj pasiqė nė kėtė kohė vėndin kyq tė interesave e zė Lufta e Peloponezit.

Heshtja ndėrpritet nga Aristoteli njė shekull mė vonė. Ai pėrmend procesin dhe jep emrin e akuzuesit qė nė tė vėrtet ėshtė edhe prova mė e fortė se ngjarja ka ndodhur.

Sa i pėrket shkatėrrimit tė librave faktet janė mė tė moēme se datojnė nga fillimi i shekullit III p.e.s. Filozofi skeptik Timoni thot se « kanė dashur ti asgjėsojnė nė hi veprat pasiqė kishte shkruajtur se nuk dinte dhe nuk mundeshte kuptoj si janė dhe kush janė perėnditė. »

Nga « Koha Romake », nė shekullin e parė p.e.s., Ciceroni e pėrmend djegjen si njė gjė « reale ».

Sido qė tė jetė unė, pėr tė pėrfunduar do tė them se krejtė procesi egzistoi apo jo, nuk ėshtė edhe aq i rėndėsishėm sa qė ėshtė i kėndshėm fakti se sofizmi i Protagorės qė qe shpesh i pėrbuzur si nga Sokrati, Platoni e gjer mė sot, nuk u ndal asnjėherė tė ngrej debate qė janė mė sofizėm se sofizmi i Protagorės e pėr mė tepėr, kur vetė kundėrsofistėt pėr tė thėnė tė vėrtetėn e tyre mbi kėtė ngjarje, kaplohen nga sofizmi Protagorian. Dhuratė mė tė madhe as qė nuk ka paramenduar Protagora…

* * *

Disa nga citatet mė famė tė Protagorės :
Njeriu ėshtė mas e ēdo gjėje, pėr ē’janė, pėr egzistimin e tyre ; pėr ēka nuk janė, pėr mos egzistimin e tyre. »

« Ē’quan njeriu tė vėrtetė, ėshtė e vėrteta e tij, do tė thot aspekti nga i cili atij i shfaqen gjėrat. »

« Mbi ēdo gjė mund tė bėjmė dy pohime plotėsishtė tė kundėrta. »

« Pėr ēdo subjekt ka dy ligjėrime tė kundėrta mes vehte. »
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:09   #9
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Talesi (625-547)
Talesi lindi rreth vitit 624 p.e.s. nė Milet nė bregun mesdhetar tė Turqisė sė sotshme dhe ėshtė matematikant i parė nė historinė e civilizimin qė i njihet emri. Duhet theksuar se datat janė tė pasigurta si dhe zbulimet e bėra nga Talesi mund tė mos jenė tė gjitha tė tijat por tė mveshura nga tė tjerė zbulues qė e pėrmendin vijimisht nė tekstet e tyre. Nuk gjejmė shkrime tė tijat e nuk ishte e rrall nė kėtė kohė, kur dijetarė me mė pak renomeØ, ia lėnin shpikjet e tyre njerėzve mė tė famshėm.
Pėrveē matematikės, Talesi njihet edhe si dijetar i gjithanshėm, interesohej pėr ēdo gjė, filozof, observator i patejkalueshėm, astronom. Dinte tė mendoj dhe ti analizoj e ti hulumtoj fenomenent, kėshtuqė rradhitet nė Shtatė tė Urtit.
Tregtar me profesion, ai udhtoi shum, mes tjerash nė Egjipt ku edhe mėsoi shumė gjėra nga gjeometria dhe sipas legjendės, piramida dhe kėrliku bėnė qė tė filloj studimin mbi raportin mes hijes dhe trupit qė e pėrhedh, pėrshkrimi i trekandshit nė rreth, teorema tė shumta matematikore dhe aritje tė njohurive nė lėminė e magnetizmit. Talesi bėn spjegimet e tij mbi natyrėn duke u bazuar nė elementet nė tė dhe thot se uji luan rol tė pazėvendėsueshėm sepse nga ai rrjedhin gjėrat tjera.
Tė marurit e Diellit (eklipsa) e paraparė
Talesi kulmin e famės e ariti kur parshikoj marrjen e diellit Diellit pėr nė vitin 585 p.e.s. gjė qė ndodhi me saktėsi. Cilat ishin mundėsitė qė i lejuan tė parasheh kėtė janė tė panjohura akoma. Ndoshta arijti tė llogaris lėvizjen e yjeve apo u bazua nė intuitė (tė Sarosit) mbi kohėzgjatjen e rregullt nė mes tė dy eklipsave. Shumė mė vonė, Herodoti tregon se pėrleshja nė mes forcave tė mbretit Babilonas Nabushodonozorit dhe Lidiasve u ndėrpre pėr shkak tė kėsaj eklipse dhe u vendos paqa.
Talesi si filozof ėshtė i njohur pėr pyetjet dhe pėrgjigjet qė parashtronte : Ē’ėshtė tė menduarit ? Nga ē’ėshtė e bėrė natyra ? Cilat janė lidhjet nė mes mendimit tim dhe asaj ē’ėshtė ? Meritat e Talesit janė se ai mė nuk pohon njė tė vėrteė duke u bazuar nė njė objekt si qė bėnin qer tani Babilonasit dhe Egjiptasit, por bazohej nė objekte tė numerikisht tė papėrkufizuara dhe nga aty mundohej dhe nxirte tė vėrtetėn.
Mendohet se Talesi ėshtė autori i « njihe vetvehten » edhepse njė numėr i madh studjuesish ia mveshin kėtė thėnie tė famshme Sokratit.
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 06-10-2009, 01:09   #10
Semiramida
Senior Member
 
Avatari i Semiramida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 1,517
Pėlqime: 0
Pėlqyer 15 herė nė 15 postime
Rep: 718
Semiramida Keni mbyllur reputacionin
Points: 938,480
Pikėt nė bankė: 10,000
Total Points: 948,480
Gabim

Zenoni nga Elea (485-435)
Zenoni lindi nė ishullin Elea rreth vitit 485 p.e.s. Dijmė se ėshtė nxėnės i Parmenidhit dhe se e shoqėroi atė
Zenoni ėshtė njėri nga nxėnėsit mė tė spikatur tė shkollės sė Elea-sė. Mik dhe disipėl i Parmenidhit e mohon lėvizjen dhe e arsyeton me tė menduarit. Nga kjo pikėpamje edhe kundėrvėnia doktrinės sė Pitagorės i cili ndėrlidh numrin me gjėrat.
Zenoni ėshtė i njohur si formulues i shum paradokseve me tė cilat pasqyron pamundėsinė dhe egzistencėn e ndonjė materje qė mund tė ndahet nė pafund si dhe lėvizjen, nėse pra hapėsira dhe koha pėrbėhėn nga pjesė tė pandashme. Filozof qė nxit debate nė tė cilat njėra palė mbron njė tezė kurse tjetra mundohet tė vėrė nė pah paqėndrueshmėrinė dhe ta rėzoj atė nė absurditet. Mu pėr kėtė lloj debati, Aristoteli e konsideron Zenonin ēpikės tė dialektikės.
Tė cekim se Zenoni shkroi njė libėr ku sulmon kundėrshtarėt e mėsusit tė vet por madhėshtia e tij nuk vjen nga 200 fjalėt qė janė gjetur gjer mė tash, ajo vjen mė tepėr nga citime tė ndryshme mbi veprėn e tij nga tė tjerėt e pjesa mė e madhe, na bėhet e njohur nga Aristoteli.
Paradoksi i shigjetės sė hedhur drejt njė caku : Poqese koha dhe hapėsira pėrbėhen nga ēaste dhe vėnde, atėherė nė ēdo ēast shigjeta duhet tė jetė nė njė vend dhe kėshtu mė tutje dhe kėshtu, nėse koha dhe hapėsira janė tė ndashme nė pakufi, shigjeta nuk do tė arij cakun... Nėse hapėsira ėshtė e ndashme nė pambarim, atėherė shigjeta duhet tė kaloj mė parė gjysmėn e rrugės pėr te caku, mandej gjysmėn qė ngel pėr ta kaluar dhe kėshtu me rradhė e pasiqė nuk kemi largėsi zero, shigjeta asnjėherė nuk do tė arrij cakun.
Tė dy rastet faktikisht na bartin nė njė rrugė pa krye. Na do tė thomi vetėm se ėshtė akoma e pamundur tė vėrtetohet diē rreth pranisė sė pafundėsisė absolute. Asnjė metodė racionale, e shėndoshė, nuk mund tė provon njė gjė tė tillė pasiqė, nėse do tė egzistonte njė fund i pafundėsisė, ēdo gjė do tė pėrfshihej nė brendi tė njė sfere tė pėrkufizuar nė njė pafund.
Paradoksi i breshkės : Akili sheh para vehtes njė breshkė dhe nxiton ta mbėrij por kur ėshtė nė vendin e nisjes sė breshkės, ajo qartė, ka pėrparuar. Akili i shkathėt vrapon dhe distanca ngushtohet por nuk arin breshkėn e cila ka ecur para. Pradoks shembullor !
Tė shohim mė qartė mendimin e Zenonit :
Akili > breshka >
__________________
BANNED
Semiramida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 17-11-2009, 12:00   #11
lilars
Junior Member
 
Regjistruar mė: Nov 2009
Postet: 6
Pėlqime: 0
Pėlqyer 1 herė nė 1 postim
Rep: 0
lilars is on a distinguished road
Points: 978
Pikėt nė bankė: 19,607
Total Points: 20,585
Gabim

Filozofet greke me te vertete ishin te madherishem!
lilars nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 30-12-2011, 02:01   #12
Diamanta
Alluring
 
Avatari i Diamanta
 
Regjistruar mė: Oct 2009
Postet: 2,925
Pėlqime: 35
Pėlqyer 98 herė nė 89 postime
My Mood: Happy
Rep: 765
Diamanta will become famous soon enough
Points: 701,066
Pikėt nė bankė: 24,061,777
Total Points: 24,762,843
i gezofsh dhe ti festat - GhOsT Mire se ke ardhur dhe qofsh mire - Daniel00 Gezuar Krishtlindjet dhe Vitin e Ri - Albanian 
Gabim Aristoteli

ARISTOTELI , filozof grek (384-322 p.e.r.). Lindi nė Stagirė tė Trakisė, nxėnės i Platonit. Me ftesėn e mbretit
tė Maqedonisė Filipit bėhet mėsues dhe edukator i Aleksandrit (qė mė vonė u quajt i Madh). Nė kohėn kur
Aleksandri filloi pushtimet e veta jashtė Evropės, Aristoteli u kthye nė Athinė dhe kėtu, duke ligjėruar nė Lice,
shkroi veprat kryesore tė tij. Ėshtė themelues i shkollės peripatetike nė Athinė. I akuzuar pėr ateizėm ikėn nga
Athina nė Haleks («qė athinasit pėr herė tė dytė tė mos e fyejnė filozofinė»), ku sė shpejti edhe vdes.
Aristoteli hyn nė radhėn e filozofėve mė tė mėdhenj tė tė gjitha kohėve.
Ėshtė mendja sintetike mė e rėndėsishme dhe nė pėrgjithėsi gjeniu mė i gjithanshėm i antikės.
Duke rishqyrtuar nė mėnyrė kritike filozofinė e mėsuesit tė vet Platonit, ai sistematikisht zhvilloi
nė njė sėrė veprash kapitale filozofinė e re origjinale dhe grumbulloi njėkohėsisht nė mėnyrė enciklopedike
tė gjitha rezultatet e rėndėsishme tė filozofisė sė vjetėr greke dhe tė shkencave tė veēanta. Tė gjitha fushat
deri atėherė tė njohura si dhe njė sėrė fushash tė reja tė aktivitetit mendor dhe tė njohurive njerėzore tė
disiplinave filozofike (logjika, metafizika, fizika, psikologjia, etika, politika, astronomia, meteorologjia, zoologjia,
poetika e tjera) janė objekt i hulumtimeve gjeniale tė Aristotelit.
Logjika e Aristotelit me disa teza tė veta themelore ka ruajtur vlerėn e vet dhe deri sot ajo merret si model
pėr themelimin e logjikės elemetare, kėshtu qė edhe Kanti mundi tė vėrtetonte se si logjika e Aristotelit mori
njė formė aq tė pėrsosur saqė pas saj nuk ka mundur tė bėjė njė hap pėrpara, as nuk ka qenė e detyruar tė
bėjė njė hap prapa. Logjika e tij, nė radhė tė parė, shqyrton ēėshtjet lidhur me nocionet, gjykimet (deklaratat, fjalitė),
pėrfundimet dhe argumentet. Nocionet janė esencė ose formė e sendit, njohja e tė cilit ėshtė qėllim themelor i
tė menduarit. Nocionet mė tė larta tė gjinisė, qė pėrfshijnė nė vėte tė gjitha nocionet tjera janė kategoritė.
Kategori tė tilla, sipas Aristotelit ka dhjetė: substanca, kuantiteti, kualiteti, relacioni, vendi, koha, pozita, posedimi,
veprimi dhe durimi. Nė veprat logjike tė Aristotelit (tė grumbulluara mė vonė nga nxėnėsit e tij me titull Organon)
janė shqyrtuar hollėsisht dhe jashtėzakonisht nė mėnyrė ekzakte edhe disa probleme logjike fundamentale si
janė parimet e tė menduarit, induksioni dhe deduksioni, pėrkufizimi, teoria e silogjizmave, argumentimi,
gabimet logjike etj.
Aristoteli konsideron se ekzistojnė tri parime tė pėrgjitshme tė tė menduarit: Parimi i identitetit,
parimi i kontradiksionit dhe parimi i pėrjashtimit tė sė tretės. Kushdo qė dėshiron tė mendojė
nė mėnyrė konsekuente nuk mund tė mendojė nė kundėrshtim me kuptimin e kėtyre tri parimeve,
sepse kėto nuk janė farė zbulimesh rasti, por vlejnė pėr vetė njėmendėsinė. Pėrveē shpjegimit tė
hollėsishėm tė teori-sė sė silogjizmit kategorik-asertorik (ēka konsiderohet kontribut mė i madh i tij nė logjikė),
nė veprat e tij e gjejmė edhe logjikėn shumė tė ndėrlikuar modale si dhe fillimet e shumė teorive logjike tė
mėvonshme. Dhe ndonėse Aristoteli nė themel pėrpunoi parimet e logjikės rreptėsisht formale, prapėseprapė
ai nuk i ndau nė mėnyrė abstrakte format e tė menduarit tė logjikshėm dhe tė drejtė nga vetė qenia.
Pėr tė p.sh. edhe kategoritė janė jo vetėm predikatet mė tė pėrgjithshme tė tė menduarit por njėkohėsisht
edhe pėrcaktimet mė tė pėrgjithshme tė ēdo gjėje ekzistuese. Logjika pėr A. nuk ėshtė ndonjė qėllim i
vetvetes dhe nuk merret me abstraksione boshe, me for-ma «tė kulluara» tė mendimit, por niset nga sendi
real dhe e studion ashtu si shprehet nė tė menduarit. Lidhur me ketė, Aristoteli nė Hermeneutikė tregon se
theniet e gjykimit janė nė raport tė njėjtė sikurse sendet nė njėmendėsi, kėshtu qė lidhja e nocioneve ėshtė
tregues i lidhjeve tė vetė sendeve. Ndonėse fillimet e logjikės, madje edhe tė zgjidhjes sė ēėshtjeve tė
caktuara logjike mund t'i kėrkojmė edhe te Sokrati e Platoni, prapėseprapė, Aristoteli pėrgjithėsisht konsiderohet
themelues i logjikės si disiplinė e veēahtė. «Filozofia e parė» (ose mė vonė e quajtur metafizikė pėr arsye
se nė pėrmbledhjen e veprave tė tij ėshtė «pas fizikės») studion parimet e fundme, mė tė larta dhe mė tė
pėrgjithshme tė ēdo gjėje ekzistuese, andaj ėshtė mė-sim mbi shkakun e parė, mbi qenien nė pėrgjithėsi.
Shkencat e veēanta studiojnė aspektin e caktuar tė qėnies, por jo edhe qenien nė vetvete. Prandaj,
sipas Aristotelit, duhet tė ekzistojė shkenca e cila duhet tė merret me parimet qė janė themel pėr tėrė
kuptimin dhe njohjen e tė gjitha pėrcaktimeve tė veēanta. Pikėrisht kėto parime i studion metafizika ose
filozofia e parė, kėshtu qė objekt i saj i studimit ėshtė materia, forma, shkaku i lėvizjes, qėllimi i ekzistimit
e tė tjera. Kjo disiplinė ėshtė njėkohėsisht edhe mė e vėshtira, sepse ėshtė mė abstraktja, por me vetė
kėtė fakt ajo ėshtė edhe shkenca mė ekzakte. Shumė teza metafizike tė Aristotelit provojnė tendencėn
realiste-materialiste me tė cilėn iu kundėrvu botės sė ideve tė Platonit, duke konsideruar se idetė janė
imanente pėr vetė sendet dhe jo modele transcendentale tė sendeve. Me njė varg argumentesh bindėse
dhe spirituoze A. nė pėrgjithėsi i hedh poshtė bazat e doktrinės sė Platonit mbi idetė. Do tė duhej tė
kishte mė shumė ide sesa sėnde tė veēanta meqė do tė duhej tė ekzistonin idetė edhe mbi marrėdhėniet
e tyre; do tė duhej tė ekzistonin idetė e drobitjes, kurse kjo ėshtė nė kundėrshtim me vetė pėrkufizimin e
idesė; si mund tė ekzistojė veēmas substanca dhe ajo nga e cila pėrbėhet substanca; nė qoftė se nė tė
gjitha idetė qėndron burimi i lėvizjes, atėherė edhe ato lėvizin, ndėrsa nėse nuk lėvizin, prej nga atėherė
lėvizja e tė tjera.
Nė njėmendėsi, sipas Aristotelit, ekzistojnė vetėm sendet e veēanta, vetėm kėto pėrbėjnė substancėn
e parė. E pėrgjithshmja nuk ekziston pranė ose mbi sendet por nė to. Nocionet e pėrgjithshme (gjenerike),
qė shprehin cilėsitė e pėrbashkėta tė sendeve tė veēanta vetėm janė substanca tė rendit tė dytė. Mirėpo
edhe e veēanta ekziston pikėrisht aq sa realizohet nė tė e pėrgjithshmja. Sepse nė qoftė se pėrveē sendeve
tė veēanta nuk ekziston kurrgjė, atėherė nuk ekziston asgjė qė do tė mund tė arrihej vetėm me njohje,
por tėrė kuptimi do tė varej nga perceptimi ndijor. Dhe ne nė mėnyrė ndijore njėmend, pėr shembull,.
nuk vėrejmė se ekziston ndonjė shtėpi nė pėrgjithėsi pranė shtėpive tė veēanta. Mirėpo sendet e
veēanta megjithatė manifestojnė unitetin e tyre, dhe kategoritė e mendjes, tė cilat tregojnė pėr kėtė,
njėkohėsisht reflektojnė raportet objektive tė vetė sendeve. Substanca bėn unitetin e tė veēantes dhe
tė pėrgjithshmes dhe sė kėtejmi (nė «Metafizikė» 1,3) ajo «pėrse» reduktohet nė nocion, sepse ajo
qė ėshtė vetėm ėshtė ngaqė nė tė realizohet e pėrgjithshmja. Mirėpo pėr ta njohur tė veēanten dhe pėr
tė folur pėr tė mendueshėm, nevojitet tė theksohen katėr shkaqe: materia, forma, shkaku i lėvizjes dhe qėllimi.
Forma (morfė) me materien e pazhdukur (hyle) pėrbėjnė tėrė ekzistimin. Ndėrkaq, materia e pa kurrfarė
forme nuk ekziston nė njėmendėsi (por vetėm nė mendime). Qėllimisht lėvizja paraqitet nė faktin se forma
zhvillohet gjithnjė mė shumė nė llogari tė materiales, deri te mbarimi nė «formė tė formės», nė tė menduarit
e kulluar qė ka vetėm veten pėr objekt tė vet. Materia e pacaktuar ėshtė vetėm mundėsi e sendit, potencialitet,
ndėrsa forma ėshtė aktualitet, realizim. Mirėpo kundėrshtia ndėrmjet formės dhe materies gjithmonė ėshtė
relative. Ajo qė ėshtė ndaj diēkahit tė papėrkryer forma, ndaj diēkahit tė pėrkryer ėshtė materia.
Guri i pėrpunuar, pėr shembull, ėshtė formė ndaj gurit qė gjendet nė mal, qė nuk ėshtė i pėrpunuar,
por ėshtė materie ndaj gurit qė ėshtė murosur nė shtėpi. Realizimi i mundėsisė, kalimi dhe zhvillimi i
formės nga materia bazohet nė lėvizje. Ēdo lėvizje, ndėrkaq, domethėnė ajo qė lėviz, supozon atė qė e vė nė lėvizje,
dhe kėshtu nė fund e supozon njė shkak tė fundit, shkakun e palėvizshėm. Tė gjitha sendet ndryshojnė,
mirėpo duhet tė ekzistojė edhe diēka qė ėshtė shkak i ndryshimit. Ky shtytės i parė, qė duhet tė jetė i
palėvizshėm dhe sė kėtejmi vetėm njė, ėshtė formė e kulluar pa materie, akt i kulluar (actus parus),
qenie jomateriale, mė e pėrsosur, hyjni.
Meqė lėnda e metafizikės ėshtė jomaterialja, qenia e amshueshme, atėherė edhe lėnda e fizikės sė
Aristotelit ėshtė ajo qė lėviz, domethėnė qenia materiale. Sipas Aristotelit ekzistojnė katėr lloje tė lėvizjes:
lėvizja substanciale (domethėnė ekzistimi dhe shkatėrrimi), kuantitative (rritja dhe rėnia), kualitative
(shndėrrimi i njė materie nė tjetrėn) dhe lėvizja hapėsinore (dornethėnė ndryshimi i vendit).
Hapėsira e pakufi ekziston vetėm potencialisht (pėr shembull nė numėrimin) por jo aktualisht,
njėmendsisht. Lėvizja nė hapėsirė ėshtė e vazhdueshme, e amshueshme, kurse vetėm qeniet e
veēanta krijohen dhe zhduken.
Nė veprėn e tij «Mbi shpirtin» A. theksoi se njeriu nuk mund ta njohė botėn e jashtme sikur tė mos
kishte shpirtin. Pastaj as ndijat nuk mund tė pėrceptojnė kurrgjė nė qoftė se nuk i kanė para vetes
objektet e jashtme. Nė psikologjinė e Aristotelit ose nė shkencėn mbi shpirtin dominon mendimi se
vetė shpirti ėshtė i palėvizshėm, mirėpo njėkohėsisht ai vė nė lėvizje trupin si formė dhe qėllim tė tij
tė brendshėm dhe substancial, ai ėshtė «entelehia e parė» e tij, parim i jetės dhe i organizimit.
Ekzistojnė tri lloje tė shpirtit: shpirti vegjetativ (qė konsiston nė aftėsinė e tė ushqyerit dhe tė shumimit),
pastaj shpirti animal (qė ka edhe aftėsinė e sensibilitetit ndijor dhe tė vetėlėvizjes nė hapėsirė)
dhe sė fundi shpirti njerėzor (qė ka aftėsinė e tė menduarit, arsyen, mendjen). Mendja pasive,
qė ėshtė e lidhur me aspektin material ėshtė tabelė e zbrazėt (tabula rasa), mbi tė cilėn ndijat
regjistrojnė thjeshtėsisht atė qė pranojnė. Kjo mendje ėshtė kaluese sikurse edhe individėt,
ndėrsa mendja aktive ėshtė e pavdekshme. Fryma aktive nė shpirtin njerėzor, fryma qė krijon format,
qė bėn ēdo gjė (dhe jo qė pranon nė mėnyrė pasive) dhe qė i vėren drejtpėrdrejt tė vėrtetat mė tė larta,
ėshtė me origjinė hyjnore.
Nė parimet etike tė tij, A. i kundėrvihet rigorizmit idealist tė Platonit dhe virtytin e pėrkufizon
si mes ndėrmjet dy ekstremeve (pėr shembull pavarėsia dhe dinjiteti i frymės ėshtė mes ndėrmjet
kryelartėsisė dhe vetėpėruljes). Pos virtyteve etike (qė kanė karakter tė vullnetshėm),
A. analizoi edhe tė ashtuquajturat virtyte dianoetike (virtytet intelektuale si ėshtė pėr shembull menēuria).
Pikėpamjes sė Sokratit dhe tė Platonit se ne vazhdimisht dėshirojmė medoemos tė mirėn,
A. kundėrvė pohimin se shtytėsit dhe instinktet njerėzore, pėr tė arritur tė mirėn,
duhet vazhdimisht tė drejtohen nga konkluzionet e arsyes dhe se vetvetiu nuk duhet tė
jenė medoemos tė mirė. Nė shqyrtimin e njohur mbi nocionin e miqėsisė, Aristoteli theksoi tri lloje
tė miqėsisė: miqėsinė e dobishme, tė kėndshme dhe tė virtytshme.
Dhe derisa e para manifestohet mė shpesh tė njerėzit e vjetėr, e dyta te tė rinjtė, e treta,
miqėsia e vėrtetė nė tė cilėn miku pėrqafohet pėr shkak tė vetė atij, ėshtė karakteristike pėr
moshėn e pjekur tė mashkullit. Realist dhe racionalist, A. nė etikė ėshtė edhe pėrfaqėsues i imanentizmit,
domethėnė i tezės se nga vetė njeriu varet se a do tė bėhet i lumtur ose jo, a do tė bėhet i virtytshėm apo shpirtlig.
Pikėpamjet politike dhe sociale tė Aristotelit themelohen nė tezėn se njeriu ėshtė pėr nga natyra qenie shoqėrore,
politike (zoon politikon). Pas analizės sė hollėsishme tė formacioneve politike (monarkisė, oligarkisė, demokracisė
e tjera), Aristoteli nxjerr pėrfundimin se rregullimi mė i mirė ėshtė republika demokratike e matur. Nė shqyrtimet
e veta politike dhe shoqėrore ai megjithatė e ruan nė dimensionin tė plotė institucionin e skllavėrisė,
duke konsideruar se skllevėrit janė tė domosdoshėm pėr jetėn e «njerėzve tė vėrtetė»,
domethėnė pėr pjesėtarėt e qytetarėve tė lirė. Ndėrkaq, pėr Aristotelin, pėrsosuria e shtetit nuk bazohet
nė aspektin teorik, por para sė gjithash, nė atė empirik. Me fjalė tė tjera, ai konsideron se dėshmi e vėrtetė
pėr atė nėse shteti ėshtė rregulluar mirė qėndron, para sė gjithash, nė faktin se «populli me vullnetin e
vet mbetet nė kėtė rregullim shtetėror», domethėnė se nuk ka shpėrthyer kurrfarė «kryengritjeje qė meriton
tė pėrmendet» as nuk ka pasur tirani dhe keqpėrdorim tė pushtetit.
Nė Poetikėn e njohur tė tij, Aristoteli pėrkundėr Platonit, ēmon lart krijimtarinė e vėrtetė artistike tė kohės
sė tij sidomos autorėt e mėdhenj tė tragjedive greke Eskilin, Sofokliun dhe Euripidin) dhe konsideron se
vlera e plotė e krijimtarisė artistike dramatike shprehet nė katarsėn e cila pastron dhe fisnikon shpirtin e
shikuesit. Arti qė tregon atė qė ka mundur tė ndodhė (pra, qė ka gjasė se ka ndodhur), ėshtė
«mė i rėndėsishėm pėr tė se historia qė tregon vetėm pėr atė qė njėmend ka ndodhur. Lidhur me kėtė,
A. tregon ligjėsitė e veēanta tė sferės estetike tė cilat janė tė pavarura nga njėmendė-sia historike,
kėshtu qė shumė interpretues (E. Grasi p.sh.) konsiderojnė se, pėrkundėr Platonit qė pohonte lidhjen
e ngushtė tė artit me realitetin politik, Aristoteli ėshtė themelues i estetikės si shkencė mbi njė veprimtari
njerėzore tė veēantė dhe autonome qė ka normat dhe ligjsitė imanente. Nga Aristoteli rrjedhin edhe normat
mbi tri unitetet klasike tė tragjedisė greke (uniteti i vendit, i kohės dhe i veprimit) mbi tė cilat mė vonė u bėnė
polemika tė ashpra ndėrmjet teoricienėve francezė dhe gjermanė (Lesingu pėr shembull konsideronte se
Aristoteli theksonte vetėm nevojėn pėr unitetin e veprimit, ndėrsa unitetet e kohės dhe tė vendit janė tė
kushtėzuara vetėm nga mundėsitė teknike tė skenės sė atėhershme greke). Klasik ėshtė edhe pėrkufizimi i
tij i tragjedisė mbi tė cilin u shkruan studime dhe monografi tė shumta; «Tragjedia ėshtė imitim i veprimit
serioz dhe tė kryer qė ka madhėsi tė caktuar, me tė folur qė ėshtė elegant dhe i veēantė pėr secilin lloj nė
pjesėt e veēanta, nė personat qė veprojnė dhe nuk rrėfejnė, ndėrsa duke shkaktuar dhimbsuri dhe frikė
kryen pastrimin e afekteve tė tilla». Shkallėn mė tė lartė tė mėshirės e nxitin ato ngjarje nė tė cilat miku i
ka bėrė keq mikut, ndėrsa mė mirė zhvillohet ai veprim tragjik kur vepra bėhet nga mungesa e diturisė,
domethė-nė nė qoftė se faji nė tragjedi ėshtė pikėrisht faj pa faj. Rruga e analizės sė veprave artistike e
Aristotelit dhe, para sė gjithash, e njė sėrė veprimeve dramatike tė kohės sė tij, niset nga kėto vepra kah
pėrfundimet e pėrgjithshme teorike. Andaj Poetika e Aristotelit edhe sot mbetet model pėr ata estetė dhe
sidomos pėr teoricienėt dramatikė qė kėrkojnė burimet e normave estetike nė vetė artin.
Me gjithė njoskonsekuencat dhe kundėrthėniet e veta, konstruksionet teologjike dhe idealiste,
vepra filozofike madhėshtore e Aristotelit ėshtė e pashoqe nė tėrė antikėn jo vetėm pėr nga zgjidhjet e
thella, aspekti sistematik dhe gjithanshmėria e paraqitjes sė disiplinave tė veēanta, por, para sė gjithash,
pėr nga shtruarja e njė serė ēėshtjeve fundamentale filozofike, tė cilat pikėrisht si ēėshtje janė edhe sot
aktuale dhe paraqesin vlerė tė pėrhershme tė trashėgimit mendor botėror.
Veprat: veprat e Aristotelit mund tė ndahen nė veprat egzoterike, (kushtuar publikut tė gjerė) dhe
ezoterike ose akroanetike (tė brendshme, pėrkatėsisht vepra pėr tė dėgjuar). Veprat e para egzoterike,
qė me siguri u shkruan nė formė dialogėsh, nuk janė ruajtur. Gjithashtu nuk janė ruajtur as tė gjitha veprat
ezoterike, ndėrsa tė ruajturat mund tė ndahen nė kėto grupe: i.Veprat logjike tė pėrmbledhura sė bashku
me titullin O r g a n o n (domethėnė vegėl), qė pėrmban kėto vepra: Mbi kategoritė, Mbi interpretimin,
Analitika e parė, Analitika e dytė, Topika dhe Mbi pėrgėnjeshtrimet sofistike. 2. Veprat nga fusha e
shkencave natyrore: Fizika, 8 libra; Mbi qiellin, 41ibra; Mbi ekzis-tencėn dhe mbi zhdukjen, 2 libra;
Mbi shpirtin si dhe di-sa vepra tė tjera qė nuk janė relevante ( M eteoro1ogjia , Shtazė-r i a e tjera)
ose veprat autenticiteti i tė cilave nuk ėshtė vėrtetuar. 3. Vepra metafizike ėshtė Metafizika
(ose filozofia e parė e cila sipas renditjes nė anuarin e Andronikut u quajt kėshtu),
14 libra 4. Veprat etike: E t i ka e NikomakutlO libra (u quajt sipas Nikomakut, tė birit tė Aristotelit);
Etika e Eudemit, 7 libra (u quajt sipas Eudemit nga Rodosi, nxėnės i Aristotelit); Etika e m a d h e ,
2 libra (ekstrakt nga dy veprat e para, por mė shumė nga vepra e dytė);
Mbi virtytet dhe m b i v e s e t (pėr tė cilėn nuk dihet a ėshtė autentike); 5. Prej veprave
politike mė e rėndėsishmja ėshtė P o 1 i t i k a (8 libra, e pakryer) dhe Kushtetutat shtetėrore
(Politike, 158 libra nė tė cilėt paraqiti kushtetutat e 158 shteteve 6. Veprat retorike: R e t o r i k a ,
3 libra (mirėpo pėr autencitetin e 3 librave dyshohet). Poetika (e cila me siguri ka 2 libra,
mirėpo nuk ėshtė ruajtur nė tėrėsi). Tė gjitha veprat e rėndėsishme filozofike tė Aristotelit
(pėrveē Fizikės) janė pėrkthyer edhe nė kroatishte.
__________________
Shume pak njerez jetojne, shumica egzistojne. ~ Oscar Wilde.
Diamanta nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 30-12-2011, 02:08   #13
Diamanta
Alluring
 
Avatari i Diamanta
 
Regjistruar mė: Oct 2009
Postet: 2,925
Pėlqime: 35
Pėlqyer 98 herė nė 89 postime
My Mood: Happy
Rep: 765
Diamanta will become famous soon enough
Points: 701,066
Pikėt nė bankė: 24,061,777
Total Points: 24,762,843
i gezofsh dhe ti festat - GhOsT Mire se ke ardhur dhe qofsh mire - Daniel00 Gezuar Krishtlindjet dhe Vitin e Ri - Albanian 
Gabim Thenie nga Aristoteli

Liria e tepruar, qė tė bėj ēdo kush atė qė do, nuk do tė jetė nė gjendje tė largojė tė kqijat e asnjė njeriu.


Shpresa, ėshtė ėndrra e atyre qė janė zgjuar.

Kush me ndėrgjegje hidhet nė rrezik pėr hir tė mirėsisė dhe nuk i frikėsohet atij, ėshtė i burrėruar dhe pikerisht kjo ėshtė burrėria.


Sekreti i humorit ėshtė befasia.

Ėshtė e lehtė tė kryhet njė veprim i mirė, por jo e lehtė tė fitohet njė zakon i pėrhershėm i kryerjes tė njė veprimi tė tillė.



Tė ushtrosh lirisht mendjen, ja liria e vėrtetė.



Tek gjithēka e natyrės ka diēka tė mrekullueshme.



Bėjmė luftė pėr tė jetuar nė paqe.



Si tė sillemi me miqtė? Ashtu siē do dėshironim qė ata tė silleshin me ne.


Njė qytet i madh nuk duhet tė ngatarrohet me njė qytet tė popullarizuar.



Njerėzit e menēurė mėsojnė edhe prej armiqėve tė tyre.

Ai qė ka vetėdije gjithmonė, punon me qėllim tė caktuar.


Shoku i vėrtetė ėshtė njė shpirt qė jeton ne dy trupa.




Tė pasurit janė vetiakė dhe tė pa ndershėm, prandaj janė tė dėmshėm pėr shoqėri.


Kushtojini rėndėsi tė veēantė edukimit tė rinisė. Njė neglizhim sado i vogėl nė kėtė drejtim, do tė na kushtojė mjaft shtrenjtė.


Njeriu i ditur nuk kėrkon lumturinė por mungesėn e dhimbjes.
Attached Thumbnails
aristotle.jpg   Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg  
__________________
Shume pak njerez jetojne, shumica egzistojne. ~ Oscar Wilde.
Diamanta nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 30-12-2011, 02:13   #14
Diamanta
Alluring
 
Avatari i Diamanta
 
Regjistruar mė: Oct 2009
Postet: 2,925
Pėlqime: 35
Pėlqyer 98 herė nė 89 postime
My Mood: Happy
Rep: 765
Diamanta will become famous soon enough
Points: 701,066
Pikėt nė bankė: 24,061,777
Total Points: 24,762,843
i gezofsh dhe ti festat - GhOsT Mire se ke ardhur dhe qofsh mire - Daniel00 Gezuar Krishtlindjet dhe Vitin e Ri - Albanian 
Gabim Platon,

Vie de Platon. Jeta e Tij (428-347)

Platoni rridhte nga nje familje aristokratike e Athines. Nga ana e nenes, ai ngjitej deri ne nje vella te Solonit ;
nga babai tek mbreti Kodrus. Ishte pra, i lidhur ngushte me Athinen, kete qytet qe kishte prodhuar ligjet e Solonit,
mundur Perset, shpetuar lirine, krijuar tragjedine dhe ndertuar Acropolin. Kjo origjine i jepte superioritetin,
moskokēarjen, pavaresine shpirterore qe fshihnin disiplinen e rrepte te nje jete krejtesisht prodhuese.
20 vjeē ai u lidh me Sokratin. S’dihet mire ēfare beri te mundur kete miqesi, mes nje te riu aristokrat dhe nje
qytetari modest, perveē qe ajo sgjati nga 408 deri ne 399, diten kur Sokrati u egzekutua. Ne vitet 389, 388 -
Platon kishte 40 vjeē- kur ai vizitoi « Greqine e Madhe » dmth Italine meridionale dhe Siēiline. Atje u njoh me
Pithagoricienet, tiranin e Sirakuzes, Denys l’Ancien.( plak) U njoh me Dionin, baxhanakun, nje te ri 20 vjeēar,
i cili ju bashkua me entuziazem filozofit dhe ideve te tij. Ne kthim ( rreth 388), Platon formoi Akademine.
Ai kishte 60 vjeē kur Aristoteli qe ishte 20 ju bashkua rrethit te nxenesve dhe miqve te tij, per te qendruar
deri ne vdekjen e filozofit, ne 347.
Denys vdiq ne 367. djali tij Denys le Jeune ( i ri) dhe Dioni e theriten Platonin ne Sirakuze. Tirani donte
te ndertonte nje shtet te ri, me pjesmarjen e filozofit. Ky qe nje rast unik qe Platoni te vinte ne jete idete e
tij politike. Por qe gjate vizites se pare ne 366-365, midis tyre pati mosmarveshje. Pas pese vitesh, (361-360)
Platonit i prishet prap mendja, megjithese edhe kete here pa rezultat. Ne ket kohe ai kishte 67 vjeē ; me vone
Dioni rekrutoi nje ushtri duke dashur te formoje vete « shtetin platonik » por ate e vrane ne 354. Platon ne
kete kohe kishte 74 vjeē. Miqesite e tij me te medha ishin me Sokratin, 40 vjeē me i madh ne moshe dhe me
vone me Dionin, 20 vjeē me te ri. Mbas vdekjes se ketij te fundit, ai jetoi akoma dhe shtate vite.
Platoni lindi ne momentin kur Perikliu vdiq ; femije dhe me vone i ri, asistoi ne shkretimin e Athines, ne nderrime
te partive e kushtetutave, ne ngjarjet e turbullta qe sollen katasrofen politike. Jeta e tij shtrihet ne prag te
ndyshimeve te medha, qe do te transformonin jeten e Qytetit ne ate te nje Shteti te Madh, jeten greke ne
ate hellene. Megjithe rrebeshin e ndryshimeve, ardhjen e shkaterimit, ai nuk e vuri re boten e re qe po lindte
ne renojat e se pares. Ne keto rrethana shtyre nga tradita e familjes, djali i ri do te hidhej me pasion ne jeten
politike, duke pranuar ne te njejten kohe qe situata ishte pa rrugedalje dhe e deshperuar.
Pas vdekjes se Sokratit, ai morri vendimin radikal te terhiqej nga politika, e te jetonte vetem per filozofine,
i gatshem prapseprap te bashkepunonte neqoftese do te kishin nevoje per te, ne te tjera rrethana.
Keto, vet ai i ben me dije ne nje leter drejtuar miqve te Dionit, pas vdekjes se ketij. Ne « letren e shtate »,
(324 e) e vetmja leter ne te cilen ai hapet dhe shpreh pershtypjet e tija ne lidhje me politiken, se si ajo ne te ri
do ta shpinte zhgenjim pas zhgenjimi. Menjehere pas katastrofes, ( 404) kishte pasur nje oligarki aristokratike,
e cila ishte aq e eger, armike e ēdo lirie, sa gjendja e meparshme perpara saj ishte lule. Platoni nuk u perzie.
Kur demokracia u vendos ne 403, i dha shprese per mundesi te reja, por ishte ajo qe do ta akuzonte dhe
egzekutonte Sokratin. « arrij ne bindjen, thote Platoni, qe te gjitha shtetet aktuale, te marra bashke dhe
veēmas jane te kequdhehequra….. sepse legjislacioni i tyre eshte pothuaj i pa efektshem, pa pergatitje
energjike te ndihmuara nga rrethana shanci. » ( lettre VII, 326 a, cf. Rép. V,473 d.) « s’me mbetet veē
ti falem filozofise se vertete, te proklamoj qe vetem nen driten e saj ne mund te dallojme ku eshte drejtesia
ne jeten publike e private, si dhe ne ate te individit. Pra hallet nuk do te perfundojne per njerezit derisa raca e
filozofeve te vertete dhe autentike te mos arrije ne pushtet, ose kur shefat e qyteteve, nen ndikimin e qiejve,
te mos vihen te filozofojne pernjimend. »
Kur rasti ju dha ( ne Siracuze), Platoni me guxim pati ndermarre aplikime politike, pa kompromis. Ai donte te
organizonte nje qytet ( polis) ne teresine etij, s’donte te angazhohej ne nje politike te pjesshme, te ēfaredoshme,
me vepru per te miren e njerezise kur i thone. O gjithēka, o asgje. E vetmja politike e drejte, i qe dukur ajo e
cila te mund te formonte moralin e ri, duke ngritur njeriun te ndihej me te vertete njeri. Gjithmone mendimi i
tij ka permbledhe edhe politiken. Vepra me e madhe, ne moshe te pjekur trajtonte Republiken ; me e gjera,
qe e mbarroi ne pleqeri, trajtoi Ligjet. Por megjithese i lidhur me pasion me kete teme, politika nuk ishte per
te qellimi final : kjo nuk pėrgohej veēse ne kerkimin per nje filozofi te vertete.

Ne do te mbledhim ne nje grup te vetem Platon, saint Augustin dhe Kant. Sepse keta krijues kane pasur
nje aksion te jashtezakonshem ne lemin e mendimit. Influenca e veprave te tyre eshte e pa matshme,
eshte e pa mundur te vleresojme fuqine e impaktit te platonicizmit, augustonicizmit dhe kantizmit sot dhe ne
te ardhmen. Duke i lexuar, eshte te eksperimentojme vete-ne efektin e mendimit krijues, eshte te provojme
vete-ne ēfare thoshte Kanti : nuk mund te mesohet filozofia, perveēse manieres me filosofu. Ata mundesojne
lindjen, tek ai qe i kupton te nje mendimi, vullneti, pushteti filozofik origjinal. Ne saje te tyre, behet e mundur
te arrihet liria e mendimit filozofik, jo vetem liria e ēfaqur nga nje inteligjence me thene e pavarur. Tek ta,
asgje nuk eshte e mbaruar, dhene vula, mendimi tyre ndjek rrugen i lire ne shpirterat tone, dhe ne te njejten
kohe ēdo gje eshte arritur ne mundesine qe ata ofrojne per te aktualizuar esencialen. Aksioni tyre shpirteror,
nga ana rezatimit historik nuk krahasohet veē me sistemet e Aristotelit, te saint Thomas d’Aquin, te Hegelit,
por ai ka nje shkelqim te nje lloji krejt tjeter. Aksioni i filozofive sistematike eshte ai i nje shkolle, i nje doctrine,
i nje matiere studimi. Krijuesit , ata, i japin jete mendimit personnel te ēdonjerit « trashegimtar » te tyre.
Kjo e veēante dalluese, e ketyre tre autoreve, e afte te zgjoje forca prodhuese, eshte e pavarur nga limitet e
mendimit te tyre, shume lehte kjo shquar nga pasardhesit e tyre. Pa dyshim aresyeja e ketyre limiteve,
sugjeron gjithashtu reflektime. Por kjo nuk eshte kryesorja, po ashtu dhe per te gjithe filozofet e medhenj.
Ketu eshte ndryshe ; ka diēka te pashtershme ne vete menyren e mendimit te tyre. Ata hapin perpara nesh
bote qe ngjajne pa limite, te cilat jane po aq te gjera, sa realiteti e shpirti njerezor.
Kjo menyre mendimi e tyre, na fton, te shkojme akoma me larg, me perpara, por jo per ta tejkaluar ate, as
per ta zgjatur, por per te prekur vete sensin ; eshte e vetmja menyre, fare thjesht per ti KUPTUAR. Sa me
mire i kuptojme, aq me mire realizojme se ēfare ngelet akoma per te bere. Te krahasuar me ta, filozofet e
tjere duket sikur na lene ta shtrydhim deri ne fund mendimin filozofik te tyre.
Ngaqe nuk kemi mbaruar akoma per ti eksploruar, interpretime krejt te reja nuk rreshtin pa na u ēfaqur perpara.
Ato jane te panumerta. Prandaj kemi pershtypjen se ndodhemi perpara nje madhesie intakte, e njejta,
ku ata perballohen me limite qe te tjeret mund ti arrijne, megjithate ne nje menyre pa i zhvleresuar por duke
i kompletuar.
Ata vete, nuk jane kurre ne fund te vrapit e kur me moshe, ata heshtin, kemi pershtypjen qe mund te rifillojne
perseri.
Platon eshte maja e mendimit grek, ne maturine e plote te tij dhe ne rrezatimin e plote te tij. Sant Augustin
eshte figura qe perfaqeson me mire mendimin kristian qe nga origjina, influenca e tij ne Oksident eshte ushtruar
kudo. Kant eshte baza e te gjithe mendimit modern.
Realiteti qe kishte per ta Universi, kualiteti i ndryshem ne nisje, hapesira shpirterore ku shtrihej jeta e tyre,
ndryshojne po aq sa epokat greke, kristiane ose moderne. Mund te themi pak a shume kete, duke thjeshtesuar :
mendimi filozofik i Platonit shenjon qenien eternele ; mendimi tij merr vrullin ne nje refleksion qe ushqehet nga
nje mendim imediat, pra i kaptivushem ; mendimi i saint Augustin shenjon Zotin, mendimi tij gjen rrugen ne
reflektimin personal te nje eksperience te brendeshme ; ai i Kantit shenjon ēfare eshte me vlere absolute,
ēfare i perket nen driten e kapaciteteve te shpirtit njerezor.
Hapesira Platonike eshte plot me figura eternele ; eshte objektiviteti i qenies se ideve, qenies se botes,
qenies se shpirtit. Hapesira e saint Augustin , eshte bota e pashterur e mbrendeshme ku Zoti flet. Hapesira e
Kantit, eshte orientimi ne bote dhe ne vetvete, per te zbuluar ēfare rruge i hapet njeriut dhe per te ditur ēdo te
thote : me qene nje njeri qe ka mbi krye nje qiell pa fund, dhe ne mbrendesi te tij vullnetin e mire.
Platon zgjon habine tone para njeriut. Saint Augustin perpara botes sone te brendeshme. Kant perpara sensit te
kondicionit njerezor. Platon jep jete formave per ate qe egsiston, saint Augustin dimensioneve shpirterore,
Kant i nenshtron kritikes tij, bashkesine e pushteteve te qenies se ndergjegjshme.
Besimi i Platonit, eshte Heroi i progresit filozofik ; saint Augustin beson ne Krisht si rruga qe te ēon tek Zoti ;
Kant mbi besimin racionel ne fatin eternel te njeriut.
Platon arrin te pohoje mundesine e nje sistemi ontollogjik gjithmone e me shume dogmatik ; saint Augustin
perfundon ne nje dogmatike kishetare ; Kant shtrin nje sistem dogmatik te aresyes. Por megjithe keto ēfaqje
dogmatike, nje pjese te mire e kerkimit tyre filozofik ka te njejtin qellim : arritja e mjeshterise ne te menduar
nepermjet nje zberthimi te parreshtur e te thelle ; lenia ne suspens e dyshimit qe shtyhet pambarim ne besim ;
mbrojtja e lirise se botes se mbrendeshme nepermjet nje burimi origjinal te pashterur ; deshira per nje
autonomi te aresyes, qe asurohet nga vete ajo.
Platon jeton ne nje bote shpirterore te disiplinuar, te metrizuar nga nje forme e kompletuar, te brujtur me nje
noblese te larte. Saint Augustin jeton ne nje bote ne levizje, i livruar impulsioneve te nje shpirti te shfrenuar,
e per me teper qe kerkon per kete nje autoritet te dhunshem. Teper larg nga fisnikeria e Platonit te cilin e
kalon nga pasioni i nje deshire te uritur per Zot. Platoni ka thellesine ne nje gjuhe te thjeshte ku ēdo fraze
eshte e perpunuar pa mundim te dukshem. Sant Augustin zgjidh te veten nepermjet nje retorike dijetaresh,
qe sperdridhet nga nje mendim i mbushur me fraza te ēuditshme, e vertete, por shpesh me nje shkrim elegant e
neglizhent. Kant eshte me i veēante nga te dy. Ne te ri, ai qe nje shkrimtar elegant. Kur shkroi veprat e tija te
medha filozofike, ai perdori nje gjuhe te rende te veshtire per tu marre vesh dhe qe nje lexues i sotem duhet te
filloj te ambientohet me te ne fillim, per te kuptuar. Ai nuk e perpunon gjuhen dhe stilin, megjithate ai nuk te lodh,
sepse tek ai forca e mendimit, kthjelltesia e shpirtit impozojne ne ēdo moment qartesi.
Njohja e te treve, studimi dhe krahasimi i tyre , per situaten shpirterore moderne, do te thote te dispozosh mundesi
te pashterura filozofike dhe te nje pasurie te pamatur. Ajo ēfare kane te perbashket keta burra, aq te ndryshem
nga origjinat, na zbulon diēka esenciale. Ēfaredo mendim i sotem, mund te ushqehet ne ta, pa qene i detyruar ti
nenshtrohet njerit apo tjetrit.
SEPSE , NUK DO TE DINIM TE FILOZOFONIM NEQOFTE SE JEMI TE VARRUR, QOFTE DHE NGA NJE MJESHTER.

Per lartesine e mendjes dhe diturise, per veprat e tij filozofike te thella, Platoni,
me i permenduri nga nxanesit e Sokratit, u quajt nga bota i “Hyjnushem”.

Ky rridhte prej nje shtepie aristokratesh te Athines,
lindi ne 429 qe ne rini vizitoi Egjyptin,Siqiline,
Greqine e madhe dhe atje studjoi shkollat e sistemit fillozofik te tyre.
Me t’u kthyer ne Athine themeloi Akademine (kopshtit akademik) ku methudhat qene Sokratike,
por me vone i’u shtuan dhe mesime te rregullueshme shkencore e fillozofike.
Veprat e tija “Politia” dhe “Nomi” (Shteti dhe ligjet) jane veprat me te rendesishme pedagogjike.
Ne kete Platoni mer me mend Shtetin ideal, te ndricuar nga drita e se drejtes.Per Platonin njeriu
ka vlere vetem per Shtetin dhe aqe sa eshte pjesetar i ketij. Interesi i Shtetit shkon perpara ēdo
privati dhe edukata, duhet te jete pune e Shtetit.
Kejo eshte gjeja me kryesore dhe me e rendesishme.
Nga kejo Platoni quhet themelues i“Pedagogjise shoqerore”.
Ideja e te mires eshte detyra e qellimi i edukates, dhe do sigurohet ne Shtet,
qe eshte trupezimi i idese se te mires. Fuqite shpirterore tek individi jane :ndijimet,
njoftunija,arsyeja dhe i ndante qytetaret ne tri klasa : Bujq, Athlete dhe Magjistrat,
por me ēmim te meritimit personal. Shteti i lumturuar eshte ay qe ka me te madhin ungji ne ēdo gje.
Per kete duhet te mos kete pase asgje; as bija, as gra, as kurore, as toke perveē trupit me dhimbje e
gezime te perbashketa me nje qellim per te gjithe, te jetohet vellazerisht, pa zenie, pa vrasje e grindje.
Ky eshte ideali i jetes se lumtur dhe i paqes e plote.
Ky eshte kuptimi me guximtar dhe fantastik i Shtetit qe dolli prej mendjes se njeriut,
por nuk u vu kursesi ne veprim. Njesia e Platonit e bashkuar me ndryshimin (variete)
perbejne dy elemente te qenesishme prej nga rrjedh ēdo persosmeri ose bukuri,
si ne boten fizike ashtu dhe ne ate mendore.
Per edukaten e klaseve te Platonit i prekonizonte klases se fundit (bujqeve,mjeshtrave),
mjaftonte nje mjeshteri.
Klases se dyte,(athlete); i duhej edukate letrare dhe estetike( kendim, shkrim, muzike, gjymnastike)
Klasa e magjistrave, veē ketyre mesonte filozofidhe shkenca,(matematike,astronomi etj).
Mbas kesaj magjistratet duhej te benin 3-4 vjet dialektike. Kejo fillozofi eshte kurorezimi i
edukates pse ndihmon zbulimin e te vertetes e perjeteshme e te qenurit te gjerave.
Por ne “ligje”, vepren e pleqerise,
Platoni heq dore nga Shteti i mendueshem ne “Politia” dhe kthehet me ate qe ne kete bot



perktheu Janko LL.PALI,
__________________
Shume pak njerez jetojne, shumica egzistojne. ~ Oscar Wilde.
Diamanta nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 30-12-2011, 02:19   #15
Diamanta
Alluring
 
Avatari i Diamanta
 
Regjistruar mė: Oct 2009
Postet: 2,925
Pėlqime: 35
Pėlqyer 98 herė nė 89 postime
My Mood: Happy
Rep: 765
Diamanta will become famous soon enough
Points: 701,066
Pikėt nė bankė: 24,061,777
Total Points: 24,762,843
i gezofsh dhe ti festat - GhOsT Mire se ke ardhur dhe qofsh mire - Daniel00 Gezuar Krishtlindjet dhe Vitin e Ri - Albanian 
Gabim Thenie nga Platoni!

Nėse nuk ka Njė (Zot), atėherė s’ka asgjė.


Besimi i vertetė ėshė fuqija e shoqėrisė edhe e Atėdheut.



Vetėm tė vdekurit e kanė parė fundin e luftės.

Ngadhėnjimi i parė dhe i madh ėshtė ngadhėnjimi i vetvetes. Tė jesh i mposhtur nga ana e vetvetes ėshtė gjėja mė e turpshme dhe mė e mjerueshme.


Nėse nuk tė ka prekur dashuria, je duke ecur nėpėr terr.





Tė kuptosh ē'ėshtė e drejtė, tė ndjesh ē'ėshtė e bukur, tė dėshirosh ē'ėshtė e mirė - ja qėllimi i jetės sė arsyeshme.


Djemtė nuk duhet tė pijnė verė deri nė moshėn 18 vjeē, pasi ėshtė gabim t'i shtosh zjarrit, zjarr.

Tė gjithė do bien, ata qė qėndrojnė mė lartė do bien mė keq.



Njeriu ėshtė njė dykėmbėsh pa pupla.
Attached Thumbnails
Plato-raphael.jpg  
__________________
Shume pak njerez jetojne, shumica egzistojne. ~ Oscar Wilde.
Diamanta nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Posto temė tė re Pėrgjigje

Bookmarks

Paneli i temės
Paraqitja

Rregullat e postimit
S`keni tė drejtė tė postoni tema tė reja.
S`keni tė drejtė ti pėrgjigjeni postimeve
S`keni tė drejtė tė ngjisni skedarė
S`keni tė drejtė tė redaktoni postimin tuaj

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON

Zgjidh forumin


Tė gjithė oraret janė GMT. Ora tani ėshtė 10:12.


Powered by vBulletin® Version 3.8.4
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Copyright ©2006 - 2011 Forumi Shqiptar