Forumi Shqiptar  

Get paid to share your links!
Click to log in with Facebook

Kthehu pas   Forumi Shqiptar > Politika dhe Media > Kronika nga vendi dhe Ēėshtja kombėtare

Regjistrohuni Falas Temat e Forumi Shqiptar Modifikoni Panelin e Anetarit Shikoni koleksionin tone te videove Provoni inteligjencen tuaj Mbi 400 lojra te ndryshme Programe te ndryshme per shkarkim Postimet e reja ne Forumin Shqiptar Kontaktoni Administratorin e Faqes Lidhuni me llogarine tuaj ne Facebook

Posto temė tė re Pėrgjigje
 
Shpėrndaje nė facebook Paneli i temės Paraqitja
Vjetėr 12-11-2009, 12:30   #1
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 663
Complete will become famous soon enough
Points: 343,455
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,012,072
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim Dhuna ne Shkolla

Dhuna nė Shkolla


Raport me Rekomandime nga:
Hulumtimi i Opinionit tė Nxėnėsve Prezantimi i Qasjes Institucionale


Raport Pėrmbledhės i mendimeve dhe rekomandimeve tė Nxėnėsve tė Shkollave tė Mesme lidhur me Dhunėn nė Shkolla

Summary report of opinions and recommendations of High School students regarding violence in schools

Izveštaj mislenja i rekomande Učenika Srednjih Škola u vezi Nasilja u Školi


Korrik, 2008
Prishtinė


Hyrje

Raporti pėrmbledhės me mendime dhe rekomandime tė shprehura nga nxėnėsit e shkollave tė mesme ėshtė produkt i nxjerrur nga iniciativa e tė rinjve nga Programi Hope Fellowships. Disa tė rinj tė cilėt kemi ndjekur njė modul trajnimi nė fushėn e avokimit nė kuadėr tė programit Hope Fellowships, mė pas nė mėnyrė tė organizuar kemi iniciuar njė projekt vetėdijėsimi pėr parandalimin e dhunės nė shkolla tė mesme tė Kosovės. Me qenė se grupi ėshtė njė organizim joformal, shpesh gjatė implementimit tė projektit kemi parapėlqyer tė prezantohemi si Grupi i Avokuesėve tė Rinjė.
Raporti ėshtė pjesė e njė projekti mė tė zgjeruar, nė kuadėr tė tė cilit janė zhvilluar disa aktivitete me qėllim qė tė arrijmė nė masėn sa mė tė madhe tė ndikojmė nė grupin e synuar. Nė brendėsinė e projektit ėshtė planifikuar qė si objektivė themeltare (nismėtare) tė jetė takimi me nxėnės, pėr tė nxjerrur informacionin bazė mbi tė cilėn do tė realizojmė synimin e pėrgjithėshėm. Takimet janė organizuar nė disa qendra (qytete) tė Kosovės, nė mėnyrė qė tė marrim njė gjendje sa mė gjithėpėrfshirėse. Kėto tė dhėna tė cilat prezantohen nė bazė tė kėtij raporti janė produkt qė janė prezantuar nga nxėnėsit nė ato takime tė quajtura Fokus Grupe. Kėto takime, neve si Grup na kan ndihmuar qė tė gjejmė rrugėn tė cilėn duhet tė ndjekim me qėllim qė projekti tė jetė sa mė efektiv.
Projekti ka qenė njė fushatė vetėdijėsimi pėr luftimin e Dhunės nė Shkolla, e cila nė kuadrin e implementimit pėrfshinė shumė aktivitete tjera. Ndėrsa pėrmes kėtij raporti do prezantohen vetėm tė dhėnat (gjeturat) qė kan dalur si rezultat i takimeve bashkėbiseduese me nxėnės tė shkollave tė mesme. Por qė njė pjesė e raportit pėrfshinė edhe shpjegime teorike lidhur me fenomenin dhunė nė shkolla, sikur qė njė pjesė ėshtė edhe njė pėrmbledhje e opinioneve tė nxėnėsve tė cilat nė kombinim me pėrkufizime teorike sjellin disa rekomandime tė pėrpunuara nga Grupi I Avokuesėve tė Rinj. Prandaj rekomandimet janė njė frytė i njė pune tė pėrbashkėt tė Nxėnėsve dhe Grupit, tė cilat mund tė jenė tė dobishme edhe pėr organet tjera gjegjėse qė merren me trajtimin e dhunės nė shkolla.
Iniciativa ka lindur vetėm si njė gatishmėri e vullnetshme pėr tė bėrė diē nė trajtimin e dhunės nė shkolla. Duke parė qė fenomeni ka filluar tė merr njė formė tjetėr tė veprimit dhe shtrirje mė tė gjerė, Grupi ka shpreh vullnetin qė tė merrmi me kėtė dukuri. Kjo na ka nxitur qė tė lėmė ide tjera tė shumta pėr veprim avokues qė janė shpalosur nga aktivistėt e Grupit, nė mėnyrė qė tė japim njė kontribut sado modest qė tė jetė ai, nė parandalimin e dhunės nė shkolla. Me qenė se ideja ka qenė fushatė vetėdijėsimi, me kompetencė deklarojmė qė projekti ka tejkaluar planifikimet dhe pritjet tona. Duke u bėrė kėshtu njė projekt shumė mė madhorė se vetėm njė fushatė.
__________________
Sharl Bodler - Dehuni
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 12-11-2009, 12:32   #2
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 663
Complete will become famous soon enough
Points: 343,455
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,012,072
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim

Falenderime

Falėnderimet kryesore dhe mirėnjohjet mė tė mėdha pėr realizimin e Projektit Vetėdijėsues pėr parandalimin e dhunės nė shkolla duhet tė adresohen tek Programi Hope Fellowships nga Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan, tė cilėt me mbėshtetje financiare nga Agjencia pėr Zhvillim Ndėrkombėtar e Shteteve tė Bashkuara USAID, krijuan Grupin tonė pėrmes trajnimit dy mujor nė fushėn e avokimit dhe qė nė tė njejtėn kohė u bėnė mbėshtetėsi kryesor financiar i projektit. Andaj pa mbėshtetjen e Programit Hope Fellowships, jo vetėm projekti dhe ky raport nuk do tė ishte i mundur, por as Grupi i Avokuesėve tė Rinj nuk do tė kishte mundėsinė e krijimit. Pėrveē kėsaj personelin e Hope Fellowships duhet falėnderuar edhe pėr bėshtetjen dhe kėshillat qė i kan dhėnė Gupit gjatė tėrė implementimit tė projektit.
Falėnderim i veēant i dedikohet edhe tre donatorėve tjerė, tė cilėt i dhanė pėrkrahje financiare realizimit tė kėtij projekti, e tė cilėve u jemi shumė mirėnjohės. Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit, pėrkatėsisht Departmenti i Rinisė i cili ndihmoi financiarisht implementimin e Projektit si dhe Agjencinė Qeveritare Gjermane GTZ misioni nė Kosovė, pėrkatėsisht Programin pėr Fuqizimin dhe Zhvillimin e Rinisė nė Kosovė (EDYK) tė cilėt poashtu ndihmuan realizimin e projektit, Ministrinė e Arsimit, tė Shkencės dhe Teknologjisė e cila bėri tė mundur shtypjen e kėtij materiali nė formėn e publikimit tė cilin e keni nė dorė.
Raporti pėrmbledhės me mendime dhe rekomandime tė nxėnėsve, ėshtė bėrė i mundur falė punės sė palodhshme tė aktivistėve tė Grupit Avokuesit e Rinj, tė cilėt kan mbajtur takime me nxėnės nėpėr disa qytete tė Kosovės, por edhe punėn tjetėr qė kan bėrė gjatė tėrė realizimit tė projektit. Takimet me nxėnės janė mbajtur nė 7 qytete tė Kosovės, nė: Prishtinė, Prizren, Pejė, Mitrovicė, Ferizaj, Graēanicė dhe Lipjan. Ku me kėtė rast falenderojmė tė gjithė pjesėmarrėsit nxėnės nė ato takime. Tė cilėt nuk kan pėrtuar tė marrin pjesė nė Fokus Grupe tė japin kontributin e tyre shumė tė vlefshėm, edhe pėr kundėr faktit qė ato janė mbajtur gjatė muajėve tė verės, kohė e pushimeve dhe ditėve me vapė.
Aktivistėt e Grupit Avokuesit e Rinjė, qė morren pjesė nė Focus Grupe janė: Fokus Grupi nė Prishtinė: Teuta Peja, Muhamet Bytyqi dhe Sara Kelmendi; Prizren: Isuf Halimi, Njomza Berisha dhe Alfred Kinolli; Pejė: Isuf Jahmurataj, Besiana Morina dhe Fatbardha Abazi; Mitrovicė: Albert Behrami dhe Burim Fazliu; Ferizaj: Ilknur Ibrahimi, Irena Kastrati dhe Fitim Sadiku; Graēanicė: Ardiana Bytyqi, Fitore Rubovci dhe Fitim Sadiku dhe Lipjan: Fitim Sadiku, Muhamet Bytyqi dhe Fitore Rubovci.
__________________
Sharl Bodler - Dehuni
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 12-11-2009, 12:32   #3
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 663
Complete will become famous soon enough
Points: 343,455
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,012,072
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim

Qasja dhe metodologjia

Raporti ėshtė njė pėrmbledhje e tė dhėnave tė cilat janė nxjerrur nga tereni, saktėsisht nga takimi nga afėr me grupin e synuar. Nė kėtė formė kemi menduar se mund tė nxjerrim tė dhėna tė vlefshme por nė tė njejtėn kohė edhe shumė tė sinqerta nga vet nxėnėsit. Kjo na ka ndihmuar qė ne tė krijojmė njė orientim tė qartė se si do tė procedojmė mė tutje lidhur me trajtimin e fenomenit. Andaj kjo pjesė e realizimit tė raportit ėshtė njė fromė empirike e mbledhjes sė tė dhėnave. Megjithėse nuk ėshtė formė hulumtimi anketues dhe as intervistues, tė dhėnat qė janė nxjerrur gjatė takimeve janė tė karakterit empirik. Pasi qė ato tė dhėna janė tė papėrpunuara si tė tilla. Por qė nė pjesėn tjetėr tė argumtimit edhe teorik bėhėn mė komplete.
Pėrpunimi i raportit po ashtu pėrmbanė konkludime tė cilat janė rezultat i atyre tė dhėnave faktike tė nxjerrura nga tereni tė kombinuara nė bazė tė argumentimeve studimore tė tjera. Qofshin studime tė sistemeve jashtė vendit, tė cilat mund tė kontribuojnė nė pėrmbledhjen tonė nė bazė tė metodologjisė krahasimtare qoftė edhe tė atyre studimeve qė lidhen me trajtimin e dhunės dhe sigurisė nė sistemin tonė arsimor dhe shkollor. Andaj edhe konkludimet qė dalin nga ky raport, e qė mėtojmė tė jenė rekomandime tė dobishme, janė tė kombinuara nga ky bashkėdyzim dhe tė zbėrthyera pėr zbatim nė trajtimin e problemit dhunė nė shkollat tona nė Kosovė.
__________________
Sharl Bodler - Dehuni
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 12-11-2009, 12:45   #4
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 663
Complete will become famous soon enough
Points: 343,455
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,012,072
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim

Pėrkufizime teorike tė fenomenit Dhunė nė Shkolla

Dhuna nė Shkolla ėshtė njė dukuri shoqėrore mjaft shqetėsuese. Nė varėsi tė preokupimit studimor nga tė inkuadruarit nė ēėshtje tė analizimit tė efekteve dhe pasojave negative qė sjellė dhuna nė shkolla, hasim edhe pėrkufizime tė ndryshme. Por ajo qė i bashkon po thuaj tė gjithė ėshtė angazhimi i koordinuar dhe i pėrbashkėt qė tė luftohet fenomeni kontra produktiv, siē ėshtė dhuna nė shkolla. Nė varėsi tė prejardhjes akademike tė studiuesėve tė fenomenit gjejmė edhe pėrkufizime tė ndėrlidhura me efekte tė po tė njejtės fushė.
Megjithėatė definicionet me relavnte janė ato qė vijnė nga fusha psikologjike dhe tė tjera tė ndėrlidhura mė atė, sikur qė mund tė jetė Psikologjia sociale (njė fushė studimi mjaftė e re e cila merret me studimin e sjelljes njėrėzore brenda grupit), pastaj sociologjia, disa lėmi nga fusha e drejtėsisė etj. Ajo qė ėshtė mė e dobishme tė pėrfshijė raporti ėshtė pikėrisht pėr sjelljet agresive tė tė rinjve nė shkolla. Dhuna ėshtė njė sjellje agresive me synimin qė tė shkaktoj dėmtim fizik ose psikik tek tjetri1. Kjo lloj sjellje kur fillon e aplikohet nė mbredinė e institucioneve arsimore merr formemėn e dhunės nė shkolla ose sjelljeve tė shumta agresive tė nxėnėsve nė shkolla. Kjo trajtė bėhet shumė shqetėsuese kur pikėrisht nxėnėsit janė ata qė projektojnė kėto qėllime dashakeqėse pėr bashkėmoshatarėt e tyre. Dhe nė kėtė kontekst nevoja e pėrkushtimit rritet dhe bėhet domosdoshmėri.
Dhuna nė shkolla merr forma dhe trajta tė ndryshme. Pėr fatin e keq ndonjėherė nxėnėsit edhe mbase nuk mund ta kuptojnė se deri ku ėshtė i precizuar kufiri i lejueshėm i sjelljeve normale, ose se deri nė ēfarė mase tejkalohet ky kufi dhe mandej kemi tė bėjmė me sjellje tė dhunshme nė shkollė. “Dhuna nė shkolla pėrfshinė shumė mė tepėr se vetėm pėrdorimin e armėve. Ajo gjithashtu pėrsfhinė ndeshjen (goditjen) nė korridore; thirrje tė emrave qė shpiejnė nė luftim nė tribuna lojėrash brenda shkolle; frikėsimi dhe rrėmbimi i ushqimit dhe parave tė viktimave, vetėvrasja e cila mund tė shkretoj jo vetėm individualisht dhe familjen e tij ose saj, por shkollėn si tė tėrė; forma tė ngacmimit seksual qė disa mėsimdhėnės dhe administrator herė pas here nuk i kan vėrejtur ose i kan pranuar si “natyrale” sjelljet nė mes tė fėmijėve dhe adoleshentėve; dhe dhuna sistematike e mishėruar nė politikat shtrėguese tė shkollės”2. Zakonisht nxėnėsit janė tė prirur tė kuptojnė si formė tė papranueshme tė dhunės vetėm sjelljet agresive qė pėrcillen me konflikt tė hapur fizik, si torturim me armė, pėrleshje vizike etj. Derisa kėto forma tjera qė njėherit janė nxitėsit pėr dėmtime fizike tė tė tjerėve janė tė nėnvleftėsuara, qoftė nga nxėnėsit, qoftė nga prindėrit e tyre sikur qė edhe nga personeli shkollor.
Sjellja agresive nė pėrgjithėsi ėshtė njė fenomenė shumė i studiuar tek shkenctarėt e shumtė tė lėmive sociale. Njerėzit qė shkaktojnė sjellje agresive, duke pėrfshirė nė veēati tė rinjėt nė shkolla, e bėjnė si arsye pėr shprazur njė energji tė akumuluar nga rrethana tė ndryshme socioekonomike dhe personale, nė formen e shkatimit tė sjelljeve tė dhunshme brenda grupit. Studiuesi i njohur i psikologjisė sociale David Mayers, pėrmend disa arsye tė shkaktimit tė sjelljeve agresive. Njė nga ato ai pėrmend “shpėrblimin qė sjellė agresiviteti”3, duke aluduar nė pėrfitimet e mundshme qė mund nxjerr shkaktuesi i sjelljeve tė dhunshme brenda shoqėrisė, si frikėsimin tė tjerėve pėr realizimin e qėllimeve tė caktuara, madje edhe dėmtimin fizik ose psikik. Sipas tij kjo zakonisht ndodhė nga ndikimi i tre faktorėve tė jashtėm tė cilėt ndikojnė nė ndėrtimin e bindjeve dhe qėndrimeve tė caktuara, tė cilat mė pastaj shfaqen edhe nė sjellje tė caktuar, qė zakonisht ėshtė agresive. Mayers, nė kėtė rast pėrmend tre faktorė qė ndikojnė nė kėtė sjellje tė fėmijėve: familja, subkultura dhe masmedia4. Zakonisht fėmijėt mund tė jenė tė nxitur pėr tė shkaktuar akte tė dhunėshmė karshi bashkėmoshatarėve tė tyre edhe nė bazė tė ndikimit nga kėta faktorė. Meqenė se dy rrafshet e fundit duken shumė tė pranueshme, familja nė kėtė rast kėrkon me tepėr elaborim, pasi tė ralla mund tė jenė rastet kur familjarėt mund tė nxisin fėmijėt e tyre pėr tė bėrė akte agresive dhe tė dhunshme nė rrethin shoqėrorė ku ata kalojnė shumė kohė. Por, qė nė specifikėn e shoqėrisė tonė kjo mbase edhe mund tė jetė shumė e pranishme. Andaj Mayers, thotė qė fėmijėt qė kan prindėr ndėshkues kan prirje pėr t’u sjellė agresivisht me tė tjerėt. Prindėrit e tyre zakonisht i dsiplinojnė me britma, shuplaka ose rrahje – duke bėrė agresionin njė mėnyrė pėr tu pėrballur me gjėrat5.
Njė studim tjetėr po ashtu me rėndėsi i bėrė nga studies amerikan nė lidhje me luftimin e sjelljeve tė dhunshme tė nxėnsėve nė shkolla, pėrmėnd njė gjendje ku tė rinjėt shpesh janė nė mesin e tre kulturave tė ndryshme ose kodesh tė tė sjellurit, asaj tė shtėpisė, asaj tė rrugės dhe asaj tė shkollės. “Pėrfundimisht rruga ka njė imazh mistik qė fėmijėve u pėlqen, ata e dinė qė kjo kulturė do t’i ēojė drejt vdekjes, por nė tė njejtėn kohė ajo i pajisė me njė ndjenjė mirėqenie psikologjike dhe sociale”6. Kultura e tė sjellurit nė formėn e grupeve dhe bandave tė rrugės, tėrheq tė rinjėt qė aspirojnė tė realizojnė qėllime nė formėn mė tė rrezikshme, pavarėsisht se kėtė rrezikshmėri nuk mund ta ndjejnė nė momentet pėrfshirėse. Ky duket tė jetė njė elaborim qė i atribuohet kulturave tė tjera, sikur ato amerikane, ku kėto nėnkultura janė tė pranishme dhe tė pėrhapura nė masė tė madhe. Sido qė tė jetė ne si shoqėri nuk duhet nėnvleftėsuar asnjė fenomenė tė tillė kjo edhe pėr faktin shumė tė rėndesishėm qė nė kėtė botė tė digjitalizimit tė informacionit, mundėsia e komunikimit dhe njohjes mė kėto “kultura” ėshtė mbase shumė e lehtė, pėr kėdo qė dėshiron kėtė synim. Po njejtė familjarizimi me ato sjellje dhe tė praktikuarit nė formėn origjinale nėn kushte tė tjera kulturore, mjedisore sociale, ekonomike etj.
Stresi sipas Mayers, ėshtė njė nga pikėpamjet mė me ndikim nė nxitjen dhe manifestimin e sjelljeve agresive krahas asaj Instinktive dhe Mėsimit Shoqėrorė. Stresi shkaton inat dhe dhunė, kjo nga fakti qė parashikimet nuk pėrputhen me realizimin e synimeve7. Fėmijėt dhe adoleshentėt qė parashikojnė arritje tė qėllimeve tė caktuara, brenda suazave ekzistuese, pa i matur mirė ato, mund tė dėshtojnė sė realizuari, dhe kjo shakton njė stres tė tepruar e cila nuk ka se si tė manifestohet ndryshe, pėrveē se nė sjellje tė dhunshme. Andaj nė kėtė kontekst duhet qė pėrgjegjėsit institucional tė kenė parasyshė qė tė ndėryjnė nė sistemin arsimor i cili do tė ndikonte nė kontrollimin ose mė sakt kujdesin mase tė mirėfillt pėr tė kontrolluar qasjet e nxėnėsve duke bėrė qė ato tė kanalizohen nė rrugėn e duhur. Ndryshimi i sjelljes sė njė sistemi ėshtė shumė mė i vėshtirė se sa ndryshimi i njė sjellje tė njė individi8. Andaj pėrkushtimi duhet qė tė bėhet nė atė fromė qė sistemi arsimorė nė pėrgjithėsi tė jetė orientues i kanalizimit tė potencialeve rinore tė kahjen e duhur. Kjo pėrmes njė kujdesi tė shtuar dhe profesional, individual dhe kolektiv, veēanrisht nė politikat e luftimit tė sjelljeve qė shpiejn nė negativitet social. Sistemi i marrėdhėnieve ekziston nė mes fėmijėve (nxėnėsve) – familjes (prindėrve) dhe sistemeve tė shkollimit pamarrė parasysh kualitetin e tyre ( i mirė ose i keq), natyrėn e kontaktit nė mes njėsive (pozitive vs. negative, angazhuar vs. disangazhuar) ose madje mungesė e kontakteve9. Ky lloj funksionimi duhet tė ndikoj qė tė pėrmirėsohet kjo lidhje nė mes tė kėtyre akterėve dhe tė mbajė nė kontroll sė paku minimal kujdesin e nevojshėm pėr njohje tė rreziqeve tė mundshme si pasojė e gjendjes qė kalojnė nxėnėsit. Kėshtu qė ndalimi i dhunės nė shkolla varet, jo vetėm duke ndryshuar shkollėn por duke ndryshuar kėto sisteme10.
Nė fund tė pėrfundojmė mė pyetjen qė njė student i kishte drejtuar Presidentit Clinton nė vitin 1993, “Nėse ne mundemi tė dėrgojmė njeriun nė Hėnė, pse nuk mund tė ndalim dhunėn nė shkollat tona”11.
Trajtimi i fenomenit – Deklarimi, Shkaktarėt, Pasojat dhe Zgjidhja
Nė kuadėr tė projektit vetėdijėsues pėr parandalimin e dhunės nė shkolla, organizimi i implementimit tė projektit ka shkuar nė bazė tė katėr segmenteve. Kjo qė synimi i projektit tė realizohet nė masėn sa mė tė madhe.
Struktura e organizimit dhe implementimit tė prjektit ėshtė zhvilluar nė kėtė formė:

Figura shpjeguese e aktiviteteve implementuese tė projektit jep njė pasqyrė tė rrjedhės nė tėrėsi tė projektit. Me qenė se raporti pėrmbanė vetėm dy segmentet e tėrėsisė sė realizimit tė projektit. Pra raporti ėshtė i nxjerrur nga pjesa e parė dhe e dytė e fazės implementuese. Por qė nevoja qė projekti tė shkohet nė kėtė trajtė ka qenė shumė e domosdoshme. Pėr faktin qė ne si Grup kemi pas material tė mfajtueshėm vetėm sa pėr tė patur arsye qė tė trajtohet apo tė avokohet nė parandalimin e saj. Nevoja ka qenė qė sė pari tė njihemi mė pėr sė afėrmi mė fenomenin dhunė nė shkolla, dhe mė pastaj tė vazhdojmė me trajtimin. Kjo ka ngjarė nė atė mėnyrė, qė sė pari tė kemi tė ēartė nė si grup implementues se si t’i qasemi trajtimit dhe njėkohėsisht si dhe kujt t’i adrehohen rekomandimet.
Sikur vėrehet nga figura fenomeni Dhunė nė Shkolla ėshtė nė mesin e tė katėr aktiviteteve qė ne kemi ndėrmarrė. Logjika e veprimit dhe trajtimit tė fenomenit ėshtė nė atė formė qė tė niset nga tė njohurit (kuptuarit) e dhunės nė shkolla, tė vazhdohet nėpėr trajtimin e saj duke identifikuar faktorėt e shkaktimit tė dhunės, informimin e akterėve pjesėmarrės nė aktin dhunė nė shkolla pėr pasojat negative qė generon kjo sjellje tek qendrimi dhe vetėbesimi i adoleshentėve pėr tė vazhduar nė shkollimin cilėsorė dhe tė pėrmbyllėt po ashtu deklarimin e zgjidhjeve pėr dhunėn nė shkolla.
Deklarimi i problemit ėshtė bėrė nė fazėn e parė tė iplementimit tė projektit. Duke takuar nxėnėsit nė formė direkte dhe pėrmes njė bashkėbisedimi tė arrijmė tė nxjerrim informacione shumė origjnale prej tyre pėr gjendjen reale dhunė nė shkolla. Disa nga mendimet e shprehura qofshin ato objektive apo subjektive janė prezentuar pėrmes kėtij raporti. Disa nga mendimet e tyre janė nė formėn e brengave apo shqetėsimeve, disa janė sugjerime qė adresohen tek personeli shkollor, sikur qė disa janė tė lidhura edhe me ambientin fizik tė shkollės.
Shkaktarėt ose faktorėt qė mund tė e ndikojnė shfaqjen dhe shtrirjen e dhunės nė hapsirat shkollore janė po ashtu produkt i kėtyre takimeve, pėr kėtė fakt pjesa e tė deklaruarit tė problemit sikur qė edhe pjesa e faktorėve janė tė ndėrlidhuar nė mes vete pandashmėrisht. Pasi bashkėbisedimi ka sjellur produktin e tillė. Pjesėmarrėsit nė takime pėrmes tė deklaruarit tė problemit kan shfaqur mendimet e tyre tė sinqerta rreth masės sė ekzistimit tė dhunės e qė nė tė njejtėn kohė kan shprehur edhe opinione faktorėve qė mund tė nxisin sjellje jo normale nė mesin e nxėnėsve.
Andaj raporti paraqet vetėm gjysmen e aktiviteteve qė janė zhvilluar gjatė dy fazave tė para tė projektit. Derisa i tėrė raporti i kompletuar do tė pėrpunohet dhe publikohet pasi tė jetė pėrfunduar edhe pjesa e fundit, qė mendojmė njėherit se ėshtė pjesa mė e rėndėsishme, pėr tė gjetur zgjidhjet kyqe pėr tė trajtuar dukurinė shqetėsuese dhunė nė shkolla.

Mendimet e nxėnėsve rreth gjendjes sė dhunės nė shkolla

Tė hulumtuarit opinionit publik ėshtė njė koncept shumė rėndėsishėm pėr trajtimin e fenomeneve tė ndryshme shoqėrore. Pėr realizimin e njė hulumtimi tė caktuar empirik pėrdoren teknika dhe metoda tė ndryshme. Ato janė tė shumta qė nga mėnyra e pėrzgjedhjes sė grupit tė synuar, mostrat pėr tė pėrzgjedhur anėtarėt e grupit tė synuar, bashkėbisedimi nė formė tė intervistimit apo tė anketimit, bashkėsidemie pėrmes grupeve tė fokusit etj. Por megjithatė, asjnėherė nuk mund tė pretendohet qė vėrtetėsia e informacionit nė formėn e tillė tė marrjes sė mendimeve ėshtė absolute. Pasi probabiliteti qė ato tė dhėna tė pasqyrojnė gjendjen reale tė fenomenit nė shoqėri lėnė vend pėr luhatje. Nė tė shumtėn e rasteve shprehja e mendimeve nga njerėzit ėshtė mė shumė ēėshtje subjekitve.
Matjen e ekzistences sė fenomenit dhunė nė shkolla, si dhe marrjen e mendimeve e kemi realizuar pėrmes metodės sė takimeve me disa nga anėtarėt e pjesės sė synaur nė formėn e krijimit tė Grupeve tė Fokusit. Nė grupe tė fokusit janė nxitur debate nė formė bashkėbisedimi, janė shprehur edhe mendime sugjeruese, por edhe faktike. Kjo formė ndikon qė pjesėmarrėsit tė zveshen nga ēdo paragjykim i mundshėm. Inkurajohen nga organizatorėt qė ata tė shprehin pa ndonjė rezervė mendimet e tyre dhe nė formėn sa mė tė ēiltėr dhe tė sinqertė tė mundėshme. Kėtė kan arritur tė shprehin pjesėmarrėsit nė Fokus Grupe.
Gjatė implementimit tė projektit janė organziuar dhe mbajtur shtat grupe tė fokusit, nė shtat qytete tė ndryshme tė Kosovės. Qė nė fillim duhet thėnė se tė gjithė pjesėmarrėsit nė tė gjitha grupet e fokusit, kan arritur tė shfaqin njė kontruktivitet tė theksuar nė debatim. Por me qė mendimet e dalura nga tė gjitha grupet do tė paraqiten nė formė tė pėrmbledhur, duhet tė shprehim njė falenderim pėr pjesėmarrėsit nė Fokus Grupin nė Prizren. Pjesėmarrėsit nė Grupin e Fokusit nė Prizren ka qenė shumė tė hapur, shumė ēiltėr nė mendime duke reflektuar kėshtu edhe njė kulturė tė larė tė intelektualitetit pėr moshėn nė tė cilėn kan qenė pjesėmarrėsit. Nė tė njejtėn kohė ne kemi organizuar edhe njė Fokus Grup me tė rinjėt nxėnės tė komunitetit serb nė Graēanicė. Tė cilėt po ashtu duhet falenderuar pėr pjesėmarrjen dhe dhėnje tė kontributit. Ku mund tė konstatojmė qė gjendja e dhunės nė shkolla si dhe faktorėt qė ndikojnė nė shfaqjen e saj ėshtė e njejtė sikur dhe nė pjesėn tjetėr tė qytetarėve shumicė.
Para se tė bėjmė njė pėrmbledhje tė rekomandimeve tė pėrpunuara nga produktet ideore tė dalura nga nxėnėsit, do tė bėjmė disa pėrkufizime gjenerale tė mendimeve tė nxėnėsve. Kjo pasi ėshtė e dobishme qė dihen qėndrimet e shprehura tė nxėnėsve nė formėn orgjinale.
- zakonisht konfliktet fillojnė pėr shkaqe tė uleta xhelozie (pėrshkak tė femrave) kur kjo ndodhė ndėrmjet meshkujve. Sikur qė janė paraqitur edhe raste tė kundėrta, kur femrat janė aktere dhune pėrshkak tė meshkujeve.
- mundėsia e lehtė e pėrdorimit tė narkotikeve nė shkolla nga nxėnėsit. Vet efekti i pėrdorimit tė tyre ndikon nė sjelljen jo normale tė nxėnėsve, derisa mungesa e tyre pėr njė kohė e rritė edhe mė tepėr kėtė devijim tė sjelljes.
- mundėsia e lehtė e hyrjes sė ēdo kujt nė oborre dhe brenda objektit tė shkollės, si dhe ambient fizik jo pėrshtatshėm.
- manifestim i joprofesionalizmit, sjelljeve jo pedagogjike, dhe jo pėrkushtimit nga ana e profesorėve mėsimdhėnės dhe stafit tjetėr tė institucionit arsimor.
- struktura tė ofrimit tė sigurisė jo tė kėnaqshme, nė shkollat qė tashmė eksiztojnė kėto trupa, pasi qė ato nuk janė profesionale, dhe shpesh bien nėn nivelin e detyrės pėr tė cilėn janė tė thirrur (p.sh. shoqėrimi i pjesėtarėve tė Policisė me nxėnės agresiv, tė dhunėshėm, jo tė dėgjuesėhm ndaj rregullave tė shkollės, jo cilėsorė nė procesin e mėsimdhėnies etj., zakonisht pėr interesa personale, dhe jo pėr procesin e pėrgjithėshėm tė mirėvajtjes sė procesit mėsimorė dhe tė sigurisė.)
- rregulli dhe diciplina jo adekuate nė shkolla, fajtore stafi udhėheqės dhe professional nuk janė tė pėrgjegjshėm.
- rregullorja e shkollės ėshtė vetėm sipėrfaqėsisht prezente apo vetėm nė letėr, ajo nuk rrespektohet nga askush. Derisa pėr nxėnėsit ajo ėshtė e njohur vetėm sa i pėrket tė drejtave qė i gėzojnė nxėnėsit, por jo edhe sa i pėrkėtė pėrgjegjėsive.
- hapsira tė ngushta shkollore, numri i madh i nxėnėsve nė njė klasė deri nė 47/klasė dhe
- mungesė e aktiviteteve tė mirėfillta shkollore, tė inicuar nga vet nxėnėsit ose mėsimdhėsnėsit
Kėto kan qenė disa nga mendimet e pėrmbledhura nga tė gjitha fokus grupet. Nė njė formė ky ėshtė brumi i gjendjes ekzistuese tė dhunės nė shkolla. Me kėtė duke i zbulluar edhe faktorėt tė cilėt mund tė ndikojnė nė gjendje, dhe nė anėn tjetėr edhe pėrkushtimet orientuese pėr zgjidhje dhe trajtim tė fenomenit.

Nevoja pėr trajtim mė tė pėrkushtuar dhe institucional

Dhuna nė shkolla i pėrketė tė gjithėve. Nė kuptimin pėrfshirjes sė shumė akterėve qoftė pėrfshirė tė drejt pėr drejt qoftė indirekt, madje edhe atyre qė fare nuk janė tė pėrfshirė nė kėto fenomene, por qė kontributi i tyre mund tė ndikojė shumė nė ndryshimin e gjendjes dhe pėrmirėsimin e saj. Jo vetėm nga faktet e prezantuara dhe nė kėtė raport tė cilat janė marrur nga vend burimet origjinale (nxėnsėit), dhe jo vetėm nga fakti qė nė vendet tjera ekziston nje pėrkushtim shumė mė i madh, i shumė akterėve, ku disa materiale, madje edhe shkencore i kemi konsultuar edhe ne, por pėr njė arye tė vetme se kjo dukuri po shfaqet ēdo ditė nė shkollat tona. Raste tė dhunės nė shkolla mund tė hasen pėr ēdo ditė, mund tė vėresh edhe raportime mediale tė shpeshta, kjo qė dhe neve si Grup, na ka shtyrė qė tė merremi me kėtė fenomen pėr kėtė kohė qė kemi shpenzuar nė kėtė qėllim. Kjo ėshtė dukuri qė na pėrketė neve si shoqėri, e krijuar nga vet “ne”, dhe duhet qė pėrkushtimi tė jetė i yni. Mund tė analizojmė raste tė ndryshme nga vende tė ndryshme, mund tė hulumtojmė dokumente dhe strategji tė ndryshme qė vendet e ndryshme kan praktikuar dhe rezultatet e arritura nga kėto aktivitete. Ajo qė vlen nė kėtė rast ėshtė njė pėrkushtim shumė mė kėmbėngulės nga institucionet relevante, por edhe nga akterė tė tjerė.
Duke parė edhe nga afėr ne si Grup i realizimit tė kėtij projekti dhe kėtij raporti, tendencat e shtrirjes sė kėtij fenomeni, e konsiderojmė tepėr alarmante qė angazhimi institucional tė jėtė shumė mė aktiv dhe i pėrgatitur. Pasi pėrveē pėrhapjes nė shtrirje tė fenomenit, duken tendenca qė ajo tė merr edhe forma tė reja. Nė kuptimin e pėrdorimit tė mjeteve tė ndryshme komunikuese (internetit), mund tė ndodhė qė kjo qasje aktuale tė jetė dikur e vonuar ose madje edhe jo adekuate. Andaj nė bėjmė thirrje qė tė krijohet njė qasje e pėrgjegjshme institucionale dhe joinstitucionale, nė mėnyrė qė gjendja tė jetė nėn kontroll tė vazhdueshėm, nėn monitorim profesional, dhe nėn pėrkujdesje tė mirėfilltė nė aspektin e krijimit tė sigurisė shkollore.

Pėrmbledhje rekomandimesh pėr luftimin e dhunės nė shkolla

Nė bazė tė tėrė gjetjeve faktike qė kemi realizuar gjatė takimeve nė teren, sikur qė edhe disa konsultime me literaturėn relavante nė raport me trajtimin dhe luftimin e dhunės nė shkolla, tani do tė pėrmbledhim disa nga rekomandimet qė vlejnė tė pėrfillen nė trajtimin pozitiv tė zvogėlimit tė sjelljeve agresive dhe tė dhunshme nė ambientet shkollore nga nxėnėsit dhe tė tjerėt.
Do ta fillojmė me prezantimin e njė qasje tė pėrgjithėshme sa i pėrketė sistemit arsimor tė mesėm dhe institucional. Duke prezantuar Trekėndėshin e bashkėpunimit nė mes tre akterėve shumė tė rėndėsishėm nė krijimin e gjendjeve shumė mė tė kėnaqshme nė relacionin e trajtimit dhe pakėsimit tė akteve tė dhunshme brenda dhe jashtė shkollave

Ky trekėndėsh tregon figurativisht nevojen e funksionalizimit tė raporteve nė mes kėtyre tre akterėve tė rendėsishėm. Mbase pėr mes kėtij Trekėndėshi manifestohet edhe gjendja ekzistuese. Vijat e ndrėprera janė tė tilla qė tregojnė gjendjen aktuale e bashkėpunimit. Meqenė se nuk mund tė themi se ajo nuk ekziston fare, pasi kontaktet janė tė vazhdueshme dhe permanente nė mes kėtyre tre akterėve. Por qė efektiviteti i tyre nuk ėshtė racional, pasi ai kontakt ėshtė vetėm “fizikisht”, por jo edhe i mirėfilltė. Kėta akterė si pasojė e neglizhencės dhe mos gatishmėrisė ka ndikuar qė figurativisht secili akter tė krijojė njė hapsirė veprimi tė vetin, pa dėshirėn qė dikush tjetėr tė inkuadrohet nė atė sistem vetanak. Andaj kjo ndėrlidhje duhet tė forcohet shumė mė tepėr, nė mėnyre qė sistemi tė bėhėt shumė mė funksional dhe qė pėrgjegjėsia tė jetė e shpėrndarė nė mėnyrė tė ekuilibruar, brenda sferės sė secilit aktor. Kjo qoftė pėr pėrgjegjėsinė e ndryshimit tė gjendjes nė aspektin pozitiv, qoftė nė gjendjen aktuale qė nuk ėshtė e dėshiruar, ose madje pėr mė keq nėse vazhdon tė jetė e tillė. Nėse brenda kėtij trekėndshi krijohet njė sistem shumė mė i mirėfilltė i kontaktimit shumė mė efektiv, do tė sigurohet njė sistem arsimor shumė mė i sigurt nė kuptimin e dhunės, shumė mė cilėsorė nė kuptimin e mėsim-nxėnjes dhe mėsim-dhėnies, dhe pėr mė tepėr njė sistem arsimor i cili mund tė premtoj pėr tė ardhmen.
Tani nė mėnyrė mė tė specifikuar do tė pėrshkruajmė disa rekomandime qė dalin nga ky trekėndėsh dhe rrethana tjera, sociale, kulturore, edukative, ekonomike etj.
Bashkėpunim mė i mirė Profesor-Prindėr
• Takim njoftues nė fillim vitin shkollor Prindėr – Kujdestar klase
Nė ēdo fillim viti shkollor, veēanarisht kur nxėnėsit vijnė nga niveli i arsimit tė mėsėm tė ulėt, nė nivelin e arsimit tė mesėm tė lartė, duhet qė kujdestarėt e klasėve tė cilėt marrin nėn pėrdujdesje njė klasė tė caktuar, tė organizojnė njė takim informues (njohtues) me prindėrit ė tyre nxėnėsve, nė mėnyrė qė tė lidhin kontakte te rrgullta me ta pėr ēdo nevojė eventuale.
• Takime tė rregullta informuese

Kujdestarėt e klasėve tė organizojnė mbledhje tė rregullta me Prindėrit, nėse nuk ekzistojnė, forma tė tjera tė mundėshme mė efektive (psh, kontakte te rregullta pėrmes formave elektronike tė postės). Pra qė pėr ēdo detal tė procesit tė mirėsjelljes, mėsim-nxėnjes dhe tė tjera Prindėrit tė jenė tė informuar me kohė.
• Pėrkushtim dhe pėrkujdesje me e madhe e Prindėrve
Pėr mė tepėr ky pėrkushtim duhet tė vijė, posaēėsrisht nga vetiniciativat e prindėrve. Kjo pėr faktin se femijėt janė tė tyre dhe njė arsimim cilėsorė iu shpėrblehet para sė gjithash Prindėrve. Sikur qė edhe mos krijimi i ambienteve tė pėrshtatshme, paqėsore, dhe cilėsore, do tė sjellė pasoja pėr fėmijtė e tyre qė njėherit do tė pėsojnė edhe vet prindėrit.
Krijimi i Trupave Profesionale tė Sigurisė
• Personel i sigurisė nė shkolla
Nė mėnyrė qė shkollat tė ofrojnė njė ambient mė tė sigurt, duhet qė shkollat tė krijojnė Trupa profesionale tė sigurisė tė cilat do tė angazhoheshin pėr tė ofruar siguri pėr nxėnėsit nė shkolla. Kėto trupa do tė funksiononin si personel shkollor. Do tė punonin gjatė gjithė kohės sa zgjatė procesi mėsimorė mbrenda ditės sė punės.
• Personel pa uniformė
Kėto Trupa do tė ofronin shėrbimin si personel i shkollės, nė njė uniform tė mundėshme civile, e identifikuar me shkollėn si pėrsonel i sigurisė, por jo si uniformė qė do tė simbolizonte trupa qė ofrojnė siguri tė pėrgjithėshme. Pra qė mos tė kontraktohen Kompani Sigurimi qė bartin uniform unikate dhe tė identifikueshme, sikur qė edhe mbrenda objektit tė shkollės mos tė ofrohet siguri nga Policia e Kosoves, pasi ajo mund tė dėmtojė dinjitetin “nxėnės”.
• Personel i trajnuar dhe profesional
Trupat e sigurisė do duhej tė trajnoheshin pėr ofrimin e sigurisė sė nxėnėsve mbranda objekteve shkollore. Nė mėnyrė qė tė dinin se si tė trajtonin rastet e nxėnėsve qė shkaktojnė akte tė dhunėshme, qė shfaqin sjellje kėrcnuese dhe agresive etj.
• Mbikqyrje rigoroze dhe professional
Ky Trup i sigurisė do tė duhej tė bėnte njė mbikqyrje shumė tė rrept dhe rigoroze. Nė kuptimin qė mos tė lejohej qė nxėnėsit tė hynin nė shkollė pa dokumente identifikuese (nėse ekzistojnė) ose pa uniform shkollore, pastaj njė kontroll sa i pėrketė posedimit tė mundėshėm tė armėve tė ndryshme, si dhe nėse nxėnėsit mund tė posedojnė lėndė narkotike mbrenda shkollės.
Rregullorja Shkollore
• Rregullorja prezente ne Klasė

Rregullorja shkollore duhet qė tė jetė prezente gjatė tėrė vitit shkollorė mbrenda klasės. Nė mėnyrė qė nxėnėsit tė jenė tė familjarizuar gjatė tėrė vitit shkollorė me efektet dhe pasojat qė rrjedhin nga ajo rregullore.
• Nxėnėsit tė njihen me tė drejtat, obligimet dhe pėrgjegjėsitė
Nxėnėsit duhet qė tė jenė tė njohtuar paraprakisht dhe drejtė, me ēdo tė drejtė, pėrgjegjėsi, si dhe obligime qė rrjedhin nga ajo rregullore. Nė kėtė mėnyrė do tė ndikonte qė nxėnėsit tė kursehen nga sjelljet qė bien ndesh me parimet e kėsaj rregullore.
• Tė rrespektohet pėr tė gjithė njėsoj dhe nga tė gjithė
Kriteret qė dalin nga kjo rregullore duhen tė jenė tė zabtuara, nė mėnyrė tė paanėshme, tė drejtė, nė mėnyrė rigoroze dhe nė mėnyrė racionale. Pasi nėse ndodhė qė ajo tė mos rrespektohet pėr tė gjitha rastet njejtė nė varėsi tė veprės mos rrespekues, ndikon qė tė tjerėt tė most a pėrfillin atė. Kjo pasi ka raste kur nxėnėsit nuk marrin dėnimin e merituar, pėr shkak tė lidhjeve tė ndryshme qė mund tė ekzistojnė nė mes stafit udhėheqės dhe dhe nxėnsit problematik. Kėshtu qė ajo duhet tė pėrfillet njėsoj pėr tė gjithė.
Punėsimi I Psikologėve dhe Pedagogėve nė Shkolla
• Punėsimi i psikologėve
Disa shkolla vetėm e kan tė punėsuar personelin pėr kėshilla psikologjike, ndaj nxėnėsve. Kjo sigurisht qė ka efekt shumė tė mirėpritur. Andaj edhe nė bazė tė disa pėrparėsive qė kan dhėnė rezultate nė shkollat qė tashmė kan kėtė personel, ėshtė mase e domosdoshme qė edhe shkollat tjera tė cilat nuk e kan bėrė kėtė, tė punėsojnė psikologėt nė shkolla.
• Takime tė shpeshta me nxėnėsit problematik
Psikologėt do tė mund tė vėshgonin tė mėnyrė tė vazhdueshme secilin nxėnės problematic. Pėrmes fromave tė vazhdueshme tė kaontaktit dhe kėshillimit psikologjik, psikologėt do tė ndikonin qė nxėnėsi tė pėrmirėsohet nė kuptimin e heqjes dorė nga ato sjellje. Sikur qė nė tė njejtėn do tė nfohtoheshin edhe prindėrit pėr gjendjen reale nė aspektin psikik tė fėmijėve tė tyre, nė mėnyrė qė edhe ata tė ndikonin nė pėrmirėsimin e atyre sjelljeve.
• Trajtim psikologjik profesional dhe adekuat
Psikologėt duhet tė trajtojnė rastet e tilla nė mėnyrė shumėprofesionale dhe adekuate. Kjo pėr faktin qė nxėnėsit mos tė kenė gjykime tė ndryshme negative pėr psikologun. Nė mėnyrė qė ata tė jenė tė lirėshėm tė kontaktojnė pėr cdo nevojė eventuale.
• Kėshillim pedagogjik pėr personelin
Pedagogėt janė mase tė domosdoshėm qė tė jenė personel I rregullt I shkollės. Pėr faktin qė edhe nga ana e mėsimdhėnėsve ka raste kur sjellen nė mėnyrė jo pedagogjike. Qoftė nė aspektin e mėsimdhėnies, qoftė nė nxitjen e sjelljeve tė agresive nga ana e nxėnėsve, duke I trajtuar ata nė mėnyrė ofendues, jo tė barabartė etj.

Trajnime pėr Personelin
• Trajnime profesionale pėr personelin pėr trajtim tė nxėnėsve agresiv
Personeli I mėsimdhėnies dhe personeli udhėheqės, duhet qė tė trajnohen vazhdimisht pėr tu pajisur me dije shtesė pėr trajtim adekuatė tė nxėnėsve me prirje pėr sjellje aggressive. Nė mėnyrė qė ata tė jenė cdo herė nė mbiqyrje.
• Trajnime pėr zgjidhje tė konflikteve
Po ashtu kėkrohet qė pėrsoneli tė jetė I aftėsuar pėr t’I nxitur nxėnėsit qė tė zgjidhin konfliktet nė mėnyrė paqėsore. Vazhdimisht t’iu japin kėshilla relavante qė do t’iu shėrbenin nė krijimin e ambienteve atraktive nga vet nxėnėsit dhe pėr nxėnėsit.
Trajnime pėr Nxėnėsit
• Trajnime pėr vetėdijėsimin e nxėnėsve pėr luftimin e dukurive negative si
Po njejtė dhe nxėnėsit duhet tė jenė pjesė e trajinimeve tė vazhdueshme, nė fusha tė ndryshme nė mėnyrė qė tė jėnė cdo herė koherent me nevojat pėr trajtim te vacant tė sjelljeve devijante nė shkolla. Duhet qė pėrmes orėve shtesė mėsimore, organizime tė orėve kėshillimore nga asociacione profesionale tė iu mbajnė leksione kėshilluese, debate tė ndryshme mbrenda shkollės etj, nė mėnyrė qė ata tė jėnė tė pėrgatitur tė luftojnė dhe ballafaqohen me sjelljet negative.
• Dhunėn nė Shkolla
Nxėnsit duhen qė po ashtu tė jenė tė njohur shumė shpėsh orė mėsimore pėr pasojat qė mud tė sjellė dhuna nė shkolla nė pėrcaktimet vendimtare tė tė ardhmes sė tyre. Qoftė tė organizohen trajnime tė veēanta nga institute tė ndryshme trajtim tė dhunės nė shkolla.
• Sjelljet agresive dhe jo Sociale, Alkooli, lėndėt Narkotike etj.
Kėto janė po ashtu disa nga fushat shumė tė ndieshme ku nxėnėsit kan nevojė tė kėshillohen vazhdimisht pėr pasojat e qė sjellin pėrdorimi I lėndėve narkotike, alkoolit dhe sė bashku me tė shoqėrohen edhe shumė sjellje aggressive. Andaj ata duhen tė jenė tė njohtuar dhe informuar vazhdimisht me kėto pasoja. Kjo edhe pėr faktin qė kjo dukuri ėshtė prezente dhe ndoshta nė rritje, kėshtu qė kjo duhet nėn kontroll dhe nė funksion tė luftimit edhe nga nxėnėsit.
Funksionaliteti I Kėshillave tė Nxėnėsve
• Kėshillat e nxėnėsve mė funksionale
Duhet qė tė fuqizohen mė tepėr Kėshillat e nxėnėsve mbrenda shkollave, nė mėnyrė qė ato tė jenė mė funksionale. Pėrmes trajimeve tė ndryshme pėr udhėheqėsit e nxėnėsve, tė ndikohet nė ngritjen e kapaciteteve udhėheqėse dhe demokratike tė kėtyrė kėshillave. Nė kėtė mėnyrė do tė rritej edhe besimi tek ata pėrfaqėsues nga vet nxėnėsit.

• Aktivitete mė tė shumta shkollore
Kėto kėshilla duhet tė jenė shumė mė aktive. Nė kuptimin qė mbrenda veprimtarisė sė tyre tė organizohen edhe shumė aktivitete tjera shkollore duke I bėrė nxėnėsit qė tė jenė mė aktiv, po ashtu. Tė organizojnė aktivitete tė ndryshme garuese, nė mėnyrė qė nxėnėsit tė jenė mė tė pėrkushtuar nė aktivitet tė tilla atraktive, mė mirė se sa tė merren me dukrui negative.
__________________
Sharl Bodler - Dehuni
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 12-11-2009, 12:48   #5
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 663
Complete will become famous soon enough
Points: 343,455
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,012,072
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim

Dhuna nė shkolla

Pamje nga njė shkollė nė Prishtinė

22.10.2008
Nadie Ahmeti

Dhuna ndaj nxėnėsve nga ana e mėsimdhėnėsve vazhdon tė jetė e pranishme edhe mė tutje nė shkollat kosovare. Sipas pėrfaqėsuesve qė merren mė tė drejtat e fėmijėve, pėr shkak tė kėsaj dukurie, shumė fėmijė frikėsohen tė shkojnė nė shkollė. Nė anėn tjetėr, autoritet kosovare pohojnė se kanė krijuar mekanizma tė mjaftueshėm pėr ēėshtje tė sigurisė nė shkolla.
Pėrdorimi i dhunės ndaj nxėnėsve nga ana e mėsimdhėnėsve vazhdon tė jetė i pranishėm edhe mė tutje nė shkollat kosovare. Kėshtu bėjnė tė ditur pėrfaqėsues tė organizatave qė merren me tė drejtat e fėmijėve, por edhe organet kompetente.

Dardan Makolli, maturant nė Gjimnazin “Sami Frashėri”, njėherėsh edhe pėrfaqėsues i bordit tė Qendrės pėr tė Drejtat e Fėmijėve, thotė se dhuna ndaj nxėnėsve nė shkollat kosovare ėshtė e pranishme nė nivel tė lartė. Tėrheqja e veshit dhe flokėve, por edhe goditja me grusht janė ndėr veprimet mė tė pėrdorura ndaj nxėnėsve nė disa shkolla, thotė Dardani.

Si rezultat i kėsaj, ai thotė se shumė fėmijė kanė frikė tė shkojnė nė shkollė, pėr vetė faktin se ata keqtrajtohen nė institucionet arsimore.

“Sipas statistikave tė ndryshme, ėshtė parė qė fėmijėt dhe nxėnėsit shpeshherė janė tė frustruar dhe tė shtypur dhe nuk e kanė lirinė e tyre tė plotė pėr tė shprehur mendimet e tyre. Nėse njė nxėnės ndodh qė tė pėrmirėsojė ndonjė arsimtar ose profesor, shpeshherė ndodh njė keqkuptim nga profesori dhe nxėnėsi keqtrajtohet si fizikisht, ashtu edhe psikikisht”, thotė Makolli.

Po cilat janė arsyet e pėrdorimit tė dhunės nėpėr shkolla? Dardan Makolli shpjegon mė shumė:

“Nuk bėhet njė diferencim i pėrgjegjėsive qė njė profesor i ka nė shkollė, prej obligimeve qė ai profesor i ka nė jetėn e tij tė pėrditshme. Pėrveē kėsaj nevojitet edhe trajnimi i profesorėve. Shumica e profesorėve kanė njė pėrvojė shumė tė madhe nė arsim dhe janė mėsuar me metoda tė vjetra tė mėsimdhėnies, ku profesori ėshtė nė qendėr tė vėmendjes, profesori ėshtė subjekti, ndėrsa nxėnėsi ėshtė objekti”.

Ndryshe, njė grup i tė rinjve tashmė kanė filluar njė fushatė vetėdijesuese pėr ndalimin e dhunės nėpėr shkolla. Fisnik Sejdiu, nga ky grup, shprehet se pėr parandalimin e kėsaj dukurie, nevojitet njė bashkėpunim mė i mirė nė mes nxėnėsve, arsimtarėve dhe prindėrve.

“Ne kemi ardhur nė konkludim se ėshtė shkėputur njė lloj lidhjeje qė mund tė ekzistojė prind, profesor, ( personel i shkollės) dhe nxėnės. Ata nuk bashkėpunojnė mirė dhe faktikisht ata edhe i nxisin”, thotė Sadiku.

Institucionet e Kosovės, pėrgjegjėse pėr arsimin, nė bashkėpunim me organet e rendit dhe tė sundimit tė ligjit, tashmė kanė nėnshkruar njė memorandum mirėkuptimi pėr ēėshtje tė sigurisė nė shkolla.

Nehat Mustafa, kėshilltar i ministrit tė Arsimit, thotė se pėrveē memorandumit, dhuna nė shkolla ndalohet edhe nė baza ligjore.

“Nė kėtė drejtim, ministria me kohė i ka pajisur me infrastrukturė ligjore tė gjitha shkollat dhe drejtoritė komunale. Natyrisht, ne po bėjmė kėrkesė tė vazhdueshme nga shkollat dhe drejtoritė komunale qė ky kod tė aplikohet, tė zbatohet dhe realisht tė mos ketė tolerime nė kėtė drejtim”, thotė Mustafa.

Por, Dardan Makolli thotė se edhe pse ekziston ligji, nuk ka instrumente tė veēanta pėr zbatimin e ligjit.

“Ligji thjesht ėshtė nė letėr, ėshtė fjali e bukur, ėshtė shumė mirė i hartuar, por nuk ka instrumente pėr zbatimin e ligjit. Nė shumicėn e shkollave nuk ka psikologė, tė cilėt do tė mund tė konsultoheshin; edhe nėse ka, ka psikologė pėr njė apo dy ditė, e nuk ka psikologė tė mirėfilltė tė fjalės. Do tė thotė, nuk ka kuadro qė do tė duheshin tė merren me nxėnėsit. Pedagogėt janė larguar nga shkolla”, thotė Makolli.

Sidoqoftė, sipas Memorandumit tė Mirėkuptimit, institucionet nėnshkruese tė kėtij dokumenti obligohen qė tė krijojnė mekanizma, tė cilėt do tė parandalonin dhe sanksionin dukuritė negative nė shkollat kosovare.
__________________
Sharl Bodler - Dehuni
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 12-11-2009, 12:52   #6
Complete
Moderator i/e F.Sh.

 
Avatari i Complete
 
Regjistruar mė: Aug 2009
Postet: 855
Pėlqime: 26
Pėlqyer 66 herė nė 56 postime
My Mood: Angry
Rep: 663
Complete will become famous soon enough
Points: 343,455
Pikėt nė bankė: 131,668,617
Total Points: 132,012,072
vendi tete per postime :P - GhOsT 
Gabim

PARANDALIMI I DHUNĖS NĖ SHKOLLĖ

I – Kuptimi mbi dhunėn
Dhuna nėnkupton veprime ,apo qėndrime keqtrajtuese fizike,emocionale,psikologjike dhe seksuale,tė kryer nė drejtim tė njė individi,apo grupi,pėr shkak tė mosmarrėveshjeve tė krijuara midis palėve,qė lidhen me interesa,nevoja,apo qėllime tė ndryshme. Format e shprehjes sė dhunės janė tė ndryshme.Ndėrsa dhuna fizike shprehet nėpėrmjet abuzimit fizik trupor;dhuna psikologjike shprehet nėpėrmjet
pėrēmimit,nėnvleftėsimit,shpėrfilljes,anashkalimit ,veēimit,injorimit,talljes,vendosjes sė epiteteve,deri tek kėrcėnimi verbal. Efekti negativ i dhunės,qoftė fizike,apo psikologjike ėshtė afatgjatė dhe le pasoja tė pariparueshme nė zhvillimin normal tė fėmijės.

II-Faktorėt gjenetikė dhe socialė.
Ėshtė shumė e rėndėsishme tė njihet nga tė gjithė mėsuesit dhe sidomos nga psikologėt se pjesėrisht dhuna ka origjinė gjenetike.Nga studimet rezulton se njerėzit e dhunshėm kanė defekte gjenetike dmth tė lindura.Ekziston njė lidhje midis sjelljeve tė dhunshme dhe pėrbėrėsve kimikė tė trurit. Nga ana tjetėr dhuna ka edhe origjinė sociale.Ėshtė vėrtetuar se nė shfaqjen e dhunės luan rol niveli i ulėt ekonomik,kulturor dhe arsimor i njė individi,apo grupi.

III - Dhuna nė shkollė
Dhuna ndaj fėmijėve shfaqet nė ambjente tė ndryshme,si nė familje,nė vendet e argėtimit,nė rrugė,nė shkollė,nė vendet publike,nė terrenet sportive,nė kinema,teatėr,dhe sė fundi edhe nė telefonin celular apo nė internet. Por,vendi ku shfaqet dhuna ndaj nxėnėsit,dhe ku trupa pedagogjike ka rolin dhe pėrgjegjėsinė kryesore ėshtė shkolla. Nė shkollė shfaqen dy lloj mosmarrėveshjesh,qė mund tė gjenerojnė nė dhunė:

a-Mosmarrėveshjet mėsues-nxėnės.
b-Mosmarrėveshjet nxėnės-nxėnės
Shkaqet e mosmarrėveshjeve mėsues-nxėnės lindin pėr shkaqe tė natyrave tė ndryshme.Mė poshtė po rendisim disa prej tyre:
• Mėsuesi i ndėrhyn nxėnėsit kur ai pėrgjigjet,e qorton pėr pėrgjigjen e pasaktė dhe nė ndonjė rast e fyen.
• Mėsuesi e vlerėson nxėnėsin me notė tė mirė/shumė tėmirė/negative vetėm me njė pyetje.
• Mėsuesi nuk motivon vlerėsimin dhe nuk e bind nxėnėsin pėr notėn.
• Mėsuesi u vė notė negative nxėnėsve pse ju tregojnė shokėve gjatė testit me shkrim,ose pse hapin librin gjatė pėrgjigjeve nga banga.
• Mėsuesi e vlerėson nxėnėsin nė kėshillin e mėsuesve,duke e befasuar dhe irrituar nxėnėsin kur ai merr vesh notat pėr tė cilat ai
nuk ka dijeni.
• Mėsuesi e vlerėson nxėnėsin nė bazė tė opinionit,qė ka pėr tė duke injoruar ēdo pėrparim tė mundshėm,qė ai mund tė ketė bėrė.
• Mėsuesi prezantohet jo human gjatė vlerėsimit tė nxėnėsve,nuk merr parasyshė anėn emocionale tė vlerėsimit,duke bėrė qė
nxėnėsit tė pėrjetojnė njė lloj dėshpėrimi dhe humbje tė besimit tek vetvetja.
• Mėsuesi pėrdor notėn si njė formė presioni ndaj nxėnėsit pėr tė “vendosur” autoritetin e tij tė padiskutueshėm tek nxėnėsit.
• Mėsuesi kontrollon nė mėsim orė pėr orė tė ashtuquajturit “nxėnės problematikė”,duke bėrė,qė kėto tė fundit tė acarojnė veprimet
apo qėndrimet e tyre nė mėsim dhe jashtė tij.

IV - Rrugėt pėr tė fituar respektin e nxėnėsve

Qėndrueshmėria.
Mėsuesi ju bėn tė qartė nxėnėsve kėrkesat e tij standarte me tė cilat ata do tė ballafaqohen,pėr pėrvetėsimin e programit,pėr kryerjen e detyrave,pėr vlerėsimet nė teste,etj.

Drejtėsia
Mėsuesi duhet tė jetė i ndershėm dhe I drejtė me tė gjithė nxėnėsit.Ai duhet t’I trajtojė tė gjithė nxėnėsit nė mėnyrė tė barabartė,si pėr sa i pėrket arritjeve,ashtu edhe mos arritjeve tė tyre.

Nxitja
Mėsuesi duhet ta ndjejė obligim moral dhe profesional tė inkurajoė dhe tė nxisė nxėnėsin e tij drejt sfidave pozitive,sfidė e cila tė jetė pak pėrtej arritjeve tė nxėnėsit,por jo aq sa tė tejkalojė mundėsitė e tij.

Ndihma
Mėsuesi duhet tė tregojė interes tė veēantė,ngrohtėsi dhe dashuri pėr arritjet e nxėnėsit,pėr paqartėsitė e tij,si edhe pėr pyetjet e drejtuara nė adresė tė tij.


Gėzimi
Mėsuesi duhet tė shfaqet i besueshėm,kompetent dhe i gėzuar kur nxėnėsi arrin tė zgjidhė sfidat.Ai duhet t’i trajtojė problemet me humor tė mirė,besim dhe siguri.

V- Detyrimet e shkollės pėr parandalimin e dhunės ndaj nxėnėsit
Nė ligjin Nr.7952,datė 21/06/1995, “Pėr sistemin arsimor parauniversitar”,neni 1 thuhet:
“Arsimi kryhet nė pėrputhje me marrėveshjet dhe traktatet ndėrkombėtare tė ratifikuara nga Republika e Shqipėrisė.Arsimi
respekton tė drejtat e fėmijėve dhe tė rriturve tė sanksionuara nė kėto dokumente”
. Nė Dispozitat Normative,neni 36,thuhet:
Individualiteti dhe dinjiteti njerėzor i fėmijės parashkollor dhe i nxėnėsit respektohet,ai mbrohet nga dhuna fizike e psikologjike,diskriminimi e veēimi.Nė kopsht dhe nė shkollė janė kategorikisht tė ndaluara ndėshkimet fizike,apo keqtrajtimet poshtėruese e denigruese tė fėmijėve”.

VI – Drejtimet e punės sė psikologut shkollor,por edhe tė trupės pedagogjike

Kryesisht psikologu shkollor ,por edhe anėtarėt e Kėshillit tė Mėsuesve dhe tė Drejtorisė sė Shkollės,me qėllim shmangjen e dhunės,duhet tė punojnė me durim nė realizimin e veprimtarive tė mėposhtėme:

1-Konsultimi
• Japin alternativa tė shėndetshme dhe efektive rreth problemeve tė tė mėsuarit tė fėmijėve.
• Japin alternativa efektive rreth problemeve tė sjelljes sė nxėnėsve.
• Ndihmojnė prindėrit nė tė kuptuarit e zhvillimit tė fėmijės.
• Nxisin rritjen e marrėdhėnieve ndėrmjet prindėrve,mėsuesve dhe nxėnėsve.

2-Vlerėsimi
Pėrdorin njė numėr teknikash psikologjike mbi nxėnėsin,apo grupin e nxėnėsve pėr tė vlerėsuar:
• aftėsitė akademike
• prirjet ndaj tė mėsuarit
• zhvillimin e personalitetit
• zhvillimin emocional
• orientimin e tė mėsuarit dhe klimėn nė shkollė
• tė drejtėn pėr edukimin special

3-Ndėrhyrja
• Punojnė kokė mė kokė me fėmijėt dhe familjet
• Ndihmojnė pėr tė zgjidhur konfliktet
• Ndihmojnė pėr tė zgjidhur problemet e tė mėsuarit dhe adaptimit
• Sigurojnė kėshillim psikologjik pėr fėmijėt dhe familjet e tyre
• Sigurojnė trajnime tė aftėsive sociale dhe menaxhimin e sjelljes nė dobi tė rritjes sė aftėsive mėsimnxėnėse tė fėmijėve
• Ndihmojnė familjen dhe nxėnėsin nė tentativa braktisjeje tė shkollės nga nxėnėsi

4-Parandalimi
• Identifikojnė vėshtirėsitė potenciale tė procesit tė tė mėsuarit
• Hartojnė programe pėr fėmijėt,qė shfaqin vėshtirėsi reale nė shkollė
• Ju rekomandojnė prindėrve teknika ndėrhyrjeje pėr rregullimin e sjelljeve tė dėmshme tė fėmijėve tė tyre
• Ndihmojnė nė pėrhapjen e tolerancės,mėnyrave tė tė kuptuarit dhe vlerėsimit tė diversitetit tė sjelljeve nė komunitetin shkollor
• Zhvillojnė insiativa nė rang shkolle pėr ta kthyer atė nė njė vend tė sigurtė dhe efektiv pėr nxėnėsin

5-Edukimi
Psikologu shkollor nė bashkėpunim me trupėn pedagogjike zhvillojnė programe pėr ēėshtje tė tilla si:
• Strategjitė e mėsimdhėnies dhe mėsimnxėnies
• Teknikat e menaxhimit tė klasės
• Puna me nxėnėsit me vėshtirėsi,apo me talentet e pazakontė
• Substancat abuzive
• Menaxhimi i krizave nė sjellje

VII - Problematika tė punės sė psikologut shkollor
Procesi I rritjes sė fėmijės,sipas psikologėve,ėshtė njė proces kompleks dhe I vėshtirė,pasi ai si nė moshė tė vogėl,ashtu edhe nė adoleshencė mund tė ndeshet me njė numėr problemesh tė origjinave dhe natyrave tė ndryshme.Disa nga ēėshtjet me tė cilat duhet tė merret drejtpėrdrejt psikologu shkollor janė :
• Fobia tek fėmijėt para fillimit tė shkollės
• Keqmenaxhimi I kohės nga fėmijėt
• Dėshtimet nė rezultatet shkollore
• Trishtimi rreth ngjarjeve nė familjen e tyre,si divorci I prindėrve,apo vdekja
• Shfaqje tė shenjave depresive
• Shfaqje tė mungesės sė pėrqėndrimit dhe vetdisiplinės
• Eksperimentimi me drogė dhe alkool
• Shfaqja e mendimit tė vetvrasjes
• Mungesė vullneti pėr tė mėsuar
• Shqetėsime rreth seksualitetit
• Pėrjetimi i krizave si tentativa pėr tė lėnė shkollėn
• Mungesė e besimit nė vetvete
• Frika ndaj pėrballimit tė probleme dhe marrėdhėnieve nė shoqėri

Nė punėn e tij psikologu duhet tė bashkėrendojė dhe bashkėveprojė ngushtėsisht me Kėshillin e Mėsuesve dhe Drejtorinė e Shkollės,me Kėshillin e Prindėrve dhe Bordin e Shkollės,me Qeverinė e nxėnėsve,me OJF dhe me Pushtetin Vendor.


Pėrgatiti
Nazmi XHOMARA
Pėrgjegjės I Kėshillimit Pedagogjik – ZA Mat
__________________
Sharl Bodler - Dehuni

Herėn e fundit ėshtė redaktuar nga Complete : 12-11-2009 nė 13:00
Complete nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 22-11-2009, 13:03   #7
Zoti vet jam une
i/e Pėrjashtuar
 
Regjistruar mė: Nov 2009
Postet: 15
Pėlqime: 1
Pėlqyer 1 herė nė 1 postim
Rep: 0
Zoti vet jam une is on a distinguished road
Points: 10,573
Pikėt nė bankė: 0
Total Points: 10,573
Gabim


Herėn e fundit ėshtė redaktuar nga Complete : 11-08-2011 nė 16:51
Zoti vet jam une nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Vjetėr 14-12-2009, 13:26   #8
Amajla
Moderator i/e F.Sh.
 
Avatari i Amajla
 
Regjistruar mė: Jul 2009
Vendndodhja: vendi i shqiponjave
Postet: 981
Pėlqime: 67
Pėlqyer 31 herė nė 30 postime
Rep: 683
Amajla is on a distinguished road
Points: 155,447
Pikėt nė bankė: 123,315
Total Points: 278,761
Dėrgo njė mesazh pėrmes Skype™ to Amajla
Gabim

he behu mesuese po deshe....e tmerrshme
__________________
"Stay" is a charming word in a friend's vocabulary.
Amajla nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Posto temė tė re Pėrgjigje

Bookmarks

Paneli i temės
Paraqitja

Rregullat e postimit
S`keni tė drejtė tė postoni tema tė reja.
S`keni tė drejtė ti pėrgjigjeni postimeve
S`keni tė drejtė tė ngjisni skedarė
S`keni tė drejtė tė redaktoni postimin tuaj

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON

Zgjidh forumin


Tė gjithė oraret janė GMT. Ora tani ėshtė 14:14.


Powered by vBulletin® Version 3.8.4
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
Copyright ©2006 - 2011 Forumi Shqiptar