Forumi Shqiptar  

Get paid to share your links!
Click to log in with Facebook

Kthehu pas   Forumi Shqiptar > Shkencat shoqėrore dhe tė natyrės > Feja dhe besimet fetare > Besimtarėt muslimanė

Regjistrohuni Falas Temat e Forumi Shqiptar Modifikoni Panelin e Anetarit Shikoni koleksionin tone te videove Provoni inteligjencen tuaj Mbi 400 lojra te ndryshme Programe te ndryshme per shkarkim Postimet e reja ne Forumin Shqiptar Kontaktoni Administratorin e Faqes Lidhuni me llogarine tuaj ne Facebook

Posto temė tė re Pėrgjigje
 
Shpėrndaje nė facebook Paneli i temės Paraqitja
Vjetėr 24-09-2009, 14:50   #1
Aida
Senior Member
 
Avatari i Aida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 186
Pėlqime: 9
Pėlqyer 6 herė nė 6 postime
Rep: 650
Aida is on a distinguished road
Points: 97,241
Pikėt nė bankė: 26,987
Total Points: 124,228
Gabim Kush i ndertoj Piramidat?

Deri mė sot ėshtė menduar se kėto struktura gjigante janė produkt dhe rezultat te dijetarėve te lashtė egjiptian, dhe i njė fuqie punėtore me rreth 2 milion skllevėr apo e njė mendimi tjetėr qė janė ndėrtuar nga jashtė-tokėsorėt, UFO-t.

Lexues i dashur!

Gazeta e sė premtes, nga njė libėr i fundit qė flet mbi kėtė enigmė ka marrė pėrsipėr tė pėrkthejė pjesė tė tij qė hedhin dritė mbi njė version tė pėrkrahur nga shumė arkeologė nė SH.B.A, Angli dhe Gjermani. Pyetja qė shtrohet ėshtė a ka mundėsi qė njė njeri i logjikshėm tė pranojė se Faraonėt ishin ata qė ndėrtuan piramidat?

Disa thonė se ata ishin tė jashtėzakonshėm.

Kėmbėngulja jonė se Faraonėt me mundėsitė e tyre modeste kanė ndėrtuar kėto piramida tė mrekullueshme i ekspozon piramidat e Egjiptit ndaj vjedhjes sė autorėsisė sė gjithkujt qė e pretendon diēka tė tillė dhe kėshtu ka ndodhur nė tė vėrtetė.

Disa mendime shkencore serioze:

Shumė arkeologė nė SH.B.A, Angli dhe Gjermani tė cilėt kėrkojnė pėr tė vėrtetėn dhe larg qėndrimeve fetare, politike dhe interesave materiale, janė tė mendimit se ekziston njė civilizim qė ka depėrtuar nė tė shkuarėn e lashtė dhe tė largėt, i cili ka qenė i zhvilluar pėr shkaqe tė panjohura. Hamendja shkon drejt kontinentit tė zhdukur, Atlantis, i cili gjatė pėrmbytjes, shumė njerėz qė arritėn tė shpėtonin u larguan drejt Egjiptit dhe ishin pikėrisht ata qė kanė ndėrtuar piramidat marramendėse.

Pas zhdukjes sė tyre pėrgjatė kohėrave tė gjata, ishin faraonėt ata qė trashėguan ndėrtesat dhe gdhendėn nė to ē’ka dėshironin.

Shumė shkencėtarė tė gjeologjisė kanė konfirmuar se analizat e bėra mbi shtresat e Sfeniksit tregojnė se ujrat e shumta kanė shkrirė shumėēka nga trupi i tij, kjo tregon se trupi i tij i ka kaluar periudhat e shirave, tė cilan mbaruan afėrsisht 11000 vjet pėrpara. Kjo tregon se koha e tij (Sfeniksit) nuk ka asnjė lidhje me periudhėn e Faraonėve.

Paqartėsi tė mėdha rreth pamjes sė monumenteve antike egjiptiane:

Shumė nga kėta shkencėtarė asnjanės kanė kėrkuar qė tė kryejnė shpime nė disa vende antike, sidomos poshtė dorės sė djathtė tė Sfinksit, por gjithmonė kėrkesat e tyre janė pėrballur me refuzimin e Kėshillit tė Monumenteve Antike egjiptiane.

Kjo tregon se shumė sekrete tė pazbuluara lidhen me kėto monumente.



Lidhja fetare:



Versioni qė konfirmojnė shkencėtarėt asnjanės perėndimore se ka ekzistuar njė civilizim tepėr i pėrparuar qė i ka paraprirė Faraonėve shumė shekuj mė parė, dhe qė ka mbėrritur nė Egjipt pas pėrmbytjes sė madhe. Sipas tyre, ata janė ndėrtuesit e vėrtetė tė piramidave tė Egjiptit pėr njė shkak ende tė paqartė, qė mė pas I trashėguan Faraonėt pas shumė shekujsh pėr tė banuar nė banesat e tyre dhe pėr t’ia dedikuar ato vetvetes –ashtu siē ia dedikuan vetvetes tė qenurit zot pėrngjason plotėsisht me historinė e popullit tė Adit, e cila pėrcillet nė Kuranin Famėlartė.


Ata janė pasuesit e Nuhut pas ngjarjes sė tufanit: “Pėrkujtoni kur Ai ju bėri mėkėmbės pas popullit tė Nuhut dhe ua shtoi fuqinė fizike.” (A’raf; 69). Aty pėrmendet se ata pėrfaqėsonin civilizimin mė tė fortė nė historinė njerėzore pa pėrjashtim: “Sa i pėrket Adit, ata pa pasur kurrfarė tė drejte, u treguan mendjemėdhenj ndaj banorėve nė tokė dhe thanė: “Kush ka fuqi mė tė madhe se ne?” A nuk e ditėn ata se Allahu, i Cili i krijoi, ka fuqi mė tė madhe se ata?! Por ata i mohuan argumentet tona.” (Fus-silet 15). Gjithashtu, ata dalloheshin pėr trupin e tyre tė madh, sa qė njėri prej tyre ishte sa njė palmė {hurmė arabe} nė krahasim me trupin tonė sot, Zoti I pėrshkruan trupat e tyre pas dėnimit nė kėtė formė: “…si tė ishin trupa hurmash tė shkulura” (Kamer 20) apo “…si tė ishin trupa hurmash tė zgavėruara” (Hakka 7). Kur Allahu e zhduku popullin e Adit, i ruajti banesat e tyre: “…ashtu qė nuk shihej tjetėr pėrveē banesave tė tyre” (Ahkaf 25) nė mėnyrė qė tė ishin mėsim pėr tė tjerėt pas tyre. Gjithashtu, Allahu a.xh. i la banesat e tyre tė dukshme dhe tė shikueshme nga sytė: “…e venbanimet e tyre janė tė qarta pėr ju” (Ankebut 38) pėr tė qenė njė mėsim pėr ata qė do tė vinin pas tyre, se Allahu i zhduku ata njerėz qė ishin mė tė fuqishėm dhe i pėrkisnin njė civilizimi mė tė zhvilluar se ata: “A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shikojnė sesi pėrfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė fortė pėr nga forca e ndikimi nė tokė, por ajo qė fituan nuk i ndihmoi pėr asgjė” (Gafir 82.)



Allahu a.xh. i zhduku vetėm nėpėrmjet erės: “Ndėrsa Adi ėshtė shkatėrruar me njė erė tė fortė, tė pakufishme” (Hakka 6), nė mėnyrė qė tė gjithė ta kishin tė qartė se askush nuk mund tė thyejė Allahun: “…e ju nuk mund ta pengoni Atė.” (El En’am 134.)



Pavarėsisht kėsaj, Faraonėt banuan nė shtėpitė e tyre pa marrė asnjė mėsim: “Dhe ju u vendosėt nė vendbanimet e atyre qė e dėmtuan vetveten (e Ne i shkatėrruam) dhe e kishit tė qartė sesi vepruam Ne me ta dhe ju sollėm shembuj edhe juve.” (Ibrahim 45).



Pa patur dijeni nga ana e tyre versioni qė mbrojnė kėta shkencėtarė perėndimorė pėrputhet me historinė e popullit tė Adit tek ne nė Kuranin Famėlartė. E vetmja gjė e cila u mungon atyre ėshtė njohja e shkakut tė paqartė tė forcės sė atij civilizimi tė madh, i cili konsiderohet si civilizimi mė i dhunshėm ndėr civilizimet e tjera pėr shkak tė trupave tė mėdhenj tė kėtij populli.



Nuk ka ekzistuar asnjė pėrparim teknologjik qė tė mund tė ndėrtonte kėto banesa prej guri dhe as nuk ekziston asnjė gjurmė e ndonjė mjeti, metali apo lėnde tė ēuditshme. Ishte pikėrisht forca e trupave tė tyre ajo qė u dha atyre mundėsinė qė tė skalitnin, tė transportonin, tė ngrinin dhe tė vendosnin kėta gurė tė stėrmėdhenj. Provat pėr kėtė janė tė shumta:


Shikoni me kujdes madhėsinė e pėrbėrėsve tė ndėrtesave prej guri tė stėrmadh. Ēdo ndėrtesė duhet tė ndėrtohet nėpėrmjet disa pėrbėrėsve me tė cilėt mund tė merresh dhe t’i pėrdorėsh me lehtėsi.



Muret e gatshme nuk janė pėrdorur vetėm nė ndėrtimin modern ku nėse vinēi prishet, ndėrtimi ndalon. Ndėrtuesit e piramidave nuk kanė qenė aq budallenj sa tė prisnin gurė nė ato pėrmasa qė t’i pengonin ata nga ndėrtimi dhe t’i lodhnin. Kjo do tė thotė se pėrbėrėsit e mėdhenj pėrshtatėn shumė mirė me trupat e tyre. Kėta gurė tė stėrmėdhenj pėr ne nuk ishin veēse blloqe balte nė krahasim me trupat e popullit tė Adit. Shikojini me kujdes dritaret gjigante nė tempullin e Saidit dhe kujtoni madhėsinė e idhujve gjigantė nė forma njerėzish, dashi apo zogu. Civilizimet tona sot ndėrtojnė idhuj gjigandė pėr t’i madhėruar ata, por pėrbėrėsit e ndėrtimit mbeten tė vogla nė krahasim me madhėsinė tonė. Ndėrkaq madhėsia e stėrmadhe e idhujve egjiptianė nuk ishin pėr t’u adhuruar, por korrespondojnė me madhėsinė e trupave tė tyre.

Argument pėr kėtė ėshtė madhėsia e gurėve qė janė pėrdorur pėr t’i ndėrtuar kėto statuja. Kėtu po bėjmė njė pyetje tė thjeshtė:

Ku janė ndėrtesat e popullit tė Adit, tė cilat Allahu a.xh. na i la pėr tė marrė mėsim? A ėshtė e logjikshme qė ato tė varrosen nė rėrė apo tė prishen dhe tė shfaqen ndėrtesa tė tjera mė tė thjeshta nė tė gjitha anėt e botės? Kurani tregon pėr mbetjen e tyre nė mėnyrė tė qartė: : “…e vendbanimet e tyre janė tė qarta pėr ju”

(Ankebur 38) dhe “…ashtu qė nuk shihej tjetėr pėrveē banesave tė tyre” (Ahkaf 25).



Nga kėrkimet e thella, tė paanshme na bėhet e qartė se piramidat dhe tempujt egjiptianė janė me tė vėrtetė ndėrtesat e popullit tė Adit.

Po kėshtu edhe statujat gjigante, obeliskėt dhe personalitetet.



1-Disa prova fetare:



Allahu a.xh. thotė: “A nuk e di ti se ē’bėri Zoti yt me Adin? Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta? Qė si ato nuk janė krijuar askund nė tokė!” (Fexhr 6-8) Kjo do tė thotė: se Adėt, janė ndėrtuesit e piramidave dhe zotėruesit e shtyllave (obelisqeve),ndėrtime kėto, qė nuk janė ndėrtuar askund nė botė nga popuj tė tjerė.

Allahu a.xh. thotė: “A nė ēdo bregore ngrini ndonjė shtėpi (ndėrtesė) sa pėr lojė? Dhe a i ndėrtoni pallatet e fortifikura qė tė jeni nė to pėrgjithmonė?” (Shuara 128, 129). Kjo do tė thotė: A po ndėrtoni mbi ēdo lartėsi nė tokė disa ndėrtesa si male pa asnjė dobi? (Tė treja kėto veēori janė evidente tek piramidat) A po banoni nė disa ndėrtesa tė forta sikur do tė jetoni pėrgjithmonė? (Banesat e Said-it, tė cilat Faraonėt i kthyen mė pas nė faltore).



2- Disa prova inxhinierike:




Madhėsia e gurėve tė pėrdorur nė ndėrtimin e kėtyre ndėrtesave fillon nga 1m kub deri nė disa metra kub nė disa raste dhe pesha e tij mund tė mbėrrij deri nė 1000 ton. Largėsia mes vendit ku janė prerė gurėt deri nė vendin qė janė vendosur mbėrrin deri 650 km. Lartėsia e ndėrtesės nė disa raste mbėrrin deri nė 160 metra.

Tė gjitha kėto janė bėrė pa asnjė mjet. Pėrsa i pėrket pretendimeve tė disa shkencėtarėve tė antikės egjiptiane se janė pėrdorur litarė, apo punėtorė dore nga Faraonėt, kanė bėrė botėn tė qeshė. Ndėrkohė gjatėsia e popullit tė Adit mbėrrinte deri nė 15 metra, siē na pėrcillet nė disa transmetime islame dhe kjo gjatėsi pėrputhet plotėsisht me madhėsinė e gurėve, tė cilėt nuk ishin veēse disa blloqe balte pėr ta.



3- Disa prova artistike:


Para nesh paraqiten dy lloje artesh tė ndėrtimit, tė cilėt dallojnė nga njėri tjetri nė mėnyrė tė plotė; ndėrtime prej guri gjigant dhe marramendės nga tė gjitha dimensionet dhe ndėrtime tė shėmtuara, tė vogla dhe tė thjeshta tė ndėrtuara me blloqe balte. Tė gjitha kėto ndėrtime i referohen kohėrave tė ndryshme nga njėra tjetra. Ndėrtimet gjigante me gurė janė ndėrtesat e popullit tė Adit, tė cilat i kanė trashėguar pas tyre Faraonėt, ndėrsa ato prej balte janė ndėrtesat e Faraonėve. Kur njė mur prej guri prishej, Faraonėt bėnin restaurimin e tij me blloqe balte. Atėherė pėrse nuk e meremetonin me tė njėjtat materiale ndėrtimi siē ishin gurėt e stėrmėdhenj?

Thjesht, ata nuk kishin mundėsi pėr t’i lėvizur ata. Pėrkundrazi, gjejmė se Faraonėt kanė kryer me dhjetėra shtesa brenda banesave, tė cilat i kanė pėrdorur si faltore. Kėtė e kanė bėrė duke pėrdorur blloqe tė vogla balte, tė cilat ia kanė prishur pamjen arkitekturore ndėrtesave gjigante prej guri. Pyetja ėshtė: pėrse ata u shtoni mureve blloqe prej balte brenda ndėrtesave prej guri gjigand? Arsyeja ėshtė se ata nuk arrinin t’i lėviznin dot ata gurė.



4- Prova arkitektonike:



Kur shohim tė ashtuquajturat faltore tė Faraonėve do tė gjejmė se dritaret e tyre janė shumė tė larta. Po tė mendohemi pak, mund tė themi se ato pėrputheshin me gjatėsinė e popullit tė Adit dhe jo me atė tė Faraonėve. Po kėshtu mund krahasosh madhėsinė e statujave nė formė dashi, zogu etj..



5- Disa prova arkeologjike



a- Ku janė pallatet e mbretėrve faraonė? Pėrse askush nuk flet pėr to? Ose pėrse

kanė frikė prej tyre? Shkaku ėshtė se ato janė ndėrtuar me baltė. A ėshtė e logjikshme qė* kėta jobesimtarė, tė cilėt kanė pretenduar se janė zota tė ndėrtonin varre pėrrallore siē ishin piramidat –siē pretendojnė- dhe tė banonin njėkohėsisht nė disa shtėpi tė shpifura prej balte?

b- Pėrse janė ndėrtuar pesė kalatė e Faraonėve nė Sina me baltė?

A nuk do tė kishe qenė mė pėrshtatshme qė kalatė tė ngriheshin prej guri?

c- A nuk ėshtė qė tė gjitha civilizimet fillojnė ndėrtimet e tyre me ndėrtesa tė thjeshta dhe pastaj zhvillohen, pėrveē piramidave, tė cilat filluan si ndėrtesa gjigante dhe marramendėse dhe pastaj denigruan nė piramida tė dėshtuara prej balte?.

d- Pėrse gjenden varre nė formė piramide nė Xhize dhe disa tė tjera si shpella nė luginėn perėndimore nė Aksar? Kjo thjesht tregon se piramidat nuk janė varre nga tė

gjitha dimensionet.



6- Disa prova gjuhėsore:



Fjala Irem qė ėshtė pėrmendur nė Kuran dhe pėr tė cilėn komentuesit janė mbajtur qėndrime tė ndryshme nė komentimin e saj, mund tė thuhet se ajo vjen nga fjala Hirem, qė nė arabisht do tė thotė diēka me pėrmasa gjigante dhe gjithashtu pėrdoret pėr njeriun e kaluar nė moshė. Nė tė vėrtetė ajo vjen nga fjala Hirem, e cila ėshtė lehtėsuar nga pėrdorimi dialektik i saj nė gjuhėn e popullit. Kėshtu, kuptimi i fjalės sė Allahut a.xh.: “Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta?” ėshtė:

Me banorėt e ndėrtesave gjigante me maja tė larta.



7- Disa prova antike:




a- Mungesa e gdhendjeve nga Faraonėt e mėnyrės sė ndėrtimit tė piramidave, kur dihet fare mirė se ata gdhendnin gjithēka kishte tė bėnte me jetėn e tyre tregon qartė se ata nuk ishin ndėrtuesit e piramidave.

b- Ajo qė ėshtė mė marramendėse ėshtė pranimi i vetė Faraonėve se ata nuk ishin ndėrtuesit e piramidave, por ishte njė popull tjetėr, tė cilėt posedonin njė forcė tė veēantė. Argument pėr tė kėtė ėshtė njė tekst i Brishtės tė gdhendur mbi statujėn e

zotit majmun, qė pėrmbajnė mbishkrime ku thuhet: “Forca e krahut e njėrit prej ndėrtuesve tė piramidave ėshtė sa e njėmijė burrave.”

c- Faraonėt ishin tė shquar pėr vjedhjet ndaj njėri-tjetrit, ku secili mbret fshinte shenjat e tjetrit pėr tė treguar qė ai ishte sunduesi dhe ndėrtuesi apo pronari i piramidave.

d- Pretendimi i tė qenurit prej tyre deri edhe zot tregon qartė se ata gėnjenin pėr gjithēka.

f- Mospėrmendja e profetit Jusuf dhe Musa a.s.tregon mungesėn e amanetit nė bėrjen e gdhendjeve.

e- Nga 31 familje faraoniste, vetėm tre prej tyre i kanė ndėrtuar piramidat? Ēfarė tregon kjo?



Marrė nga libri “Tė korigjojmė historinė”

Autori: Muhamed Semir Ata

Pėrktheu Genc Plumbi
Aida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 24-09-2009, 14:51   #2
Aida
Senior Member
 
Avatari i Aida
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Postet: 186
Pėlqime: 9
Pėlqyer 6 herė nė 6 postime
Rep: 650
Aida is on a distinguished road
Points: 97,241
Pikėt nė bankė: 26,987
Total Points: 124,228
Gabim




Aida nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Posto temė tė re Pėrgjigje

Bookmarks

Paneli i temės
Paraqitja

Rregullat e postimit
S`keni tė drejtė tė postoni tema tė reja.
S`keni tė drejtė ti pėrgjigjeni postimeve
S`keni tė drejtė tė ngjisni skedarė
S`keni tė drejtė tė redaktoni postimin tuaj

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON

Zgjidh forumin


Tė gjithė oraret janė GMT. Ora tani ėshtė 10:31.


Powered by vBulletin® Version 3.8.4
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Copyright ©2006 - 2011 Forumi Shqiptar